Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-1174-548/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2017-01-26Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-1789-1189/2023Nutartis · 2023-08-03Kauno apylinkės teismas
  3. T-1174-548/2024Nutartis · 2024-08-23Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-23
Bylos Nr.
T-1174-548/2024
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-02109-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
V. D.
Kategorijos
Byla Nr. T-1174-548/2024
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02109-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 23 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 28 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-6333 nutarta taikyti nuteistajam V. D. , gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesio 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. birželio 27 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 straipsnio 3 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, stebimos nuosekliai vykdomos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, šiuo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse eilę kartų skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Nuteistojo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisijos nutarime pažymima, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), BK 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 7 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą akivaizdu, kad lygtinio paleidimo instituto taikymą sąlygoja du objektyvūs kriterijai – įstatymu numatytos laisvės atėmimo bausmės privalomai atliktina dalis ir nusikalstamo elgesio rizika, kuri turi būti vertinama kaip žema arba akivaizdžios pastangos mažinant, aukštesnę nei vidutinę, riziką. Tik nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą atsiranda pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliutus, tai išimtinė teisė, ir vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog ir nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje, pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. D. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuteistojo atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turėjo nestablią darbo patirtį; buvo fiksuoti lėšų valdymo sunkumai; aspcoialios grupės įtaka; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie turi reikšmės vertinant nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti ir, kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išimtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos. Ir nors nuteistojo elgesyje yra nustatyti riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, o būtent tai, kad patvirtinta gyvenamoji vieta; teigiamos nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu, socialinių ryšių palaikymas, tačiau šios aplinkybės nėra laikytinos išimtinai nuteistąjį saugančios nuo pakartotinio nusikalstamumo. Nuteistasis būdamas laisvėje nesusidūrė su gyvenamosios vietos sunkumais, o iki laisvės atėmimo bausmės buvo dirbantis, taip pat nesusidūrė su socialiniu atstūmimu savo artimoje aplinkoje, buvo socialiai aktyvus, tačiau visos šios aplinkybės nuteistojo nesulaikė nuo priešingų teisei veiksmų, todėl ir šiuo atveju nėra laikytinos kaip išimtinai nuteistąjį saugančios nuo pakartotinio nusikalstamumo. Įvertinus šias aplinkybes dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, teismas negali daryti išvados jog nuteistojo pataisos procesas yra toks akivaizdus jog nuteistasis gali tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės.

Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis V. D. 28 kartus skatintas (paskutinį kartą 2023 m. balandžio 13 d.), tačiau vieną kartą yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. birželio 26 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. RV-22-6226. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas fiksuotas 2023 m. spalio 24 d., kai tuo tarpu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 metų. Ši aplinkybė suponuoja tai, jog nuteistasis savo disciplinuoto elgesio negeba išlaikyti nepertraukiamai ir nuosekliai net gaunamų skatinimų perspektyvoje. Be kita ko, šie duomenys parodo ir tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų ribojimų, net ir būdamas gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis. Todėl padarytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, o ši aplinkybė atskleidžia ir tai, kad vis tik teigiama nuteistojo elgesio dinamika nutrūko po paskutinio gauto paskaitnimo, tai yra 2023 m. balandžio 13 d., nes po to karto nuteistasis nebuvo nei karto skatintas. Šiuo atveju, vien teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika, nedarant naujų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, dar stebima sąlyginai trumpą laiką, ir negali patvirtinti neabejotino nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio. Visa tai tik patvirtina aplinkybę, jog teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje dar stebimas per trumpai, kad leistų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas, dabartinėje pataisos stadijoje, jau būtų efektyvus.

Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad V. D. laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, šiuo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse eilę kartų skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Aptarti duomenys atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų aplinkybių egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. D. neatliktos bausmės dalis (3 metai 1 mėnesis ir 10 dienų), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar laikytina labai didele, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu, dar nepakanka daryti išvadai, kad V. D. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, teigiamas pokytis stebimas dar trumpą laiką, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant maksimaliai teigiamos dinamikos.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam V. D. , todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-6333.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-6333 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis