- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- 2-868-372/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00217-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- UADB „Industrijos garantas“
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios UAB „Minresta“ ieškinį atsakovei UADB „Industrijos garantas“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas prašė priteisti iš atsakovės 369000 Lt draudimo išmokos. Jis nurodė, kad pradžioje reikalavo priteisti 499000 Lt dydžio draudimo išmoką, tačiau vėliau apdraustasis pastatas buvo parduotas už 130000 Lt sumą, todėl sumažina reikalaujamą sumą. Jis nurodė, kad 2010-11-10 ieškovo bankroto administratorius sudarė su atsakovu Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį. Pagal ją buvo apdraustas ieškovui priklausantis pastatas - sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). Pastatas buvo apdraustas likutine 500000 Lt suma, nustatant 1000 Lt išskaitą. Jis buvo draustas nuo ugnies, avarijos, stichinės nelaimės, tyčinės trečiųjų asmenų veiklos, stiklo dūžio. Sutartis galiojo nuo 2010-11-11 iki 2012-11-10. 2011-01-10 apdraustas pastatas sugriuvo. Apie tai atsakovė buvo informuota. 2011-02-09 atsakovė pranešė, kad draudimo išmoka nebus mokama, nes ekspertai nurodė, jog pastatas nugriuvo dėl savavališkai atlikto stogo rekonstravimo, savavališkai pastatyto ir nugriauto priestato, netinkamos techninės priežiūros. Atsakovė informavo, kad įvykis yra nedraudiminis, ieškovė negali būti išmokama draudimo išmoka. Atstovas nurodė, kad žala atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų, todėl ši išmoka turi būti mokama.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė nurodė, kad draudikas nenustatė, kad pastatas sugriuvo dėl ugnies, avarijos, stichinės nelaimės, tyčinės trečiųjų asmenų veikos, todėl atsisakė išmokėjo draudimo išmoką. Trečiųjų asmenų veika turi būti nustatyta kompetentingų institucijų ar ekspertų. Tiek ieškovės, tiek atsakovės iniciatyva padarytos ekspertizės nenustatė, kad pastatas sugriuvo dėl tyčinės trečiųjų asmenų veikos, o ieškovė nesikreipė į pareigūnus dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas atmesti ieškinį.
Draudimo įstatymo 77 straipsnyje yra nurodyta, kad draudimo taisyklių sąlygose turi būti nurodoma, be kita ko, nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Atsakovė turi priėmusi Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisykles Nr.013, kuriose išdėstytos galimos draudimo rizikos (46-49 b.l.). Šalių pasirašytame Draudimo liudijime Nr.(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovei priklausantis pastatas yra draustas nuo ugnies, avarijos, stichinės nelaimės ir tyčinės trečiųjų asmenų veiklos (3 b.l.). Nagrinėjant bylą, kilo ginčas, kaip vertinti pastarųjų veiklą kaip draudžiamąjį arba nedraudžiamąjį įvykį. Sudarant draudimo sutartį, ieškovui turėjo būti aiškios atsakovės priimtos Taisyklių nuostatos, susijusios su galima draudimo rizika. Būtent 4.1.5 punkte yra konstatuota, kas yra tyčinė trečiųjų asmenų veikla, leidžianti atsakovei pripažinti įvykį draudiminiu ir už jį sumokėti draudimo išmoką. Trečiųjų asmenų veika – tyčinė ar netyčinė veika, užtraukianti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, dėl kurios žala padaroma apdraustam turtui. Šie veiksmai, kurių pasekmė yra apdrausto turto sunaikinimas ir (arba) sugadinimas, turi būti patvirtinti kompetentingų institucijų ir(ar) ekspertų. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Atsakovė pateikė Ekspertizės aktą Nr.11/02-06 (24-34 b.l.), iš kurio matyti, kad pastato sugriuvimo priežastis yra savavališkai atliktas stogo rekonstravimas, savavališkai pastatytas ir nugriautas priestatas, netinkama statinio techninė priežiūra, stogo apkrovos poveikis. Ieškovė pateikė Statinio dalinės (techninės) ekspertizės aktą, kuriame ekspertai iš esmės konstatavo tas pačias statinio sugriuvimo priežastis, papildomai nurodydami, kad jį paveikė metalų korozija, medinės konstrukcijos buvo pažeistos puvinio, kinivarpų, kritulių (7-8 b.l.). Pati ieškovė nesikreipė į pareigūnus dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo pastatus neteisėtai rekonstravusiems arba netinkamai prižiūrėjusiems asmenims. Taisyklių 5.1.5 punkte nurodyta, kad visais draudiminių įvykių atvejais neatlyginama žala, susidariusi dėl neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.), pagrindinių pastato konstrukcijų suirimo ar kritimo, atliekant papildomus statybos, rekonstrukcijos, apdailos darbus. Visi šie faktoriai buvo konstatuoti abiejuose ekspertizių aktuose. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kadangi ieškovė yra bankrutavusi įmonė, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės bankrutavusios UAB „Minresta“ ieškinį atsakovei UADB „Industrijos garantas“ dėl draudimo išmokos priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.