Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-16 · Byla Nr. ATP-460-533/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
ATP-460-533/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Dovidaitis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-460-533/2012Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-00333-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., subendrinus nuobaudas jam paskiriant galutinę nuobaudą - 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. nutarimu A. B. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, nes jis, 2011 m. spalio 17 d., apie 00.56 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, be to, vairavo automobilį, kai vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigęs. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarimą dalyje, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir bylą šioje dalyje nutraukti. Taip pat prašo teismo posėdyje apklausti liudytoją D. M. dėl atsiskaitymo su juo, V. B. ir E. B.

Teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingas aplinkybes, nepakankamai įsigilino į bylos esmę. Pripažįsta 2011 m. spalio 17 d. apie 00.40 – 00.56 val. vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau pažeidimo aplinkybės neatitinka visų faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, o apelianto kaltė buvo nustatinėjama remiantis prielaidomis ir melagingais liudytojų parodymais. Atkreipia dėmesį, kad sprendžiant asmens kaltės klausimą būtina nustatyti, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma.

Pažymi, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 1 d. ir 2 d., nutartyje privalėjo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę.

Teigia, kad galutinis padarytos veikos teisinis įvertinimas atliekamas tik nutarimu ir išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodytas tariamai pažeistas Lietuvos Respublikos ATPK straipsnis ar keli straipsniai nereiškia, jog visų pažeidimų esmė atskleista. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius Lietuvos Respublikos ATPK straipsnius, to nesiejant su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ar nukentėjusiojo iniciatyva, tačiau siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.

Pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylose galioja nekaltumo prezumpcija, todėl visi prieštaravimai byloje turi būti pašalinti, o nesant galimybei jų pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutarimą neištyręs visų įrodymų ir neišaiškinęs svarbių bylos aplinkybių bei nepašalinęs liudytojų paaiškinimuose ir kituose dokumentuose užfiksuotų prieštaravimų, todėl yra naikintinas.

Atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismo posėdžio metu dalyvavo ir pasisakė UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovas S. S., kurio įgaliojimas, išduotas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. J., nustojo galioti 2011 m. vasario 29 d. Be to, byloje esančiomis fotolentelėmis negalima vadovautis, kadangi nuotraukos darytos nesinaudojant kontroline liniuote. Pažymi, kad automobilis „Toyota Avensis“ buvo suremontuotas be kelių policijos pareigūnų leidimo. Apeliantas teigia, kad liudytojas D. M. galėjo jį apkalbėti, kadangi 2011 m. spalio 17 d., apie 00.40 val., po nagrinėjamo eismo įvykio prisistatė automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku ir už padarytą žalą paprašė 300 litų, kuriuos A. B. jam perdavė.

Pažymi, kad nesutampa Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresniojo patrulio viršilos E. T. 2011 m. spalio 17 d., 00.56 val. sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, jog apgadinti automobilio „Toyota Avensis“ dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis dešinys ratas ir nežymiai nubrozdintos priekinės dešinės pusės durys, tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. J. 2011 m. spalio 17 d. paaiškinime nurodė, jog tą pačią dieną, apie 7.15 val. pastebėjo automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimus kairėje pusėje.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas V. B. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad A. B. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, o jo parodymai vertintini kaip gynimosi taktika.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, dėl kurių teisingumo nėra pagrindo abejoti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. kaltę jam padarius administracinius teisės pažeidimus visiškai patvirtina 2012 m. sausio 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-1363692-12, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio patrulio A. J. 2011 m. spalio 17 d. tarnybinis pranešimas, 2011 m. spalio 17 d. eismo įvykio vietos schema, liudytojų D. M., A. L. ir M. A. paaiškinimai, nukentėjusiojo R. J. paaiškinimas, pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytojų duoti paaiškinimai, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimas ir kita byloje esanti medžiaga.

Nors pirmosios instancijos teisme apeliantas iš dalies pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, kas pagrįstai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo skundžiamame nutarime buvo pripažinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau teikdamas apeliacinį skundą nurodė, kad pirmos instancijos teismo nutarime nurodytos aplinkybės iš esmės neatitinka visų faktinių aplinkybių, o A. B. kaltė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo nustatinėjama remiantis tik prielaidomis ir melagingais liudytojų parodymais.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. išaiškinta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Ištyręs bylos medžiagą teismas įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., pažeidimų nenustatė. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi tarpusavyje sutampančiais liudytojų D. M., A. L. ir M. A. parodymais, liudytojo D. M. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atpažinimo duomenimis, bendrosios pagalbos informacijos registravimo centro duomenimis, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio patrulio A. J. 2011 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis.

Aukščiau aptartų duomenų analizė, vertinant juos byloje esančių įrodymų kontekste, paneigia apelianto apeliaciniame skunde išsakytą versiją, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi tik prielaidomis ir melagingais liudytojų parodymais. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad liudytojas D. M. galėjo jį apkalbėti, nes po eismo įvykio prisistatė apgadinto automobilio savininku, kuriam apeliantas už padarytą žalą davė 300 litų, tačiau apylinkės teismas pagrįstai šią versiją vertino kaip A. B. gynimosi taktiką, kadangi eismo įvykio vietoje automobilio „Toyota Avensis“ savininko nebuvo, jokių duomenų apie tai, kad D. M. buvo duoti pinigai byloje nėra. Apelianto argumentai, jog pinigų perdavimą gali paliudyti V. B. ir E. B. yra nevertintini ir skunde išreikštas prašymas kviesti šiuos asmenis liudyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje netenkintinas, kadangi, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. 2 d., bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai įrodančių A. B. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, todėl nėra pagrindo administracinių teisės pažeidimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmos instancijos teismo posėdžio metu neišreiškė prašymo apklausti minėtus asmenis liudytojais nagrinėjamoje administracinių teisės pažeidimų byloje. Duomenų, dėl kurių būtų galima spręsti, kad A. B. būtų apkaltintas dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo dėl kieno nors suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra nustatyta. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą nenustatė Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 1 d. ir 2 d. pažeidimų, taip pat nėra pagrindo pakeisti veikų kvalifikavimą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d., kadangi apelianto padaryti pažeidimai kvalifikuoti tinkamai.

Arvydo Bartninko argumentas, jog UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovas S. S. teismo posėdyje dalyvavo su nebegaliojančiu įgaliojimu (b. l. 33) atmestinas, kadangi, teismo vertinimu, datoje padaryta spausdinimo klaida, be to, įgaliojimas išduotas S. S. atstovauti įmonę būtent šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Apelianto argumentas dėl to, kad fotolentelėse automobilių apgadinimai užfiksuoti nesinaudojant kontroline liniuote nevertintini, kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje esančių tiek rašytinių duomenų, tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų visiškai pakanka pripažinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Be to, teismas pažymi, kad prieš suremontuojant automobilį „Toyota Avensis“, išoriniai jo sugadinimo požymiai, t. y. apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis dešinys ratas ir nežymiai nubrozdintos priekinės dešinės pusės durys, buvo nurodyti eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 6). Be to, iš fotolentelės (b. l. 18) akivaizdu, kad apgadinimai padaryti būtent dešinėje automobilio pusėje, todėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad apgadinimai yra kairėje pusėje, vertintini kaip apsirikimas.

Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, dėl kurių teisingumo nėra pagrindo abejoti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. B. padaryti pažeidimai yra įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimu pirmos instancijos teismo posėdžio metu, taigi jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. B. pirmos instancijos teismo skirta nuobauda už padarytus administracinius teisės pažeidimus yra adekvati padarytiems pažeidimams.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Viktoras DovidaitisNuorašas tikras: