Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. liepos 5 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. bausmę atlieka pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2017-05-24).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2016 m. liepos 5 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatęs pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau pasitaisė ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo R. K. skunde prašoma panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 5 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Skundo autorius nurodo, kad teismas, skundžiamą nutartį priėmė, vadovaudamasis neteisinga informacija apie nuteistąjį. Visų pirma, teismas neteisingai nurodė, kad R. K. buvo nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d., nors iš tikrųjų jis nuteistas 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad jis pažeidė 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Kaip matyti iš minėto nuosprendžio rezoliucinės dalies, vienintelis jam skirtas įpareigojimas buvo turtinės žalos atlyginimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Po pirmosios instancijos nuosprendžio paskelbimo nuteistasis atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Įvykdęs jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nuteistasis su žodiniu teisėjos sutikimu išvyko į užsienį tęsti darbo. Kai R. K. buvo pranešta apie apeliacinės instancijos teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas prokuroro apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, jis sugrįžo į Lietuvą ir dalyvavo teismo posėdyje. Nuosprendžio paskelbime teisėjų kolegija jam leido nedalyvauti, tačiau po to, kai susipažino su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, jis pats atvyko į policijos įstaigą atlikti bausmę. Šias aplinkybes patvirtina ir su skundu pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Todėl įrodžius, kad nuteistasis niekada nepažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, jis prašo apygardos teismo pripažinti, kad jis niekada nepamynė teismo parodymo pasitikėjimo, priešingai, įrodė, kad nevengia atlikti laisvės atėmimo bausmės ir gerbia įstatymus. Dėl tų pačių aplinkybių R. K. taip pat prašo panaikinti skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes dėl jo polinkio nusikalsti. Kadangi bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nuteistasis teigia nepažeidęs, o ankstesniais teistumais pagal naują BVK 157 straipsnio redakciją teismas remtis negalėjo, todėl nėra jokių kliūčių jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskiriamas prie žemos rizikos grupės (23 balai). Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. K. skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai nutartyje konstatavo, kad šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka panaikinus jam bausmės vykdymo atidėjimą, kas, teismo vertinimu, itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, R. K. bausmę atlieka pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą 2 metams. Tačiau prokurorui apskundus šį nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendis pakeistas – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir R. K. pasiųstas į pataisos įstaigą. Taigi nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ne dėl to, kad jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, o apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 75 straipsnis). Todėl, sutinkamai su nuteistojo skundu, minėti apylinkės teismo nutarties motyvai dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimo šalintini.

Nors nuteistasis kritikuoja apylinkės teismo nutarties argumentaciją ir dėl jo ankstesnio neteisėto elgesio, nurodydamas, kad pagal šiuo metu galiojančias Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, į tai neturėtų būti atsižvelgiama, tačiau, apygardos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina, kad ir bausmės atlikimo metu R. K. nepasižymėjo išskirtinai pozityviu elgesiu – nors drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau dėl 2016-02-23 padaryto nustatytų reikalavimų pažeidimo (miegojo ne savo vietoje) buvo svarstomas, apsiribojant pokalbiu, tuo tarpu paskatintas iš viso nebuvo. Vertinant nuteistojo pataisos procesą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad R. K., nors ir gavęs pakankamas pajamas (692,04 Eur), jas išleido išskirtinai savo poreikių tenkinimui, didesniam komfortui bausmės atlikimo vietoje susikurti, o ne iš jo teismo priteistam vaikų išlaikymui ar nuosprendžiu paskirtos žalos atlyginimui (duomenų apie žalos atlyginimą nėra), kas neabejotinai nuteistojo asmenybę apibūdina neigiamai.

Sprendžiant dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo galimybės, taip pat įvertintina jam išskirto kriminogeninio veiksnio – mąstymo ir elgesio klaidos, įtaka tolimesnei jo elgesio korekcijai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismui pateiktus duomenis, R. K. vis dar būdingas impulsyvumas, dėl kurio iškyla sunkumų ir nenumatytų problemų, jis vis dar gali pasielgti neapgalvotai, neįvertinant galimų pasekmių.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu apygardos teismas sprendžia, kad tik nuo 2016 metų sausio mėnesio stebimas nuteistojo teigiama linkme koreguojamas elgesys Alytaus pataisos namuose, įvertinant itin neigiamą R. K. charakteristiką iki šios bausmės atlikimo (ne kartą teistas Lietuvoje ir užsienio valstybėse, anksčiau taikytas lygtinio paleidimo institutas ir kt.), dar nesuteikia patikimų garantijų dėl tokio paties teigiamo elgesio ir lygtinio paleidimo laikotarpiu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis R. K. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad R. K. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 5 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.