Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-01-31 · Civilinė byla Nr. 2-9683-905/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-31
Bylos Nr.
2-9683-905/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03066-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Suinteresuotas asmuo
T. K., akcinė bendrovė „Teo Lt“
Skolininkas
T. K.
Bylos Nr. 2-9683-905/2014
Proceso Nr. 2-68-3-03066-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 101; 129.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys T. K. (T. K.) ir akcinė bendrovė „Teo Lt“.

Reikalavimų esmė

Pareiškėja prašė bausti skolininką T. K. už antstolės reikalavimų nevykdymą ir skirti jam baudą po 50 Lt už kiekvieną nevykdymo dieną; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja nurodė, kad T. K. 2014 m. sausio 15 d. įteiktas antstolės reikalavimas per 7 dienas į automobilių stovėjimo aikštelę pristatyti areštuotus automobilius arba informuoti antstolę, kur galima apžiūrėti ir įvertinti nurodytus automobilius, tačiau skolininkas piktybiškai nevykdo antstolės reikalavimų ir taip trukdo vykdyti teismo sprendimą.

Nustatytos aplinkybės

Antstolė N. Š. vykdo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2002 m. sausio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 606,88 Lt skolos, 34 Lt žyminio mokesčio ir 129,68 Lt skelbimo laikraščiuose išlaidų išieškojimo iš T. K. (vykdomoji byla Nr. 33-2876/2002, b. l. 2).

Antstolė 2014 m. sausio 9 d. turto arešto aktu areštavo T. K. turtą – automobilius M. L., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teises; turto saugotoju nurodytas T. K.; turto arešto mastas 1651,43 Lt. Turto arešto akte nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiami ekspertai (vykdomoji byla Nr. 33-2876/2002, b. l. 48-47).

2014 m. sausio 9 d. raštu antstolė pareikalavo T. K. per 7 dienas nuo šio rašto gavimo dienos į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), pristatyti areštuotus automobilius M. L., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), arba informuoti antstolę, kur šiuos automobilius galima apžiūrėti ir įvertinti. Šiame antstolės rašte taip pat nurodyta, kad už šių reikalavimų nevykdymą arba melagingų duomenų pateikimą, teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių reikalavimo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 1000 Lt dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną; taip pat rašte nurodyti telefono numeriai, skirti susitarti dėl atvykimo (vykdomoji byla Nr. 33-2876/2002, b. l. 51). Šis antstolės 2014 m. sausio 9 d. reikalavimas (kartu su 2014 m. sausio 9 d. turto arešto aktu) registruota pašto siunta 2014 m. sausio 15 d. įteiktas asmeniškai T. K. motinai M. K. (vykdomoji byla Nr. 33-2876/2002, b. l. 52).

Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių antstolės reikalavimų įvykdymą, t. y. areštuotų automobilių pristatymą į nurodytą stovėjimo aikštelę arba antstolės informavimą, kur šiuos automobilius galima apžiūrėti ir įvertinti.

Nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas

Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

Teismas neturi duomenų, dėl kokių konkrečių (finansinių, organizacinių, nenugalimos jėgos ar kt.) priežasčių T. K. nevykdė antstolės 2014 m. sausio 9 d. reikalavimų, t. y. nepristatė automobilio į nurodytą stovėjimo aikštelę arba nenurodė antstolei, kur galima apžiūrėti ir įvertinti areštuotus automobilius. Ginčo dėl šių antstolės reikalavimų teisėtumo nėra, vadinasi, nustatyti įpareigojimai yra galiojantys, teisėti ir vykdytini (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad T. K. žinomas (gali ir turi būti žinomas) antstolės 2014 m. sausio 9 d. reikalavimų turinys, t. y. nustatyti atitinkami įpareigojimai ir jų įvykdymo terminas, tačiau įpareigojimai iki šiol neįvykdyti. Pabrėžtina, kad T. K. ne tik nustatytu laiku nepristatė areštuotų automobilių į nurodytą stovėjimo aikštelę, bet ir antstolės nurodytais telefonais neinformavo, kur šiuos automobilius antstolė galėtų apžiūrėti ir įvertinti.

Atsižvelgdamas į pateiktą vykdomosios bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad antstolės pareiškimas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis), nes teismui pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių antstolės 2014 m. sausio 9 d. reikalavimų neįvykdymo faktą, kaip pagrindą T. K. atsakomybei dėl antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymo (CPK 585 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirtinos baudos konkretaus dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pirmiau nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismo vertinimu, atitiktų teisės analogijos taikymas, kuris, beje, expressis verbis numatytas ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Kadangi Civilinio proceso teisė, kaip reglamentuojanti valstybės teisminės valdžios įgyvendinimą, yra labiau viešosios negu privatinės teisės šaka, tai nagrinėjamu atveju būtų teisinga, protinga ir sąžininga pagal analogiją vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, t. y. skiriamos baudos dydį nustatyti pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

Teismas atsižvelgia į tai, kad vykdomo išieškojimo mastas 1651,43 Lt. Be to, skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Svarbu ir tai, kad teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymas iš esmės reiškia ir teismo sprendimo (pagal kurį vykdomas išieškojimas), kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymą ir tam tikru mastu lemia viešojo intereso pažeidimą. Dėl to, teismo vertinimu, netoleruotina tokia situacija, kai skolininkas sumoka paskirtą baudą ir toliau sąmoningai nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatinėja ir nesprendžia dėl tokio baudos dydžio, kuris dar leistų skolininkui „rinktis“ paskirtos baudos sumokėjimą ir sąmoningą antstolio teisėtų reikalavimų tolesnį nevykdymą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių T. K., atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra duomenų, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą T. K. jau buvo taikytos sankcijos. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad antstolės pareiškime prašomas skirti baudos dydis (po 50 Lt už kiekvieną nevykdymo dieną) nėra per didelė ar neadekvati sankcija už nustatytą pažeidimą, juolab kad toks baudos dydis gerokai mažesnis negu įstatyme nustatytas vidutinis baudos dydis (500 Lt už kiekvieną nevykdymo dieną).

Pažymėtina, kad teismo skiriama bauda, kaip procesinė sankcija, neatlieka kompensuojamosios (žalos, nuostolių atlyginimo) funkcijos, taip pat ši sankcija negali būti vertinama kaip „satisfakcija“ antstoliui ar išieškotojui. Teismo vertinimu, baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas tik į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nesikartotų ateityje (neįmanoma drausminti ar koreguoti asmens elgesio praeityje). Be to, drausminantis baudos poveikis, akivaizdu, gali būti pasiektas tik tada, kai asmuo, kuriam taikoma bauda, subjektyviai žino, kad jam jau yra paskirta atitinkama sankcija, nes, tik žinodamas apie jam pritaikytą konkrečią poveikio priemonę, asmuo gali atitinkamai spręsti dėl savo veiksmų, elgesio ateityje – tęsti pažeidimą ar nutraukti neteisėtus veiksmus (neveikimą). Pažymėtina ir tai, kad teismo nutarčių įsiteisėjimas yra siejamas su jų neapskundimu per tam tikrą terminą, kuris skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Taigi nutarties įsiteisėjimas iš esmės lemia ir išvadą, kad, įsiteisėjant nutarčiai, jos turinys yra žinomas visiems asmenims, dėl kurių nutartis priimta. Tai konstatavęs, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bauda taikytina nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Dėl to, tenkinant pareiškimą, bauda T. K. skirtina už kiekvieną antstolės reikalavimų nevykdymo dieną, pradedant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad antstolės pareiškimas tenkintinas ir, įsiteisėjus šiai nutarčiai, už antstolės 2014 m. sausio 9 d. reikalavimų nevykdymą skirtina 50 Lt dydžio bauda už kiekvieną nevykdymo dieną, nevykdymo dienas skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nors pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį dėl teismo nutarties, kuria išspręstas baudos skyrimo klausimas, gali būti duodamas atskirasis skundas, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju bauda paskirta vien tik pagal antstolės pateiktą medžiagą (dėl baudos skyrimo neišklausius T. K.), taip pat vadovaudamasis principu audiatur et altera pars (lot. – tebūna išklausyta ir kita šalis), teismas vadovaujasi ir CPK 107 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 107 straipsnio 1 dalimi, 585 straipsnio 1, 2 dalimis, 593 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Skirti T. K. (T. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos skaičiuotiną 50 (penkiasdešimties) Lt baudą už kiekvieną antstolės N. Š. 2014 m. sausio 9 d. reikalavimo nevykdymo dieną.

Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius