- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-1831-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02188-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui R. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvada teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui R. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo sūnui M. Š. išlaikymą po 1000,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 3927,50 Lt bei priteisti iš atsakovo ieškovės A. S. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalims nesudarius santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Š. (b.l. 3), ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tačiau nuo 2012-01-01 šalys pradėjo gyventi atskirai, atsakovas nebesirūpino savo sūnumi. Ieškovė nurodė, jog sūnus gyvena kartu su ieškove, sūnaus M. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 2000,00 Lt suma, todėl iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui turi būti priteista 1000 Lt kas mėnesį suma. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas neteikė vaikui išlaikymo nuo 2012-01-01, todėl įsiskolinimo suma sudaro 8 337,50 Lt. Atsakovas per šį laikotarpį yra sumokėjęs 4 410,00 Lt, todėl iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskonimo suma – 3 927,50 Lt (b.l.1-2, 70-72). Atsakovas su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime atsakovas prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, nepilnamečiui vaikui priteisti po 250 Lt (b.l. 26-27). Atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį, atsakovas nurodė, jog dėl ieškovės A. S. neprognozuojamo elgesio liepė jai išsikraustyti iš namų. Atsakovo nuomone, vaikas negali saugiai jaustis tokioje aplinkoje, todėl sūnui būtų geriau gyventi kartu su tėvu (atsakovu). Atsakovas nurodė, jog iki šiol sūnaus išlaikymui skiria po 300-350 Lt kas mėnesį, ligos atveju perka vaistus, iš savo lėšų perka rūbus ir avalinę. Atsakovo nuomone, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma akivaizdžiai prieštarauja sveikai logikai ir teismų praktikai. Be to, ieškovės pajamos yra didesnės nei atsakovo, ieškovė turi nekilnojamojo turto, o atsakovas neturi. Atsakovas taip pat nurodė, jog nepagrįstai prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-01-01, kadangi su A. S. išsiskyrė tik po 2012 m. liepos mėnesį įvykusio ginčo, tuo tarpu visą laikotarpį atsakovas sąžiningai skirdavo po 300-350 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui. Atsakovo vertinimu, jo turtinė padėtis neleidžia mokėti daugiau, todėl mokėjo ir tebemoka tiek, kiek išgali (b.l. 120-122).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. Š. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. Š. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (t.y. 2014-01-22) iki sūnaus pilnametystės. Priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo R. Š. nepilnamečiui sūnui M. Š. išlaikymo įsiskolinimą 2483,00 Lt. Nustatė, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko motina ieškovė A. S.. Nustatė nepilnamečio sūnaus M. Š. gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) A. S.. Priteisė iš atsakovo R. Š. ieškovės A. S. naudai 972 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės A. S. atsakovo R. Š. naudai 250 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo R. Š. į valstybės biudžetą 218,49 Lt žyminio mokesčio. Sprendė, kad pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, jog paskutinis mokėjimas už „Robis“ pamokas atliktas 2014-02-13, daugiau mokėjimų nėra (b.l. 82-83). Kitų įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad vaikas šiuo metu lanko „Robis“ užsiėmimus, byloje nepateikta, todėl vertino, jog šios ieškovės nurodytos išlaidos yra nepagrįstos. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė, pateikdama rugsėjo mėnesio paskaičiavimų lentelę, nurodo, jog į M. Š. išlaidas, priskaičiuojamos futbolo treniruočių bei treniruočių aprangos išlaidos, tačiau įrodymų, jog mažametis M. Š. lanko futbolo treniruotes nepateikė. Konstatavo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis, šiuo metu, yra panaši. Abi šalys gauna panašų darbo užmokestį, duomenų apie kitas pajamas, gaunamas iš ūkinės ar komercinės veiklos ar kitos veiklos, byloje nėra. Ieškovės teigimas apie atsakovo gaunamas kitas (didesnes) pajamas neparemtas įrodymais, todėl atmestinas. Teismas nustatė, jog šalių sūnus yra 3 metų, vaikas yra sveikas, specialių poreikių neturi. Nustatė, kad atsakovas su buvusia sutuoktine turi nepilnametį vaiką, kuriam kas mėnesį atsakovas teikia išlaikymą. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įvertinęs tėvų turtinę padėtį, turimą turtą bei šalių galimybes ir pastangas gauti didesnes pajamas, taip pat į mažamečio vaiko amžių ir jo realius poreikius bei mažamečio vaiko poreikiams skiriamas išlaidas, darė išvadą, kad 800 Lt per mėnesį suma, skiriama vaiko poreikiams, atitinka abiejų tėvų (ieškovės ir atsakovo) gaunamas pajamas ir yra pakankama tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti. Įvertinus tai, iš atsakovo priteisė 400 Lt sumą sūnaus M. Š. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. 2014-01-22) iki vaiko pilnametystės.
