- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-23
- Bylos Nr.
- 2S-1328-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00430-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- R. I., A. I.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. I. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3589-805/2019 pagal pareiškėjų R. I. ir A. I. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. I. ir A. I. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. gegužės 16 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi pareiškėjams nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. 2019 m. gegužės 16 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi konstatuota, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, jog pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., vertė yra 80000,00 Eur, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog šio turto vertė yra 24 357,00 Eur (žemės sklypo vertė yra 9 100,00 Eur, ūkinio pastato – 737,00 Eur, gyvenamojo namo – 14 500,00 Eur), dėl ko santuokos nutraukimo pasekmių sutartis turėtų būti patikslinta. Pareiškėjai automobilio VW Golf 4000,00 Eur vertės nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėjai pareiškime nurodė, jog nepilnamečių vaikų neturi, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (šeimos sudėties pažymos). Taip pat pareiškėjai nei pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nenurodė, ar yra viena iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.55 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų (CPK 539 straipsnio 3 dalies 2 punktas), nenurodo, ar yra visos CK 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos (CPK 539 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjai patvirtino, jog turi solidarų įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankas, tačiau neįtraukia jo byloje suinteresuotu asmeniu (CPK 37 straipsnis). Teismas skundžiama nutartimi nurodė pašalinti šiuos pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. I. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2019 m. gegužės 16 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškimo priėmimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
4.1. skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai yra formalūs, nesudarantys esminių kliūčių proceso eigai, teismo nurodytos aplinkybės gali būti patikslintos posėdžio metu, įpareigojant pareiškėjus pateikti papildomus duomenis ar dokumentus. Pareiškėjų pareiškimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 539 straipsnyje numatytus reikalavimus, todėl turėjo būti priimtas.
4.2. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog turimo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., 80 000 Eur vertė yra netiksli ir turėtų būti patikslinta, atsižvelgiant į VĮ „Registrų centro“ duomenis. Šio namo įgijimas buvo iš dalies finansuotas AB SEB banko kreditu, kurio negražintas likutis pareiškimo pateikimo teismui dieną buvo 43 296,97 Eur, todėl nurodyta turto vertė negali būti tik 24 357 Eur, ji yra didesnė. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai tarpusavio susitarimu įvertino tiek nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., tiek keleivinę transporto priemonę VW Golf, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta turto vertė yra šalių tarpusavio susitarimo klausimas, kuriuo pareiškėjai tarpusavio susitarimu išsprendė dalintino turto ir kompensacijos mokėjimo klausimus.
4.3. Pareiškėjai pareiškime ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, jog neturi bendrų nepilnamečių vaikų. Minėtos aplinkybės yra pakankamos tam, jog teismas galėtų priimti pareiškėjų pateiktą pareiškimą. CPK 539 straipsnis nenumato pareigos pateikti šeimos sudėties pažymą.
4.4. Pareiškėjai kreipėsi ir dokumentus pateikė dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu. CK 3.55 straipsnio 1 dalis ir CPK 539 straipsnio 3 dalies 2 punktas pareiškėjų pareiškimui netaikomi, todėl šioje dalyje nutartis naikintina. Pareiškimo dėl santuokos nutraukimo tekste nurodyta ne kartą, jog yra visos CK 3.51 straipsnyje nurodytos sąlygos.
4.5. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog į civilinės bylos procesą turėtų būti įtrauktas pareiškėjų kreditorius AB SEB bankas. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog pareiškime turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis). Pareiškėjai pranešė kreditoriui apie ketinimą nutraukti santuoką. Gavęs pareiškėjų pranešimą, pats kreditorius sprendžia, ar jam tikslinga įstoti į procesą suinteresuotu asmeniu ir turi teisę pateikti prašymą dėl įstojimo į bylą. Nusprendęs, jog kreditorių AB SEB banką yra tikslinga įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu, teismas tai ir galėjo padaryti nutartimi, vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 1 dalimi.
