- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-919-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00267-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius
- Trečiasis asmuo
- F. M. H. J., UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB SEB bankas, Kauno
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- K. B. M.
- Advokatai
- Nerijus Jurčiukonis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens F. M. H. J., atstovaujamo advokato Nerijaus Jurčiukonio apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-396-714/2013 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui K. B. M., tretieji asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB SEB bankas, Kauno kredito unija, F. M. H. J., antstolis R. A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolės pripažinimo asmenine ir pagal trečiojo asmens F. M. H. J. savarankišką reikalavimą suinteresuotiesiems asmenims antstoliui R. A. G., E. M., K. B. M. dėl skolininkui priklausančio turto dalies esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. M. patikslintu ieškiniu prašė jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai tą pačią pavardę; santuokos metu įgytą turtą padalyti taip: ieškovei priteisti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 93.900,00 Lt vertės, atsakovui priteisti 100 vienetų akcijų, kurių vertė 10.000,00 Lt; nustatyti, kad šalių prievolė AB SEB bankas pagal 2008-12-02 kredito sutartį nutraukiant santuoką nekeičiama ir nemodifikuojama, tačiau tarpusavio sutuoktinių santykiuose kredito likutį 2013-08-27 52.543,85 eurų kreditoriui iš asmeninių lėšų įsipareigoja grąžinti ieškovė, nustatyti, kad nurodytas kredito likutis viršija šios prievolės užtikrinimui įkeisto turto - buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) vertę, nustatyti, kad šalių prievolė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2012-10-05 mokėjimų draudimo susitarimą prie 2008-12-09 draudimo sutarties nutraukiant santuoką nekeičiama ir nemodifikuojama, tačiau sutuoktinių tarpusavio santykiuose išmokėtas draudimo išmokas kreditoriui iš asmeninių lėšų įsipareigoja grąžinti ieškovė, nustatyti, kad K. B. M. prievolė pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-14 išduotą vykdomąjį raštą kreditoriui F. J. gali būti vykdoma tik iš atsakovo K. B. M. turto bei panaikinti buto areštą (T.2, b.l. 101-106).
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-396-714/2013 buvo sujungta su civiline byla Nr. 2-43-714/2013 (T.2, b.l. 39).
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo F. M. H. J. civilinėje byloje Nr. 2-43-714/2013 teismui pateiktu prašymu prašė nustatyti, kad skolininkui K. B. M. priklausanti turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. M. jos vardu atidarytose sąskaitose ar kurias ji atidarys savo vardu ateityje, taip pat jos darbo užmokestyje ar kitose jam prilygintose pajamose, kurias ji gauna ar gaus ateityje, lėšų, esančių E. M. banko sąskaitoje, dalis yra 50 procentų. Prašė netenkinti ieškinio reikalavimų dėl turto pasidalijimo ir prievolės pripažinimo K.B. M. asmenine prievole. Nurodė, kad prievolę jam pagal Vokietijos teismo sprendimą, kurį patvirtino Lietuvos Apeliacinis teismas ir išdavė vykdomąjį raštą, po santuokos nutraukimo privalėtų vykdyti abu sutuoktiniai. UAB SHIELD&LIVING veiklos nevykdo, jos akcijos iš esmės yra bevertės (T.1, b.l. 2-3, T.2, b.l. 36-37).
Ieškovė su trečiojo asmens F. J. prašymu dėl skolininko dalies nustatymo bendrame turte nesutiko (T.2, b.l. 138-144).
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Jis nesutiko, kad yra kaltas dėl šeimos iširimo, bei, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta M. pavardė. Be to, nurodė, kad akcijos jam yra nereikalingos. Su trečiojo asmens prašymu dėl skolininko dalies nustatymo bendrame turte atsakovas nesutiko (T.2, b.l. 36-37, 138-144).
Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinių prievolė bankui turi likti solidaria, nes priešingu atveju būtų pažeistos kreditoriaus teisės. Neprieštarauja, kad įkeistas turtas liktų ieškovei. Hipoteka seka paskui daiktą. E. M. prievolė padengti kredito kortelėje kredito limitą yra jos asmeninė prievolė, dėl kitų reikalavimų nepasisakė (b.l. 29-30).