Nustatė, jog atsakovas nuo 2012-01-01 iki ieškinio padavimo dienos ne visuomet teikė pakankamą išlaikymą vaikui, dėl ko išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už 17 mėnesių + 7 dienas, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-04-01 ir nuo 2012-11-15 iki 2014-01-22. Šalys patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2012-11-15 gyveno kartu ir atsakovas tuo metu teikė išlaikymą vaikui. Įvertinus byloje esančius įrodymus dėl šalių turtinės padėties bei vaiko amžiaus ir jo poreikių, ieškovės prašymą tenkintino iš dalies ir iš atsakovo priteisė iš atsakovo R. Š. nepilnamečiui vaikui M. Š. išlaikymo įsiskolinimą 2483,00 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai suabejojo pateiktais įrodymais apie M. Š. poreikius. Atsakovas pripažino, kad sūnus lanko muzikos ir sporto mokyklas. Teismas nesutiko dėl trijų bendro išlaikymo sudėtinių dalių (maisto ir mokyklų lankymo išlaidų), kurias atmetus bendro išlaikymo suma sudarytų 1222,60 Lt, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti priteisė iš atsakovo 400 Lt.
2. Atsakovas sumokėjo už vaiko gimtadienio šventę 1122 Lt, o tai reiškia, kad atsakovas puotai išleido daugiau nei gauna pajamų per mėnesį. Atsakovas nepaaiškino, iš kokių pajamų nuomoja butą, teikia 300 Lt išlaikymą kitam sūnui. Tai patvirtina, kad realiai jis turi daug didesnes pajamas, nei deklaruoja.
3. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantė taip pat turi dukrą E. P., kurią turi išlaikyti.
4. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas, jo duomenimis, uždirba tik 947,60 Lt ir turi vieną išlaikytinį, negali sudaryti pagrindo mažinti minimalų išlaikymo dydį.
5. Teismas nevertino, kad atsakovas neteikė pastovaus išlaikymo sūnui nuo 2012-01-01, todėl susidaręs išlaikymo įsiskolinimas negali būti mažinamas. Teismas, vertindamas išlaikymo įsiskolinimą, turėjo vadovautis orientaciniu kriterijumi (minimaliąja mėnesine alga).
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata ir sprendžiama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo tik būtiniausiems jų poreikiams tenkinti.
Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba nuo 2014-04-16, jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis apie 1000 Lt (su mokesčiais) (b.l. 75), ieškovė A. S. ½ dalimi nuosavybes teise valdo gyvenamąjį namą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei butą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b.l. 126-128). Ieškovės vardu transporto priemonės neįregistruotos (b.l. 170). Atsakovas R. Š. dirba UAB „Neutrada“, Sodros duomenimis jo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 1100 Lt, kompensacijų ar kitų pašalpų negauna (b.l. 133, 134). Atsakovo vardu teisės į nekilnojamąjį turtą neįregistruotos (b.l. 135). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW CADDY (b.l. 169). Tiek apeliantė, tiek atsakovas turi dar po vieną nepilnametį vaiką, kuriuos privalo išlaikyti (b.l. 4, 29-31). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis, šiuo metu, yra panaši. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžio suma, darydamas išvadą, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus apie atsakovo galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo minimalia suma. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, mažamečio vaiko amžių ir jo realius poreikius, spręstina, jog šalys turi galimybę teikti bent minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymą būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti. Sprendimo priėmimo metu MMA buvo 300 eurų, todėl apygardos teismas laiko, kad 150 eurų suma, priteistina iš atsakovo sūnaus M. Š. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.). Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomo priteisti išlaikymo sumą, nes teismas nesutiko tik su maisto, muzikos ir sporto mokyklų lankymo išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos argumentams dėl ieškovės prašyto išlaikymo dydžio sumažinimo, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti įrodymai, kad vaikas šiuo metu lanko „Robis“ užsiėmimus, futbolo treniruotes. Ieškovės nurodyta 752,50 Lt suma 3 metų vaiko maitinimui taip pat nepagrįstai didelė. Atmestini apeliantės argumentai apie atsakovo gaunamas didesnes pajamas, nes jie deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, tačiau darytina išvada, kad atsakovo amžius ( 39 m). ir sveikatos būklė leidžia jam siekti didesnio darbo užmokesčio, tėvui, kuris turi du išlaikytinius, privalu siekti didesnių darbinių pajamų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar dėl kitų priežasčių jis negali turėti didesnio darbo užmokesčio. Tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamojo vieta nustatoma su motina, leidžia daryti išvadą, kad jos galimybės uždirbti daugiau, yra ribotos dėl to, kad vaikui reikalinga nuolatinė jo priežiūra, vaikas yra mažametis.
Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais. Kaip jau buvo konstatuota, išlaikymas vaikui privalėjo būti teikiamas skaičiuojant pagal tuo metu galiojusios minimalios algos dydį, kuris nuo 2008 m. sausio 1 d. sudarė 800 Lt, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 850 Lt ir nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarė 1 000 Lt, todėl teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistinas. Apeliantė prašė priteisti išlaikymo skolą nuo 2012-01-01 iki 2012-04-01, todėl už šiuos tris mėnesius apeliantei priteistina suma sudaro 347,54 eurų (800/2x3/3,4528). Laikotarpiu nuo nuo 2012-11-15 iki 2013-01-01 (850/2/2+850/2)/3,4528) – 184,63 eurų, nuo 2013-01-01 iki 2014-01-22 (1000/2x13/3,4528) – 1882,53 eurų. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs 1277,22 eurus vaiko išlaikymui, todėl apelaintei priteistina bendra 1137,48 eurų suma (2414,70-1277,22).
Pirmosios instancijos teismas ieškinį turėjo tenkinti 63,68 proc, todėl ieškovei padidintina pirmosios instancijos teismo priteista ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma iki 358,53 eurų. Atitinkamai iš ieškovės atsakovo R. Š. naudai priteistina 52,59 eurų bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme. Taip pat iki 87,82 eurų padidintina iš atsakovo R. Š. valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio suma.
Apeliantė prašo priteisti 144,81 eurus už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šiam darbui atlikti buvo reikalingas tam tikras laikas ir darbo sąnaudos, todėl, atsižvelgus į bylos apimtį ir nagrinėjamus reikalavimus, į tai, kad apeliantei pirmosios instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, apeliacinės instancijos teisme iš esmės nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, kad turi būti atlyginta apeliantei 72,40 eurų išlaidų, turėtų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškomos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo apeliantė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d., 2 p.). Iš atsakovo R. Š. valstybės naudai priteistina 24,84 eurų (34,15x12x3% + 418,35x3%) žyminio mokesčio suma (CPK 85 str. 1 d., 3 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą iki 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (t.y. 2014-01-22) iki sūnaus pilnametystės.
Padidinti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 1137,48 eurų (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt septynis eurus, 48 ct).
Padidinti iš atsakovo R. Š. ieškovės A. S. naudai priteistas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 358,53 eurų (trys šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sumažinti iš ieškovės A. S. atsakovo R. Š. naudai priteistas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 52,59 eurų (penkiasdešimt du eurai 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Padidinti iš atsakovo R. Š. į valstybės biudžetą priteistą žyminio mokesčio sumą iki 87,82 eurų (aštuoniasdešimt septyni eurai 82 ct).
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Piteisti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S., naudai 72,40 eurų (septyniasdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24,84 eurus (dvidešimt keturis eurus 84 ct) žyminio mokesčio.