Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjui R. D., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir VĮ „Mūsų amatai“, atstovams,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir VĮ „Mūsų amatai“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir VĮ Mūsų amatai atstovai, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų, neužtikrinus jam reglamentuotos gyvenamojo ploto normos kalinant jį laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. bendrabučio tipo patalpose, taip pat dėl VĮ „Mūsų “amatai veiksmų, nesudarant jam tinkamų darbo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m. viso bendro patalpos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atsakovo atstovo į bylą pateikti duomenys (b.l.24-25,27,29) patvirtina, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. vasario 10 d. įsakymu Nr.7/07-41 paskirtas gyventi į 32 brigadą 3 būrį 2 patalpą, kurios gyvenamasis plotas 50,81 kv.m., joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,17 kv.m. gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos gyvenamąjį plotą, joje buvusį nuteistųjų skaičių, buvimo šioje gyvenamojoje patalpoje laikotarpį, nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių minėtus duomenis, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo gyvenamąją vietą ginčui aktualiu metu, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint 32 brigados 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje jam buvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su netinkamomis darbo sąlygomis, nurodydamas, kad liejykloje turėjo dirbti su kenksminga medžiaga -grafitu, o dažykloje nebuvo ventiliacijos, dirbo be respiratoriaus, tai turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 4-29 buvo paskirtas dirbti nuo 2014 m. kovo 12 d. mašininio formavimo formuotoju mokiniu laikininku (b.l. 44). Pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimu darbo vietoje bei Mašininio formuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 140, patvirtinta Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 3-16 (b.l. 36-41, 57-59). Pareiškėjui buvo išduotos apsaugos priemonės (b.l. 79). Atsakovo atstovas neneigia pareiškėjo tvirtinimo, kad formavimo mišinio paruošimo technologiniame procese naudojamos akmens anglies dulkės (grafitas), tačiau jų kiekis formavimo mišinio bendroje masėje yra labai mažas, be to, laikantis saugumo reikalavimų, normaliomis sąlygomis, akmens anglies dulkės nėra toksiškos, nuodingos ar pavojingos. Šią aplinkybę patvirtina Higienos instituto Rizikos veiksnių tyrimo laboratorijos atlikto cheminių medžiagų veiksnių tyrimo duomenys, kuomet ištyrus formuotojo darbo vietą, joje aptikta vidurkio grafito dulkių koncentracija neviršijo ilgalaikio poveikio ribinio dydžio (b.l. 62-63), be to, iš 2013 m. liepos 18 d. profesinės rizikos nustatymo kortelės Nr. 8 (b.l. 49-50) duomenų matyti, kad, įvertinus Liejimo cecho mišinio paruošėjo, formuotojo (mašininio ir rankinio formavimo) darbo vietą, nustatytas rizikos veiksnys (0,67) neviršijo leistino rizikos veiksnio dydžio (3,0).

Taigi akivaizdu, kad aukščiau nurodyti įrodymai paneigia pareiškėjo tvirtinimą dėl sveikatai pavojingų darbo sąlygų ginčo laikotarpiu jam dirbant Liejimo ceche mašininio formavimo formuotojo mokinio laikininko pareigose.

Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Marijampolės filialo direktoriaus 2015 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 7/05-2-85 pagrindu pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 28 d. paskirtas dirbti dažytoju pirmos kategorijos laikininku (b.l. 43). Pareiškėjas buvo supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos saugos instrukcijomis (b.l. 60-61,71-77). Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad Metalo gaminių cecho dažytojui nemokamai turėjo būti išduodamos šios asmeninės apsauginės priemonės: kombinezonas (puskombinezonis), pusbačiai metaliniu galu, darbinės pirštinės, apsauginiai akiniai, respiratorius MOLDEX (b.l. 51-53). Atsakovo atstovas nurodė, kad dažykloje naudojamos puskaukės Moldex su filtrais, akiniai, antveidžiai. Šių priemonių naudojimą patvirtina byloje esantis 2015 metų vertybių suvestinis žiniaraštis, kuriame fiksuotas apsaugos priemonių naudojimas (b.l. 78). Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių nurodytų priemonių išdavimo pareiškėjui faktą, kas iš esmės leistų abejoti atsakovo atstovo pozicija dėl apsaugos priemonių išdavimo pareiškėjui. Tačiau pagal bylos duomenis matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į VĮ „Mūsų amatai“ direktorių dėl jam neišduotų apsaugos priemonių nesikreipė, todėl, teismo nuomone, jis nemanė jog jo teisės galimai buvo pažeidžiamos, o šiuo metu nustatyti aplinkybę, kad pareiškėjui buvo išduotos apsaugos priemonės dėl praėjusio per ilgo laiko nėra galimybės, nes pareiškėjo asmeninių apsaugos priemonių išdavimo kortelė yra sunaikinta pasibaigus jos saugojimo terminui ( Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, 11.14 p.), todėl pareiškėjo argumentai dėl apsaugos priemonių (respiratoriaus neišdavimo) atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo pretenzijas dėl ventiliacijos dažykloje nebuvimo paneigia į bylą pateiktas VšĮ „Mokymo modulis“ Fizikinių veiksnių matavimo laboratorijos Šiluminės aplinkos parametrų matavimo protokolas, pagal kurio duomenis, atlikus dažytojo darbo vietos oro temperatūros, oro drėgmės, oro judėjimo greičio matavimus, pažeidimų nebuvo nustatyta (b.l. 64-65). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl ventiliacijos nebuvimo ar netinkamos ventiliacijos, pareiškėjas kreipėsi į darbdavį, o šis į jo prašymus nereagavo, todėl, nesant tokių duomenų, deklaratyvių pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo atsakomybė negalima.

Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinių valdžios institucijų (Marijampolės PN ir VĮ „Mūsų amatai“) ar jų darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), Valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsni 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. D. skundą atmesti kai nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.