Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. A. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 178 straipsnio 4 dalį kaltinamas tuo, kad 2013 m. lapkričio 21 d. apie 17 val., Opšrūtų kaime, Pilviškių seniūnijoje, Vilkaviškio rajone, J. J. sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, visai be dingsties, tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė P. E. S. į veidą, dėl ko pastarasis parkrito, po to gulinčiam nukentėjusiajam tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis kartus ir ne mažiau kaip 5 kartus koja spyrė į galvą, tuo padarė nosies kaulų, abiejų skruostų, abiejų žandikaulių lūžimus, muštinę plėštinę žaizdą veide, odos nubrozdinimus veide, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ir veide, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į skilvelių sistemą, nuo ko P. E. S. netrukus mirė. Tokiais savo veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, nužudė P. E. S., ir iš P. E. S. švarko kišenėje buvusios piniginės atvirai, t. y. matant E. V. pagrobė svetimą turtą – P. E. S. priklausančius 113 Lt.

E. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytas 2013 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi E. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis vėliau buvo tęsiamas.

Suimtojo teigimu, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jis negali gauti kvalifikuotos teisinės pagalbos, yra kalinamas nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymi, kad teismo galutinio sprendimo galėtų laukti laisvėje. Be to, būtina susitvarkyti socialinius ir finansinius reikalus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. A. skundas atmestinas.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti E. A. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. paties kaltinamojo E. A. parodymai, kito kaltinamojo ir liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Atsakant į E. A. skundo argumentus pažymėtina, kad skunde nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės bus įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme ir neturi lemiamos reikšmės tęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė E. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. E. A. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį sankcija numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad bylos duomenimis, E. A. praeityje teistas, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad ankstesnis asmens teistumas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti jam šią kardomąją priemonę, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas. Nors, skunde kaltinamasis teigia, kad turi pastovią gyvenamąją vietą bei sergančiam tėvui reikalinga jo pagalba, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog iki suėmimo E. A. gyveno skirtingose gyvenamosiose vietose, santykių su tėvu nepalaikė.

Todėl nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir nesaistomas jokių tvirtų socialinių ryšių, E. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas tęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam E. A., Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė ir kitą – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas (įtariamas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Pažymėtina, kad smurtinis kaltinamajam E. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis, ankstesni teistumai už savanaudiškus nusikaltimus, pragyvenimo lėšų neturėjimas, pagrįstai leido teismui manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu.

Skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad iki suėmimo kaltinamasis mokėsi, laisvėje turi socialinių ir finansinių reikalų, iš esmės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kalinimo sąlygos nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti skundžiamą Kauno apygardos nutartį. Apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam E. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į nacionalinę teismų praktiką, EŽTT jurisprudenciją ir nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normų bei Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pagrindi­nių lais­vių apsaugos konvencijos nuosta­tų. Kita vertus, E. A. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks kaltinamojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo E. A. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.