Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, sekretoriaujant Teresai Nakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., institucijos, surašiusios ATP protokolą, atstovei Barbarai Kulakovskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d., iškeltą pagal VMI prie LR Finansų ministerijos pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-11-17 gavus VMI prie LR Finansų ministerijos pareiškimą V. B. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d., kadangi pareiškime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), kurios direktoriaus pareigas eina V. B., pagal 2014-08-29 mokestinės nepriemokos balansą turi 2 685 238,38 Lt mokestinę nepriemoką, kuri susidarė (duomenys neskelbtini) pateikus PVM deklaraciją už 2014 metų balandžio mėnesį. 2014-09-04 atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė laikotarpiu nuo 2014-05-27 iki 2014-09-01 turėjo galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau pirmenybę teikė kitiems kreditoriams. Nurodyta, kad taip V. B. pažeidė LR CK 6.930¹ str. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. teisme kaltu prisipažino iš esmės ir paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) direktorius yra nuo 2012-08-19. 2014 m. kovo mėnesį jie turėjo permoką, ne kartą konsultavosi telefonu su VMI, kad neturėjo būti taikomas PVM. Pasibaigus 2-jų metų sutarčiai su S. T. AG susidarė mokėtino pridėtinės vertės mokesčio 3 388 319 Lt suma. Dėl susidariusios pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos (duomenys neskelbtini) nuo 2014-04-30 teikė prašymus dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo. Jie pateikė 4 prašymus ir tik ketvirtas buvo patenkintas su sąlyga, kad mokėjimai bus atliekami pagal pateiktą PVM nepriemokos įsipareigojimo dengimo grafiką. Su nedideliu pavėlavimu įvykdė savo įsipareigojimus (turėjo sumokėti gruodžio 22 d., o sumokėjome gruodžio 29 d.). Grafikas sudarytas rugpjūčio 25 d., turėjo mokėti maždaug kas pusę mėnesio. Rugpjūčio 28 d. jis sutiko su grafiku, jį konsultavo N. B.. Iš jų pridėto paaiškinimo matyti, kad rugpjūčio 27 d. apmokėta 200 000 Lt, rugsėjo 12 d. – 111 339 Lt, rugsėjo 29 d. – 100 000 Lt, spalio 10 d. – 200 000 Lt, spalio 30 d. -110 000 Lt, lapkričio 3 d. – 24 000 Lt, lapkričio 7 d. - 250 000 Lt, lapkričio 24 – 1 484 870 Lt. Jie turėjo mokėti lapkričio 21 d., bet vėluodavo, todėl VMI išstatė inkasinius ir jie negalėjo mokėti. Viskas yra sumokėta gruodžio 29 d. 2014 m. gruodžio pabaigoje padengė visus įsiskolinimus. Jeigu būtų nemokėję savo rangovams, subrangovams, tai jie būtų negalėję ne tik VMI sumokėti, o iš vis būtų bankrutavę. Dabar jie neturi įsiskolinimų ir gauna pelno, sudarė sutartį su patyrusia įmone. Jis pasitikėjo savo partneriais, kurie jam irgi laiku nesumokėjo, todėl negalėjo sumokėti ir jis. Jų užsakovai yra kelios įmonės ir jie dar eksportuoja savo produktą, savo darbą. Tai rodo buhalterinės apskaitos dokumentas. Inkasinis buvo rugpjūčio 14 d. ir jie jį sumokėjo. Prašė mažinti baudą iki minimumo, kadangi piktybiškai nevengė mokėti VMI, bet dėl susidariusių aplinkybių teko pirmiausia atsiskaityti su subrangovais ir rangovais, šiuo metu įsiskolinimą padengė.

Surašiusios ATP protokolą institucijos atstovė Barbora Kulakovskaja palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įvertinus (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus nustatyta, jog bendrovė nuo 2014-05-27, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Sutinka, kad buvo atliekami atsiskaitymai, tačiau VMI labai maža dalis. Bendrovės vadovas V. B., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM bei pažeisdamas CK 6.930¹ str. „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatas, padarė LR ATPK 50⁶ str. numatytą pažeidimą. Prašė paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinę nuobauda – 7500 Lt baudą.

Liudytoja N. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorė, (duomenys neskelbtini) konsultantė yra nuo 2014 m. liepos mėnesio. Kai pasirašė sutartį, buvo susipažinusi su finansine padėtimi. Sutarties apimtis buvo labai didelė ir iš mokesčių inspekcijos turėjo atsakymą, kad tai yra neapmokestinama PVM. Prieš porą metų, prieš sudarant sutartį, S. T. AG užklausė mokesčių inspekcijos dėl PVM mokėjimo ir gavo atsakymą, kad neapmokestinama PVM. S. T. AG užklausė, nes neturėjo partnerio, kas vykdys, jie rinkosi tik informacijos. Šitoje sutartyje buvo įvardintos paslaugos. Vokiečių auditoriai 2014 m. kovo – balandžio mėnesį išaiškino, kad turi būti PVM ir jie pateikė sąskaitą su PVM. (duomenys neskelbtini) VMI pateikė prašymą gegužės mėnesį. Iš viso pateikė 4 prašymus (duomenys neskelbtini), o paskutinis buvo patenkintas. Prieš sudarant grafiką ji atsisėdo su visais klientais ir partneriais, kad išsiaiškinti, kas, kada gali sumokėti ir bendravo su VMI telefonu, sužinojo, kad į 2015 metus negali persikelti mokėjimas. Tačiau partneriai (duomenys neskelbtini) laiku nevykdė sutarties. (duomenys neskelbtini) su prasižengimais vykdė mokėjimus, bet įvykdė iki 2015-01-01. Buvo kalbėta su VMI, jie prašė, kad neišstatytų inkasinių.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. B. kaltė dėl LR ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: pareiškimu, operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-11300, banko sąskaitų išrašais, duomenimis apie (duomenys neskelbtini) balansą VMI sistemoje ir įplaukas iš bendrovės.

LR ATPK 50⁶ str. 1 d. yra numatyta įmonių ir įstaigų administracijų vadovų ar administratorių atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).

LR CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš VMI atlikto operatyvinio patikrinimo medžiagos matyti, kad nuo 2014-04-01 iki 2014-08-31 bendrovė per banko sąskaitas gavo: į AB DNB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukos sudarė 5 739 562,11 Lt, į AB „SWEDBANK“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 495 268,08 Lt ir į AB „SWEDBANK“ sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini) - 284 395,99 Lt pajamų. Iš sąskaitų buvo vykdomi mokėjimai už paslaugas ir atsiskaitinėjimai su tiekėjais: iš AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta 5 667 096,92 Lt, iš jų 329 899,48 Lt pervesta VMI prie FM; iš AB „SWEDBANK“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) - 499 535,17 Lt, iš jų 203 297,03 Lt sumokėta VMI prie FM; iš AB „SWEDBANK“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) - 284 311,64 Lt, VMI nemokėta visai. Per minėtą laikotarpį bendrovė turėjo galimybę padengti mokestinę nepriemoką, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Iš papildomai bylos nagrinėjimo metu pateiktų duomenų matyti, kad UAB „PCE BALTIC“ 2014-08-27 iš AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į VMI AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 200 000,00 Lt. 2014-08-28 (duomenys neskelbtini) pateikė VMI priedą prie 2014-08-25 prašymo, kuriame sudarytas grafikas su tiksliomis mokėjimų sumomis ir datomis dėl pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos įsipareigojimo dengimo. Iš (duomenys neskelbtini)“ pateikto 2015-02-10 priedo Nr. 1 matyti, kad nuo 2014-08-27 iki 2014-12-29 įmonės partneriai pagal sudarytas sutartis vėlavo atsiskaityti už atliktus darbus. Iš priedo Nr. 2 matyti, kad (duomenys neskelbtini) vėlavo pagal 2014-08-18 sudarytą sutartį atsiskaityti su (duomenys neskelbtini). Priedas Nr. 3 yra (duomenys neskelbtini) ataskaita iš buhalterinės programos „Atsiskaitymai su partneriais (detali) už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-12-31. Iš pateiktų priedų Nr. 4, 5, 6, 7 matyti, kad (duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi darbų atlikimo sutartis su (duomenys neskelbtini). Priedas Nr. 8 yra (duomenys neskelbtini) suvestinė už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-12-31. Priedas Nr. 9 yra (duomenys neskelbtini) ataskaita iš buhalterinės programos „Atsiskaitymai su partneriais (detali) už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-12-31. Iš pateiktų priedų Nr. 10 ir 11 matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi darbų atlikimo ir paslaugų teikimo subrangos sutartį su (duomenys neskelbtini). Priedas Nr. 12 yra (duomenys neskelbtini) ataskaita iš buhalterinės programos „Skolos ir Terminai (Klientai): detali: už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-12-31. Priedas Nr. 13 yra (duomenys neskelbtini) suvestinė už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-12-31. Iš priedų Nr. 14 ir 15 matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi darbų sutartį ir rangos sutartį su (duomenys neskelbtini) Priedas Nr. 16 (duomenys neskelbtini) suvestinė už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-12-31. Priedas Nr. 17 yra (duomenys neskelbtini) ataskaita iš buhalterinės programos „Atsiskaitymai su partneriais (detali)“ už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2014-12-31. Priedai Nr. 18 ir 19 yra skolų suderinimo aktai ir raginimai su (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2014-07-30 iki 2014-12-30. Iš priedų Nr. 21, 22, 23 matyti, kad (duomenys neskelbtini) ragina (duomenys neskelbtini) apmokėti susidariusius įsiskolinimus. Priedas Nr. 24 yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2014-09-30 skolų derinimo aktas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad su (duomenys neskelbtini) nebuvo laiku atsiskaitoma už atliktus darbus pagal sudarytas sutartis, (duomenys neskelbtini) teikė prašymus VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir mokestinės prievolės atidėjimo. Be to, mokėjo VMI nuo 2014-08-29 iki 2014-12-12, tačiau įmokos buvo mokamos ne pagal suderintą grafiką, su pavėlavimais, nes (duomenys neskelbtini) atliko dalinius mokėjimus savo partneriams pagal sudarytas sutartis.

Įvertinus byloje esančius įrodymus yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas LR CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, bendrovės direktorius V. B., žinodamas bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI, atlikdavo bendrovės atsiskaitymus, pažeisdamas minėtas LR CK 6.930¹ str. nuostatas ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d.

V. B. inkriminuojamas pažeidimas yra trunkamas, jis nustatytas, tai yra paaiškėjo, atlikus operatyvinį patikrinimą ir 2014-09-04 surašius operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-11300. Taigi administracinė nuobaudos skyrimo termino pabaiga yra 2015-03-04 ir jis dar nėra pasibaigęs.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad V. B. veika pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, kaltė jos padarymu įrodyta ir jis baustinas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę. Duomenų, kad V. B. baustas administracine tvarka, nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs pažeidimą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. B. pirmą kartą padarė LR CK 6.930¹ str. numatytą administracinį teisės pažeidimą, paaiškino, kad pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nes taip siekė išvengti įmonės bankroto, šiuo metu įmonė įsiskolinimų neturi, gauna pelną. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas sprendžia, kad V. B. atžvilgiu taikytinos LR ATPK 30¹ str. nuostatos skiriant administracinę nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą. Nors už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ str. 1 d., sankcijoje numatyta vienintelė nuobauda – bauda, tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, padengė mokestinės nepriemokos įsiskolinimą, įmonė daugiau įsiskolinimų neturi, gauna pelną, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ str. ir skirti jam administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 23 str., 30 str., 30¹ str., 31 str., 32 str., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teismas

nutarė:

Pripažinti V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ str. 1 d., ir paskirti jam nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.