- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-16
- Bylos Nr.
- 1S-212-483/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Viktoras Kažys, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- G. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Albino Bielskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atmestas G. R. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu G. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8, 12 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinis teismas 1999 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. R. apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartimi taip pat atmestas ir nuteistojo G. R. kasacinis skundas. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 4 d. nutartimi G. R. padaryta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8, 12 punktų į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą veiką ir palikta nepakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 13 d. nutartimi nuteistojo G. R. skundas atmestas ir palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 4 d. nutartis.
2. 2018 m. birželio 21 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo G. R. prašymas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendį kaip neteisingą, priimtą pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnio nuostatas, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis, palengvinti jo teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. parinkti kitą bausmės rūšį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė G. R. prašymą. Apygardos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimui neįgyvendinus EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą ir nepakeitus Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas, netgi kai malonės ir amnestijos institutai, veikiantys Lietuvos Respublikoje, pagal tarptautinių teismų praktiką laikytini neveiksmingomis galimybėmis sušvelninti bausmę asmenims, įkalintiems iki gyvos galvos.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis G. R. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį ir jo prašymą išspręsti iš esmės - sušvelninti jam Šiaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kt.).
4.1. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas visiškai nevertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialios pozicijos, pareikštos EŽTT 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą priimtinumo ir esmės. Šiose pastabose Vyriausybė pažymėjo, kad pareiškėjai galėjo ir gali pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimais kreipdamiesi į bendrosios jurisdikcijos teismus dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo kitos rūšies bausme, o nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, pareiškėjams sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese. Nuteistojo teigimu, ši pozicija yra oficiali Lietuvos Respublikos, kaip Aukštosios susitariančios šalies pagal Konvenciją, pozicija, todėl teismas turėjo dėl jos pasisakyti.
4.2. Pasak nuteistojo, apygardos teismas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus turėjo tiesiogiai taikyti nagrinėdamas jo prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos sušvelninimo. EŽTT sprendimai ir Konvencija turi būti įgyvendinami efektyviai, tuo tarpu nuo EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą priėmimo praėjo jau daugiau kaip vieneri metai, EŽTT konstatuotos įstatymų spragos vis dar nėra pašalintos. Nuteistojo nuomone, teismas neturi laukti, kol atsižvelgiant į EŽTT išaiškinimus bus pakeisti nacionaliniai teisės aktai, juo labiau, kad įstatymus leidžiančios institucijos nėra saistomos jokių terminų šiems teisės aktams pakeisti, todėl jie gali būti iš viso nepakeisti. Teismas baudžiamosiose bylose yra aktyvus ir formuoja teismų praktiką konkrečiose bylose, kuria precedentus. Nuteistojo teigimu, apygardos teismas galėjo įvertinti jo atliktą bausmės laiką, turimus socialinius ryšius, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos faktorius bei kt. kriterijus ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo G. R. skundas atmetamas.
5.1. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).
5.2. Šiuo atveju nuteistojo G. R. prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę buvo paduotas remiantis ne tuo pagrindu, kad nuteistojo padėtį švelnina įstatyme įtvirtintas reguliavimas, o motyvuojant tuo, jog EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą pateikė neva nuteistojo padėtį švelninančius išaiškinimus, kuriais prašymą nagrinėjantis teismas turėjo tiesiogiai vadovautis. Iš minėto EŽTT sprendimo turinio matyti, kad teismas konstatavo, jog nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo. Tačiau byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą EŽTT nenagrinėjo pareiškėjams - nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių pakeitimo kitos rūšies bausmėmis klausimo ir nenurodė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių paskyrimas jiems savaime pažeidžia Konvencijos nuostatas, dėl ko šias bausmes reikėtų pakeisti kitomis bausmių rūšimis. EŽTT tik padarė išvadą, kad nacionalinėje teisėje egzistuoja spraga, nes neįtvirtinta galimybė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kitos rūšies bausme. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose byloje Dardanskis ir kt. prieš Lietuvą pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši spraga turėtų būti šalinama tik EŽTT sprendimo pasekoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Tokiu būdu įstatymais ar kitais teisės aktais būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas ir pan. Teismas neturi teisėkūros subjektams suteiktų įgalinimų ir kompetencijos savarankiškai nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme tvarką. Teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, taip prieštaraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai gali atsižvelgti į EŽTT išaiškinimus skirdami bausmę, tačiau nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtosios bausmės keisti kitaip, nei numatyta galiojančiuose įstatymuose, teismai negali. Nesant aiškios, realiai taikomos tvarkos kaip kitos rūšies bausme turi būti pakeičiama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, teismui pakeitus nuteistajam G. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, toks bausmės pakeitimas neatitiktų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme instituto, kurio trūkumą nacionalinėje teisėje EŽTT įvardijo kaip Konvencijos pažeidimą, esmės, būtų pakeista nuteistojo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, paneigti apeliacinio ir kasacinio procesų paskirtis bei tikslai. Tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme tvarka ir kriterijai, bus galima spręsti klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme.
5.3. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutarties naikinti nuteistojo G. R. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ši nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.