- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 2-1507-790/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01355-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Penktas šansas“, MB "Penktas šansas" BIĮ „Namų teisininkas"
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Namų teisininkas“ savininkės A. Š. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Penktas šansas“ dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo įpareigoti bankrutavusios individualios įmonės (toliau – BIĮ) „Namų teisininkas“ bankroto administratorę mažąją bendriją (toliau – MB) „Penktas šansas“ pateikti dokumentus ir informaciją, pagrindžiančius administravimo išlaidų dydį. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad bendrai BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto byloje patvirtintos administravimo išlaidos sudarė 3 140 Eur, tačiau nurodomas išlaidas, skirtas buhalterinės apskaitos tvarkymui, ūkio išlaidas (transporto, kuro, ryšio, pašto, kanceliarinės, skelbimų, pažymų išdavimo, turto saugojimo ir kitos išlaidos), išlaidas už juridines paslaugas ir archyvo tvarkymui laiko nepagrįstomis, kadangi jos nebuvo faktiškai patirtos, nėra realios.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei MB „Penktas šansas“ atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas laikytinas ne savarankišku ieškinio reikalavimu, bet procesiniu reikalavimu BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto byloje, todėl jis nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad negalėjo pasinaudoti galimybe susipažinti su prašomais dokumentais atvykusi į bankroto administratorės buveinę.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovė, būdama individualios įmonės savininke, yra asmeniškai suinteresuota įmonės prievolių įvykdymu ir jų pagrįstumu, tačiau nėra šalis bankroto byloje, todėl teikia atskirą ieškinį bankroto administratorei.
4.2. Teismas, atsisakęs priimti ieškinį, turėtų savo iniciatyva perduoti procesinius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui.
4.3. Reikalaujami dokumentai, patvirtinantys patirtas administravimo išlaidas bankroto byloje, turėjo būti pateikti teismui, o vykimas į bankroto administratorės buveinę, esančią Radviliškyje, sukeltų papildomų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
6. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydami dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, yra ne kartą išaiškinę, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.). Pažymėtina, kad ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti teismui pateiktą ieškinį, kuriame apeliantė prašė įpareigoti BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto administratorę pateikti dokumentus ir informaciją, pagrindžiančius administravimo išlaidų dydį, kvalifikavęs pareikštą reikalavimą procesiniu reikalavimu, teiktinu BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto byloje.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės ieškinio turinį, daro išvadą, kad ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės dėl bankroto administratorės atliktų veiksmų ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų panaudojimo leidžia pagrįstai spręsti, kad tokio reikalavimo nagrinėjimas galimas tik bankroto procese, o ne atskiroje civilinėje byloje. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas civilinės bylos iškėlimo stadijoje buvo pakankami padaryti išvadai, kokio rezultato yra siekiama.
10. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniuose sprendimuose yra ne kartą ir vienareikšmiškai išaiškinti civilinių bylų dėl įmonių bankroto proceso ypatumai, kuriuos, be kita ko, nulemia tai, kad būtent kreditorių susirinkimai sprendžia esminius šio proceso klausimus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnis), kad bankroto procedūras atlieka tokią bylą nagrinėjančio teismo paskirtas bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnis), o klausimai dėl jo veiksmų teisėtumo, įskaitant ir administravimo išlaidų panaudojimą, keliami ĮBĮ nustatyta tvarka.
11. Kreipimasis į teismą kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, kaip jau minėta, turi būti atliekamas įstatyme (CPK, ĮBĮ) nustatyta tvarka. Šiuo atveju apeliantės suformuluotas prašymas ir argumentai yra susiję su bankrutuojančios įmonės kreditorių ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Apeliantės reiškiamas reikalavimas dėl duomenų, pagrindžiančių administravimo išlaidų dydį, pateikimo yra procesinio pobūdžio, nesukeliantis apeliantei materialiųjų teisinių padarinių. Šis procesas iš esmės yra sudėtinė BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto bylos dalis, todėl nagrinėti tokio pobūdžio apeliantės prašymą naujoje civilinėje byloje nėra pagrindo. Remiantis tuo, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ieškinyje ir atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su bankroto administratorės atliktais veiksmais bei administravimo išlaidų faktiniu panaudojimu, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesuteikia pagrindo šios teismo nutarties panaikinimui ir apeliantės reikalavimo nagrinėjimo atskiroje civilinėje byloje.
12. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad BIĮ „Namų teisininkas“ bankroto procesas tęsiasi iš esmės nuo 2016 m., visą šį laikotarpį įmonės bankroto procedūroms vadovauja teismo paskirtas asmuo – administratorė MB „Penktas šansas“. Apeliantė, būdama bankrutuojančio neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens BIĮ „Namų teisininkas“ savininke, bankroto byloje dalyvauja nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo, jame itin aktyviai gina savo teises bei teisėtus interesus, naudojasi procesinėmis teisėmis. Todėl šiuo atveju procesines teises gauti informaciją ji taip pat gali įgyvendinti kreipdamasi į bankroto administratorę arba į bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Aplinkybė, kad apeliantė jai patogiu būdu negali gauti tokios informacijos, nereiškia, kad ji turi teisę reikšti ieškinį naujoje byloje.
13. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas, atsisakęs priimti ieškinį, turėjo savo iniciatyva perduoti procesinius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui. Ieškovė pati pasirinko keliamu klausimu pateikti ieškinį, todėl šio ieškinio priėmimo klausimas turėjo būti ir buvo išspręstas CPK nustatyta tvarka. CPK nuostatos nenustato teismo pareigos atsisakius priimti ieškinį spręsti dėl to, kaip ieškovas turėtų ginti galimai pažeistas jo teises bei teisėtus interesus, taigi, ir spręsti dėl ieškinio perdavimo į bankroto bylą. Būtent pati apeliantė turi apsispręsti, kokiu būdu ji toliau naudosis jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei gins savo galimai pažeistas teises bei teisėtus interesus.
14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.