- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- 1-357-1020/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00073-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- D. R.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nebaustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. pasikėsino neteisėtai įgyti ir siuntėsi psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos platinti, o būtent: jis, 2017 m. balandžio 23 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų Nyderlandų Karalystėje, interneto tinklalapyje www.chem.eu, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino įgyti, t. y. užsisakė psichotropines medžiagas, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. V-21), patvirtintų I ir III narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, t. y. 0,0823 g masės popieriaus lapelį perforuotą į penkis lygius kvadratukus, impregnuotą psichotropine medžiaga – 1P-LSD (grynasis kiekis nenustatytas), ir 0,2757 g masės du popieriaus lapelius, perforuotus į penkis lygius kvadratukus, impregnuotus etizolamu (grynasis kiekis nenustatytas), bei už jas sumokėjo 51,93 EUR, nurodydamas šias psichotropines medžiagas atsiųsti paštu, jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, kurios (psichotropinės medžiagos) pašto darbuotojų buvo išsiųstos užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, jis neteisėtai siuntėsi šias psichotropines medžiagas, kai 2017 m. balandžio 26 d. ši siunta su psichotropinėmis medžiagomis patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Šiais veiksmais D. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Tais pačiais veiksmais ir tokiomis pačiomis aplinkybėmis D. R. neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno (siuntėsi) minėtas psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kai 2017 m. balandžio 26 d. ši siunta su psichotropinėmis medžiagomis patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Šiais veiksmais D. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis D. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pripažįsta savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Aptariamas medžiagas – LSD švelnesnę atmainą ir etizolamą - nusprendė atsisiųsti eksperimentiniais tikslais (etizolamas veikė kaip raminamieji). Suprato, kad užsisakydamas ir įsigydamas šias medžiagas internetu, jas siunčiasi iš užsienio. Nusprendė rizikuoti dėl to, kad buvo Olandijoje, kur šios medžiagos legalios, o jų efektas jam darė teigiamos įtakos.
Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, konstatuotina, kad byloje yra neginčijamai įrodyta, jog D. R. iš Nyderlandų Karalystės, išvengdamas muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos sieną pasikėsino neteisėtai įgyti ir siuntėsi (gabeno) psichotropines medžiagas – 0,0823 g masės popieriaus lapelius impregnuotus psichotropine medžiaga – 1P-LSD ir 0, 2757 g popieriaus lapelius impregnuotus psichotropine medžiaga – etizolamu, iki siunta 2017 m. balandžio 24 d. buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.
Motyvuojamoji dalis
D. R. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas įrodyta kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais, jo nuoširdžiu prisipažinimu ir juos patvirtinančiais šiais teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis:
- 2017 m. balandžio 26 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 7VMB100786, iš kurio matyti, kad oro keliu siuntos gavėjui D. R., atkeliavo 14 g svorio siunta baltos spalvos voke iš Nyderlandų. Jame rasti 2 skaidraus plastiko paketai, iš kurių viename buvo lapeliai su užrašu LSD, o kitame - lapeliai su kito žodžio detale (b. l. 11) bei 2017 m. liepos 19 d. liudytojos Ž. Č. parodymais, patvirtinančiais aukščiau nurodytas aplinkybes (b. l. 30-31);
- 2017 m. gegužės 22 d. specialisto išvada Nr. 11-878(17), iš kurios matyti, kad tirti pateiktas popieriaus lapelis su užrašu 1P-LSD, perforuotas į 5 lygius kvadratėlius, yra impregnuotas psichotropine medžiaga – 1P-LSD ir šio lapelio masė 0,0823 g, tačiau jame esančios grynos psichotropinės medžiagos – 1P-LSD – kiekio nėra galimybės nustatyti. Taip pat išvadoje konstatuota, kad tirti pateikti 2 popieriaus lapeliai su užrašu ETIZOLAM, perforuoti į 5 lygius kvadratėlius, yra impregnuoti psichotropine medžiaga – etizolamu, tačiau grynos šios medžiagos kiekio nustatyti negalima (b. l. 14-15);
- 2017 m. birželio 14 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad vokas, kuriame rastos minėtos medžiagos, adresuotas kaltinamajam D. R., jo dabartinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 16-26);
- 2017 m. liepos 11 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamojo D. R. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu pats kaltinamasis savo kompiuteryje pareigūnams atvertė tinklalapį, iš kurio užsakytos psichotropinės medžiagos (b. l. 39-46), šio tinklalapio apžiūros protokolu (b. l. 58-63) bei D. R. pateiktu banko sąskaitos išrašu ir jo apžiūros protokolu, iš kurių matomas D. R. įvykdytas apmokėjimas už aptariamas medžiagas (b. l. 64-71);
- kitais byloje esančiais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas konstatuoja, jog bylos aplinkybės dėl psichotropinių medžiagų - 1P-LSD ir etizolamo - siuntimosi, atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos teismo ekspertizės centras dėl objektyvių priežasčių, t. y. šių medžiagų pamatinės medžiagos neturėjimo, negalėjo nustatyti gryno šių medžiagų kiekio, todėl remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 139-5709, aktuali redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. liepos 11 d.) bei in dubio pro reo principu, nesant galimybės nustatyti konkretaus šių medžiagų kiekio, šios abejonės vertinamos D. R. naudai ir jam inkriminuotinas nedidelio minėtų psichotropinių medžiagų kiekio neteisėtas siuntimasis. Todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Teismo nustatytos bylos aplinkybės rodo, jog D. R. veika atitinka ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, požymius – D. R. užsisakydamas siuntą matė, jog siunta buvo užsienio valstybėje ir vėliau buvo išsiųsta iš šios valstybės, o pats nurodydamas kaip siuntos gavėjo adresą savo gyvenamąją vietą, suprato, jog siuntoje esančios medžiagos bus gabenamos iš užsienio į Lietuvą, t. y. per Lietuvos Respublikos sieną. Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo gabenamos psichotropinės medžiagos kiekio, jau pats kontrabandos dalykas – šiuo atveju psichotropinės medžiagos gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
D. R. padarė vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis), veikė tiesiogine tyčia – siekė parsisiųsti psichotropinių medžiagų. D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis viso baudžiamojo proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu) pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka (b. l. 94). Iš SODROS duomenų matyti, kad D. R. dirba (b. l. 93), tačiau teismo posėdyje nurodė, jog neseniai išėjo iš darbo, siekia laimėti konkursą dėl kūrybinio projekto įgyvendinimo, o ne pasisekus jo laimėti, vėl planuoja ieškoti darbo aptarnavimo sferoje.
