Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Nijoles Matuzevicienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo T. M. apeliacini skunda del Telšiu rajono apylinkes teismo 2011 m. gegužes 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu 1 metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustate:

T. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkricio 15 d. apie 18 val. 30 min., budamas apsvaiges nuo alkoholio, viešoje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) degalines parduotuveje, esancioje (duomenys neskelbtini), Telšiu r., ižuliu elgesiu ir grasinimais, t. y. rankoje laikydamas didiji virejo peili, kurio geležtes ilgis 20 cm, ir juo pavojingai mojuodamas bei tuo paciu metu gresmingai priartedamas mažesniu nei vieno metro atstumu, grasino degalineje buvusiam R. R., tuo demonstravo nepagarba aplinkiniams ir sutrikde visuomenes rimti ir tvarka.

Apeliacines instancijos teisme nuteistojo T. M. gynejas praše tenkinti apeliacini skunda, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, T. M. pripažino kaltu del visuomenes rimties ir tvarkos sutrikdymo pagal BK 284 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis negincija teismo nustatytu faktiniu nusikaltimo aplinkybiu, jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, ir tik nesutinka su jam paskirta bausme. Apeliacines instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmes skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausme skirtu istatymo straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtu i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas šiu nuostatu nepažeide.

Skirdamas bausme T. M., pirmosios instancijos teismas atsižvelge i tai, kad jis, budamas ne syki teistas (43-47 b. l.), baustas administracine tvarka (74-75 b. l.), vel padare tycini nesunku nusikaltima, ivertino apelianto asmeni apibudinancius duomenis, atsižvelge ne tik i nustatyta nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, kad nusikaltima jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bet bendrame bausmes skyrimo kontekste ivertino ir nustatytas dvi jo atsakomybe lengvinancias aplinkybes, kad prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nukentejusiajam padaryta žala (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Be to, kas pamineta, apylinkes teismas ivertino ir daugiau pavojingesni apelianto nusikalstamo elgesio pobudi, pažeidžiant viešaja tvarka, nes darant nusikaltima viešoje vietoje – parduotuveje, buvo panaudotas peilis. Visos aptartos ir skundžiamame nuosprendyje išdestytos aplinkybes byloja apie didesni T. M. asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma visuomenei, todel kolegija pritaria apylinkes teismo sprendimui skirti nuteistajam griežciausia BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausme – laisves atemima. Taip pat pažymima, kad pirma karta apeliantas buvo nuteistas dar 1992 metais. Tuomet laisves atemimo bausmes vykdymas jam buvo atidetas, taciau per bausmes atidejimo laikotarpi jis padare kvalifikuota vagyste ir Plunges rajono apylinkes teismo 1995 m. gegužes 29 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta reali laisves atemimo bausme (43-47 b. l.). Net tada apeliantas nepadare jokiu pozityviu išvadu ir laisves atemimo vietoje, panaudodamas peili, tycia sunkiai sužalojo kito nuteistojo sveikata, už ka, velgi, buvo nuteistas Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 1996 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu ir jam paskirta laisves atemimo bausme (70-72 b. l.). Po to T. M. toliau pažeidinejo baudžiamuosius istatymus, už ka buvo nuteistas 2001 m. kovo 7 d., 2001 m. gegužes 29 d., 2005 m. rugpjucio 19 d., 2006 m. birželio 23 d. Telšiu rajono apylinkes teismo nuosprendžiais ir jam skiriamos realios laisves atemimo bausmes. Atkreipiamas demesys, kad daugkartinis T. M. teisine padeti lengvinanciu institutu taikymas (1 karta bausmes vykdymas atidetas, 1 karta taikytas Lietuvos Respublikos 2000-04-11 Istatymas ,,Del Amnestijos Akto“, 3 kartus taikytas lygtinis paleidimas iš laisves atemimo vietos) pozityviai nepakeite jo elgesio – jis toliau desningai pažeidinejo istatymus. Aptartos aplinkybes rodo aiškiai neigiama apelianto orientacija visuomeneje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu T. M. inkriminuotas nusikaltimas buvo padarytas ne atsitiktinai – tai viso jo ankstesnio netoleruotino elgesio padarinys. Remiantis tuo, kas išdestyta, nera jokio pagrindo manyti, kad bausmes tikslus (BK 41 str.) pavyktu pasiekti, paskyrus T. M. su laisves atemimu nesusijusia bausme ar laisves atemimo bausmes vykdyma atidejus (BK 75 str.), todel keisti skundžiama nuosprendi, kaip prašo apeliantas, nera pagrindo.

Be to, kas pamineta, kolegija atkreipia demesi i kitus apelianto argumentus. Iš tikruju, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad T. M. turi 3 mažamecius vaikus, iš kuriu dukrai E., gim. (duomenys neskelbtini) metais, yra nustatytas sunkus neigalumo laipsnis (95-99 b. l.). Apeliantas teisiamajame posedyje paaiškino, kad su sugyventine viso augina 5 vaikus – trys yra jo ir du – sugyventines (104 b. l.). Taciau visa tai savaime nemenkina T. M. kaltes ir jo asmens pavojingumo. Kolegija sutinka su tuo, kad šeimoje augantiems mažameciams vaikams, tuo labiau vaikui su negalia, yra butinas tevu demesys ir rupestis, taciau iš to, kas aptarta, nera pagrindo išvadai, kad apeliantas pažeidinedamas baudžiamuosius istatymus net po savo vaiku gimimo, atlikinedamas teismo skiriamas laisves atemimo bausmes (atlikes bausme iš laisves atemimo vietos paleistas 2008-05-30), niekur nedirbdamas, tinkamai vykde ir vykdys savo kaip tevo pareigas, teiks vaikams reikiama pagalba ir rupinsis jais. Maža to, T. M. 2007 m. birželio 26 d. Telšiu rajono apylinkes teismo nutartimi buvo pasiustas i pataisos istaiga atlikti likusia laisves atemimo bausmes, paskirtos to paties teismo 2006 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, dali ne tik del to, kad nesilaike teismo nustatytu ipareigojimu, girtavo ir kt., bet ir del fizinio smurto naudojimo sugyventines ir savo vaiku motinos V. B. atžvilgiu (63 b. l.).

Ivertinus visuma bausmes skyrimui reikšmingu aplinkybiu, kolegija konstatuoja, kad apeliantui už nusikalstama veika paskirta bausme nei savo rušimi nei dydžiu nera aiškiai per griežta ir keisti ja apeliacinio skundo motyvais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. M. apeliacini skunda atmesti.