Trečiasis asmuo Kauno kredito unija dėl ieškinio reikalavimų neprieštaravo (T.2, b.l. 118-119).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą tarp K. B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1333, nutraukė dėl abipusės kaltės, po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – M.; santuokos metu įgytą turtą padalino taip: E. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 93.900,00 Lt; K. B. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti 100 vnt. akcijų UAB SHIELD&LIVING, kodas 300060349, kurių bendra nominali vertė yra 10.000,00 Lt:; nustatė, kad K. B. M. ir E. M. prievolė AB SEB bankui pagal 2008-12-02 Kredito sutartį Nr.0250818010645-29 nutraukiant santuoką nekeičiama ir nemodifikuojama. Nustatė, kad vidiniuose tarpusavio sutuoktinių E. M. ir K.B. M. santykiuose kredito likutį, kuris 2013-08-27 dienai yra 52.543,85 EUR kreditoriui iš savo asmeninių lėšų grąžins E. M.; nustatė, kad kredito likutis, kuris 2013-08-27 dienai yra 52.484,00 EUR pagal 2008-12-02 Kredito sutartį Nr.0250818010645-29 kreditoriui AB SEB bankui, viršija šios prievolės užtikrinimui įkeisto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę; nustatyti, kad sutuoktinių K. B. M. ir E. M. prievolė pagal 2010-02-23 Paskolos sutartį Nr. 10-00129 kreditoriui Kauno kredito unijai nutraukiant santuoką nekeičiama ir nemodifikuojama; nustatė, kad sutuoktinių K. B. M. ir E. M. prievolė pagal 2012-10-05 Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 046579-1/3160 prie 2008 m. gruodžio 9 d. draudimo sutarties (draudimo liudijimas serija Nr. BPD 046579) kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ nutraukiant santuoką nekeičiama ir nemodifikuojama; nustatė, kad vidiniuose tarpusavio sutuoktinių E. M. ir K.B. M. santykiuose visas UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėtas draudimo išmokas kreditoriui grąžins E. M. iš savo asmeninių lėšų; nustatė, kad K. B. M. prievolė pagal Lietuvos Apeliacinio teismo 2011-02-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-148/2011 bei 2011-03-24 išduotą Vykdomąjį raštą Nr. 2T-148/2011 dėl 211.109,71 Lt. kreditoriui F. J. yra asmeninė K. B. M. prievolė ir gali būti vykdoma tik iš asmeninio K. B. M. turto; panaikino antstolio A.R. G. areštą butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), turto arešto registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2011-04-15 Nr. 0411-002526. Prašymą dėl skolininko dalies nustatymo bendrame turte teismas atmetė (T.2, b.l. 176-179). Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taikytinos tos pačios teisinės pasekmės, kaip ir nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsižvelgus, kad butas yra įkeistas ir jo įsigijimui panaudoto kredito 52.543,85 eurų nėra grąžinta, negalima teigti, kad turto padalijimas yra nelygiavertis, vertinant turto vertės 103.900,00 Lt ir skolos 52.543,85 eurų už tą turtą balansą bei aplinkybę, kad sutuoktinių tarpusavio santykių lygmenyje šalys susitarė, kad būsto kreditą ir paskolą iš savo asmeninių lėšų mokės ieškovė. Teismas laikė, kad ieškinio reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto tenkintinas kaip nepažeidžiantis sutuoktinių teisių. Sutuoktiniai sutarė, kad po santuokos nutraukimo būsto kredito bei kredito draudimo ir paskolos sutartys nekeičiamos ir nemodifikuojamos, prieš kreditorius jie lieka solidariai atsakingi, o ieškovės E. M. įsipareigojimas vienasmeniškai vykdyti prievoles kreditoriams nepažeidžia kreditorių teisių ir liečia tik bendraskolių tarpusavio santykius. Teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylą teisme Vokietijoje ir išduodant vykdomąjį raštą, E. M. nebuvo įtraukta dalyvauti kaip šalis ar trečiasis asmuo, todėl išieškojimas iš jos turto negalimas. Kreditorius F. J. laisva valia pasirinko išieškojimo būdą iš vieno K. B. M., tai jis pripažįsta ir prašydamas nustatyti skolininko dalį bendrame turte. Teismas sprendė, kad jo reikalavimas nustatyti, kad K. B. M. priklauso ½ dalis E. M. gaunamo darbo užmokesčio netenkintinas, atsižvelgiant į tai, kad byloje iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas bendro ūkio neveda nuo 2010 metų. Tai, kad 2011 m. atsakovas pervedė ieškovei lėšas, nesudaro pagrindo teigti, jog sutuoktiniai veda bendrą ūkį, nes net nutraukus santuoką sutuoktinius kartais sieja prievoliniai santykiai. Teismo nuomone trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad ieškovės piniginės lėšos galėtų būti pripažintos bendromis su atsakovu. Be to, Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-10-16 nutartimi byloje Nr. 2-1147-850/2013 įpareigojo antstolį grąžinti E. M. iš jos išieškotas lėšas. Priteisęs ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pripažinęs K.B. M. prievolę F. J. asmenine, teismas panaikino buto areštą, nes areštuotas gali būti tik skolininko turtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo F. M. H. J., atstovaujamas advokato Nerijaus Jurčiukonio prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-11-16 sprendimą dalyje, kuria nustatyta, kad K. B. M. prievolė pagal Lietuvos Apeliacinio teismo 2011-02-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-148/2011 bei 2011-03-24 išduotą Vykdomąjį raštą Nr. 2T-148/2011 dėl 211.109,71 Lt kreditoriui F. M. H. J. yra asmeninė K. B. M. prievolė ir gali būti vykdoma tik iš asmeninio K. B. M. turto panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti, kad prievolė pagal Lietuvos Apeliacinio teismo 2011-02-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-148/2011 bei 2011-03-24 išduotą Vykdomąjį raštą Nr. 2T-148/2011 yra bendroji sutuoktinių prievolė ir gali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (T.3, b.l. 17-19). Apelianto nuomone šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas bei naikintinas CPK 329 bei 330 straipsnių pagrindu. Skolininkas 2006 m. Vokietijoje apelianto name atliko stogo remonto darbus. Darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl 2009 m. sausio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimais iš skolininko buvo priteistas žalos atlyginimas. Apelianto namo stogo dengimas nebuvo vien tik skolininko asmeniškai atliekamas veiksmas, į šiuos darbus buvo įtraukta ir visa skolininko šeima. Remontuojamame name lankėsi ir E. M., turinti architektės išsilavinimą, todėl jos apsilankymas atliekamų stogo dengimo darbų vietoje vertintinas kaip profesinis. Naudą iš atliktų darbų gavusi visa M. šeima, todėl ši prievolė nėra asmeninė. Teismas turėjo ex officio nustatinėti skolininko prievolės apeliantui pobūdį, įvertinti žalos apeliantui atsiradimo aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį remonto darbų atlikimo metu, jų paaiškinimus ir tik tada spręsti, ar ši prievolė yra asmeninė ar bendroji. Prievolė atsirado skolininkui veikiant ne asmeniniais, o šeimos interesais. Tačiau teismas iš esmės nevertino bylos aplinkybių ir prievolės pobūdžio. Skyrybų procesas inicijuotas po to, kai sutuoktiniai gavo apelianto reikalavimą dėl turto dalių nustatymo, o santuokos nutraukimo procese apeliantas įrodinėjo bendrąjį prievolės pobūdį, prašė, kad prievolę po santuokos nutraukimo privalėtų vykdyti abu sutuoktiniai. Aplinkybė, kad išduotame vykdomajame rašte bei Vokietijos teismo sprendime yra nurodytas tik vienas iš sutuoktinių - skolininkas, nesudaro pagrindo teigti, jog prievolė atsiradusi šio sprendimo pagrindu yra asmeninė skolininko prievolė. Be to, Vokietijos Federacinės Respublikos Heilbronn apylinkės teismo sprendimas skolininko atžvilgiu, buvo priimtas už akių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė E. M. prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 45-49). Ieškovės nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės nėra pagrįstos ir įrodytos leistinais įrodymais. Kreditoriaus F. J. reikalavimai gali būti vykdomi tik iš atsakovui K.B. M. asmeniškai priklausančio turto. Pats F. J. skolininku visuomet laikė K.B. M., tik jo vieno atžvilgiu pradėjo civilinį procesą Vokietijoje. Ieškovė šiame procese nedalyvavo, nieko apie jį nežinojo. Lietuvoje vykdydamas išieškojimą tik iš K.B. M. priklausančio turto, kreipėsi į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, šiais savo konkliudentiniais veiksmais patvirtindamas, kad jo skolininkas yra tik K.B. M.. Vokietijos teismo sprendimas įsiteisėjęs, yra pripažintas Lietuvoje ir yra procesinėje vykdymo stadijoje, todėl jo peržiūrėjimas šiuo metu teisiškai nėra įmanomas. Skolininko pakeitimas vykdymo stadijoje teisine prasme laikytinas įsiteisėjusio teismo sprendimo pakeitimu, kas yra neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas – teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių prievolių pobūdį aiškinimas ir taikymas.
Byloje nustatyta, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Heilbronn apylinkės teismas 2009 m. sausio 15 d. sprendimu priteisė ieškovui F. M. H. J. iš atsakovo K. B. M. 48.500 EUR bei 5 procentų dydžio palūkanas ir 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu, remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos Heilbronn apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. sprendimu, nusprendė priteisti ieškovui F. M. H. J. iš atsakovo K. B. M. 12.641,60 EUR teismo išlaidų bei 5 procentų dydžio palūkanas (T.2, b.l. 71-74). Bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-148/2011 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Heilbronn apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimus. Šios nutarties pagrindu vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdymui antstoliui R. A. G., ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0039/11/00254 (T.1, b.l. 2-6). Trečiasis asmuo F. M. H. J. reikalauja prievolės įvykdymo iš ieškovės E. M. ir atsakovo K. B. M., kaip solidariųjų skolininkų CPK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies pagrindu – t.y. prievolė, apelianto teigimu yra susijusi su šeimos ūkiu ir šeimos interesais.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Bendros sutuoktinių prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (CK 6.6 str. 1 d.). Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu numatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Jeigu sutuoktinio prievolė nėra solidarioji pagal įstatymą ar šalių susitarimą, tai tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė ir kiekvienas sutuoktinis turi vykdyti tik savo dalį. Kasacinio teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad sutuoktinių prievolių pobūdis yra nepreziumuojamas. Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra solidarioji ar dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenerinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Kasacinio teismo plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidarioji, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. CPK 3.109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kada sutuoktinių prievolė yra solidarioji – t.y. prievolė yra solidari, kai prisiimta siekiant išlaikyti šeimos ūkį, užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą ir pan.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1147-850/2013, kuria antstolis buvo įpareigotas grąžinti E. M. iš jos išieškotas lėšas (T.2, b.l. 167-168) sprendė, kad nagrinėjant bylą teisme Vokietijoje ir išduodant vykdomąjį raštą E. M. nebuvo įtraukta dalyvauti kaip šalis ar trečiasis asmuo, ir nors kreditorius F. M. H. J. galėjo pareikšti savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui, įrodinėdamas prievolės prigimtį (CK 3.109 str.), tačiau šioje byloje tokio reikalavimo nereiškė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiais Teismo Civilinių bylų skyriaus plenerinės sesijos 2010-05-20 nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 konstatavo, kad tuo atveju, kai yra pradėtas vykdymo procesas, kuriuo prievolę įvykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę, o kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime esančius išaiškinimus dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas, kas reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pats aktyviai ir ypač atidžiai ir rūpestingai nustatyti prievolės pobūdį ir pažymi, kad dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu.
Procesinė pareiga įrodyti, kad prievolė buvo įgyta šeimos interesais, tenka trečiajam asmeniui, siekiančiam, kad ieškovės sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 str.). Aplinkybės, kad ieškovė E. M. buvo atvykusi į Vokietiją, kad ji ir atsakovas buvo UAB „Shield & Living“ akcininkai neįrodo, jog prievolė buvo įgyta šeimos ūkiui ir šeimos interesais (CPK 186 str.). Priešingai, teisėjų kolegija, pritardama ieškovės atsiliepime į skundą nurodytam argumentui, kad atsakovas K. B. M., dirbdamas pas trečiąjį asmenį nekokybiškai atliko stogo dengimo darbus ir dėl to padarė žalos užsakovui F. M. H. J., sprendžia, kad prievolė yra įgyta ne sandorio pagrindu, bet kilusi iš delikto ir negali būti pripažinta solidaria sutuoktinių prievole. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokia prievolė yra asmeninė ir vykdoma iš asmeninio sutuoktinio turto ir tik tada, jei jo nepakanka, išieškojimas gali būti nukreipiamas į sutuoktinio dalį bendrame turte.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutuoktinių prievoles, reglamentuojančias teisės normas ir dėl to tinkamai išsprendė ginčą t.y. pagrįstai nepripažino, kad atsakovo K. B. M. prievolė sumokėti apeliantui pagal 2009 m. sausio 15 d. sprendimą 48.500 EUR bei 5 procentų dydžio palūkanas ir 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą 12.641,60 EUR teismo išlaidų bei 5 procentų dydžio palūkanas yra solidarioji sutuoktinių prievolė, todėl naikinti ar keisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo skundžiamoje dalyje nėra teisinio pagrindo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus trečiojo asmens apeliacinį skundą, iš jo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 650,00 Lt už advokato paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei 477,50 Lt už procesinio dokumento vertimą į vokiečių kalbą (T.3, b.l. 56-59), viso 1127,50 Lt (CPK 98 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens F. M. H. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1127,50 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt septynis litus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.