Spręsdamas kaltinamajam D. R. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis savo veiksmais vienu metu padarė 2 nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti) ir BK 199 straipsnio 3 dalyje (psichotropinių medžiagų kontrabanda). Pagal baudžiamąjį įstatymą, BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų; BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.
Vertinant šias veikas vien formaliai, t. y. žiūrint tik į šiuose straipsniuose numatytas sankcijas ir jų sunkumą BK 11 straipsnio prasme, jos yra labai skirtingos savo pavojingumu: viena iš jų yra baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalis), o kita – kontrabanda (BK 199 straipsnio 3 dalis) – laikoma sunkiu nusikaltimu. Visgi, šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įžvelgti tokio ryškaus ir didelio padarytų dviejų nusikalstamų veikų pavojingumo skirtumo, koks egzistuoja BK normų prasme, nes byloje nustatytos nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų – 1S-LSD ir etizolamo, atsiuntimas paštu ir jų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. veika kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, nėra tiek pavojinga, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.
Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmą kartą teisiamam, administracine tvarka nebaustam, jauno amžiaus ir iš esmės teigiamai charakterizuojamam D. R., aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas pritaria prokurorės pozicijai, jog skiriant bausmę už BK 199 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teismui teisę paskirti švelnesnę nei minėto BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmę.
Teismo įsitikinimu, D. R. elgesį pozityviai galima keisti skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri savo trukme ir nustatytomis pareigomis bei įsipareigojimų pobūdžiu galėtų atgrasyti D. R. nuo veikimo priešingo teisei ir padėtų užtikrinti BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
Vertinant D. R. asmenybę, būtina atkreipti dėmesį, kad jo padarytos nusikalstamos veikos, visgi nerodo jo polinkio veikti priešingai teisei – kaip jau minėta, jis teisiamas pirmąkart, nėra baustas už administracinių nusižengimų padarymą. Be to, akivaizdu, jog kaltinamasis prisiima savo neteisėto veikimo pasekmes – viso baudžiamojo proceso metu jis visiškai pripažino savo kaltę, padėjo teisėsaugai išaiškinti jo nusikalstamą veiką, su ja bendradarbiavo, teismo posėdyje adekvačia laikė ir prokurorės jo atžvilgiu siūlomą bausmės rūšį ir jos dydį. Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog laisvės apribojimo bausmė už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, būtų ne per griežta ir, nustačius atitinkamus įpareigojimus, pakankama bei tinkama užtikrinant BK 41 straipsnio paskirtį.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į jau aptartas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, laisvės apribojimo bausmė skirtina ir už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą - pastaroji yra numatyta ir inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje. Šios bausmės rūšies, o ne švelnesnės bausmės rūšies – baudos, skyrimo kaltinamojo atžvilgiu tikslingumą pagrindžia jo požiūris į psichotropinių medžiagų vartojimą. Iš visiškai atviros ir nuoširdžios kaltinamojo pozicijos teisme matyti, kad kaltinamasis neįžvelgia didelio tokių medžiagų vartojimo pavojingumo, todėl kaltinamajam skirtina tokia bausmė ir įpareigojimai, kurie be kita ko padėtų suvokti savo veiksmų ir tokių medžiagų vartojimo pavojingumą. Teismas įsitikinęs, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, visuomenei ir valstybei svarbi sąmoninga kaltinamojo elgesio korekcija, o ne piniginė sankcija, kuria galima siekti atgrasyti nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Piniginio pobūdžio bausmė D. R. atžvilgiu nebūtų tokia efektyvi, kaip laisvės apribojimo bausmė, kuri, integravus atitinkamus įpareigojimus bei draudimus, leistų koreguoti kaltinamojo požiūrį ir todėl yra tinkamesnė bausmės rūšis.
Atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, kaltinamajam D. R. teisinga skirti švelnesnes nei vidutines laisvės apribojimo bausmes: pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų trukmės.
Teismas atkreipia dėmesį, jog prokurorės siūlomas įpareigojimas – dirbti neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas) – atsižvelgiant į D. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, į jau aptartus jį charakterizuojančius duomenis, laikytina proporcinga ir tikslinga priemone siekiant užtikrinti bausmės paskirtį. Tokio pobūdžio įpareigojimais kaltinamasis supras neigiamus nusikalstamo veikimo padarinius, kuris padės atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus neteisėto veikimo. Visgi, teismo įsitikinimu, D. R. atžvilgiu būtina nustatyti ir kitus įpareigojimus, kurie savo esme (ypač atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį) leistų užtikrinti bausmės paskirtį realiai neatimant jo laisvės ir tuo pačiu jaunam žmogui leidžiant suvokti situacijos rimtumą bei bausmės už nusikalstamus veiksmus neišvengiamumą.
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, siekiant sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir užtikrinti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, tikslinga įpareigoti D. R. nevartoti ir neturėti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis) bei mokytis dalyvaujant specialioje elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, nusikalstamo elgesio prevenciniais tikslais D. R. būtina uždrausti disponuoti psichiką veikiančiomis medžiagomis, nes pastarasis įžvelgia jų tariamą teigiamą poveikį jo savijautai, problemų sprendimui kasdieniame gyvenime, kūrybai. Šios aplinkybės, o taip pat ir kaltinamojo parodymai apie jo turimas žinias dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų poveikio sveikatai, leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo elgesį tikslinga koreguoti mokymais, kurie būtų orientuoti į narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją bei šių medžiagų vartojimo sukeltų problemų sprendimą. Teismo manymu, laisvės apribojimo bausmę vykdančioje tarnyboje organizuojamos atitinkamo turinio individualios elgesio pataisos programos, kaltinamajam padėtų susidaryti adekvatų požiūrį į psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimą. Būtent ši priemonė, visumoje su kitais įpareigojimas bei draudimais, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje gali sudaryti prielaidas efektyviau įgyvendinti bausmės tikslus.
Teismas atkreipia dėmesį į tai kad, BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas sunkus nusikaltimas bei BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, kaip tai apibrėžia BK 10 straipsnis. Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tokiais atvejais teismas, paskyręs bausmę už kiekvieną iš nusikalstamų veikų atskirai, esant skirtingam jų pavojingumui, taiko bausmių apėmimo būdą. Be to, šis bausmių bendrinimo būdas taikomas ir tuomet, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi, šiuo atveju už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta bausmė (1 metai ir 3 mėnesiai laisvės apribojimo) apima bausmę skirtą už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (1 metus laisvės apribojimo), subendrintą bausmę D. R. nustatant 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, paliekant jau aptartus įpareigojimus bei draudimus.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, D. R. atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų
Šioje byloje kaltinamajam D. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą (BPK 119 straipsnis), paskirta kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis, nekeistina.
Smulkintuvas, rastas 2017 m. liepos 11 d. kratos metu kaltinamojo D. R. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris yra saugomas MD prie LR FM Sulaikytų prekių apskaitos skyriuje (b. l. 53-55) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip daiktas, turintis konfiskuotino turto požymių (pasak kaltinamojo, vienintelė jo paskirtis – „žolės“ smulkinimas; ant šio daikto rasti narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių likučiai) – sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Psichotropinės medžiagos – 1P-LSD (0,0823 g) ir etizolamas (0,2757 g) (b. l. 27-28), kurių grynasis medžiagos kiekis nustatyti negalimas, saugomos MD prie LR FM Sulaikytų prekių apskaitos skyriuje (b. l. 27-28) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Sulaikytos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vokas, saugomas MD prie LR FM Sulaikytų prekių apskaitos skyriuje (b. l. 27-28) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertis – sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
BK 199 straipsnio 3 dalyje ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 5 punktu bei 7 dalimi, per šį laikotarpį D. R. įpareigoti:
- dalyvauti individualioje elgesio pataisos programoje;
- nevartoti ir neturėti psichiką veikiančių medžiagų;
- bei per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį išdirbti 60 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Smulkintuvą, rastą 2017 m. liepos 11 d. kratos metu kaltinamojo D. R. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, saugomą MD prie LR FM Sulaikytų prekių apskaitos skyriuje (b. l. 53-55) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip daiktą, turintį konfiskuotino turto požymių – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Psichotropines medžiagas – 1P-LSD (0,0823 g) ir etizolamą (0,2757 g) (b. l. 27-28), kurių grynasis medžiagos kiekis nustatyti negalimas, saugomas MD prie LR FM Sulaikytų prekių apskaitos skyriuje (b. l. 27-28) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Sulaikytos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) voką, saugomą MD prie LR FM Sulaikytų prekių apskaitos skyriuje (b. l. 27-28) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertį – sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.