4.6. Net ir atmetus aukščiau pateiktus skundo argumentus, pareiškimas turėjo būti priimtas, o teismui kilusios abejonės ir papildomi duomenys, galėjo būti patikslinti ir paskirto posėdžio metu, pareiškėjus įpareigojant pateikti ar patikslinti teismui trūkstamus duomenis.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja A. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad nesutinka su pareikštu atskiruoju skundu ir pritaria 2019 m. gegužės 16 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutarčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
7. Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teigdamas, kad teismas nepagrįstai nustatė terminą pašalinti pareiškimo trūkumus, mano, kad pareiškimas atitinka CPK 539 straipsnio pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus.
8. Pareiškėjai į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus kreipėsi pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Jų pareiškimo turinys be bendrųjų procesinių dokumentų bei ieškinio turinio ir formos reikalavimų turi atitikti ir CPK 539 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus.
9. Pareiškėjai kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pateikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Joje nurodė bendrą santuokoje įgytą turtą ir jo vertę, aptarė turimo turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimą tarp sutuoktinių. CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog dalijamo turto vertė gali būti nustatoma VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalintino nekilnojamojo turto vertę susiejo išskirtinai tik su masinio vertinimo būdu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro nustatyta dalintino turto vidutine rinkos verte. Pažymėtina, kad sutuoktiniai turi teisę nustatyti dalintino turto vertę bendru sutarimu atsižvelgdami į individualius dalintino turto požymius, atliktus turto pagerinimus ir pan. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Aplinkybes, susijusias su dalintino turto verte ir jo pasidalijimu, teismas patikrina bylą nagrinėdamas teismo posėdyje. Nustatęs, kad egzistuoja aplinkybės, numatytos CK 3.53 straipsnio 4 dalyje, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nebuvo pagrindo įpareigoti pareiškėjus tikslinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl tarp sutuoktinių dalintino turto vertės, šių aplinkybių nenagrinėjus ir nepatikrinus teismo posėdyje.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nepateikė pažymos apie šeimos sudėtį, dėl to nėra galimybės patikrinti, ar pareiškėjai neturi nepilnamečių vaikų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto atskirojo skundo argumentui, jog CPK 539 straipsnis nenumato pareiškėjams pareigos pateikti pažymos apie šeimos sudėtį. Apeliacinės instancijos vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjai pareiškime nurodė, jog jie neturi nepilnamečių vaikų, yra pakankama spręsti, jog būtent tokia aplinkybė ir egzistuoja. Priešingu atveju pareiškėjai turėtų vykdyti jiems tenkančią pareigą santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi aptarti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų tvarkos nustatymo klausimus.
11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai nenurodė aplinkybių, ar yra visos CK 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos. Pareiškėjai pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu ne kartą nurodė, jog yra visos CK 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos.
12. Taip pat pagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog aptariamu atveju CK 3.55 straipsnio 1 dalis ir CPK 539 straipsnio 3 dalies 2 punktas pareiškėjų pareiškimui netaikomi, kadangi pareiškėjai į teismą kreipėsi dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, teismui pateikė abiejų pareiškėjų pasirašytą pareiškimą bei santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. CK 3.55 straipsnio ir CPK 539 straipsnio 3 dalies reikalavimai taikyti tuo atveju, kai dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipiamasi vieno sutuoktinio prašymu. Aptariamu atveju pareiškėjai į teismą kreipėsi bendru sutuoktinių pareiškimu dėl santuokos nutraukimo, esant CK 3.51 straipsnyje numatytoms sąlygoms.
13. Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, jog pareiškėjai suinteresuotu asmeniu dalyvauti byloje neįtraukė kreditoriaus AB SEB bankas. CK 3.126 straipsnis numato pareigą sutuoktiniams informuoti kreditorių apie ketinimą nutraukti santuoką ir nurodyti šias aplinkybes pareiškime (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau nei CPK nei CK normos nenumato pareigos į civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu procesą suinteresuotu asmeniu įtraukti dalyvauti sutuoktinių kreditorių. Kreditoriai, įvertinę pareiškėjų susitarimą dėl santuokinio turto padalijimo, turi teisę patys spręsti, ar jiems tikslinga įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai jiems tenkančią pareigą informuoti kreditorių apie kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo įvykdė.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą pašalinti pareiškimo trūkumus. Teismo nutartyje nurodytos aplinkybės gali būti išsiaiškintos bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Darytina išvada, jog yra pagrindas skundžiamą 2019 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo priėmimo nagrinėti teisme sprendimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų R. I. ir A. I. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.