- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-16
- Bylos Nr.
- eI-3437-422/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui ir atsakovui M. V. , rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui M. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu prašo priteisti iš atsakovo M. V. 182,31 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisės aktų nustatyta tvarka yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 12 p. ir 13 p. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 3 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 182,31 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jam buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 17-19 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Nurodė, jog vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Lazdijų rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo atsakovui, todėl jis privalo mokėti vietinę rinkliavą.
Atsiliepimas
Atsakovas M. V. su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, kad sutarties su pareiškėju dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaręs, atliekų surinkimo konteineris nėra pastatytas, atliekų surinkimo paslaugų pareiškėjas jam neteikia. Pažymėjo, jog yra neįgalus nuo vaikystės, jo šalpos pensija yra 168 Eur per mėnesį. Prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma sudaro 2,6 proc. jo gaunamos šalpos pensijos, ši suma viršija 1 proc. atsakovo gaunamų pajamų. Tokios didelės mokėtinos sumos už mokėtiną vietinę rinkliavą nenustato nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos. Atsakovui abejonių kelia vietinės rinkliavos dydžio pagrįstumas, nes, jo manymu, vietinės rinkliavos objektu negali būti nekilnojamojo turto objektas, o tik atliekos. Atsakovo nuomone, yra nepagrįstas reikalavimas kaip vietinės rinkliavos mokestį reikalauti iš atliekų turėtojo dar kartą sumokėti pakuotės mokestį, kurį jau sumokėjo gamintojas ar importuotojas. Tvirtino, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija nepriima iš jo prašymų iki kol nebus padengtas įsiskolinimas, taip neleisdama pasirinkti mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo M. V. pareigos mokėti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Nuostatų 3 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už vienus kalendorinius metus pagal nustatytus vietinės rinkliavos dydžius (Nuostatų 17 p., 24 p.). Pagal Nuostatų 12 punktą pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjui, kuris jį pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 27, 30 punktai).
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, t.y. pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su nekilnojamojo turto, esančio savivaldybės teritorijoje, valdymu, naudojimu ir disponavimu.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 3 p. jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš į bylą pareiškėjo pateiktos 2016 m. balandžio 26 d. pažymos Nr. 16-R ir mokėjimo pranešimų matyti, kad už ginčo laikotarpį nesumokėta vietinės rinkliavos suma yra 182,31 Eur.
Atsakovas skunde nurodė, kad jis neturi mokėti vietinės rinkliavos, nes su pareiškėju nėra sudaręs komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sutarties, be to, jam šios paslaugos nėra teikiamos, nes jis neaprūpintas konteineriu.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje.. Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu.
Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014) pabrėždamas, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, kuri nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).
Paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu.
Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą buvo atleistas, o tai, įvertinus aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas, jo tvirtinimu, su pareiškėju sutarties nėra sudaręs, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos. Be to, pažymėtina, kad aukščiau nurodytuose teisės aktuose asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualias komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, todėl minėtam vertinimui neturi jokios įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas konteineris atliekoms šalinti (2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-615/2014, 2014 vasario 18 d. Administracinė byla Nr. A556-689/2014).
Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad jis vertinamuoju laikotarpiu (nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.) pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, kad šį jo reikalavimą buvo atsisakyta tenkinti, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovo pareiga mokėti vietinę rinkliavą pagal jo turimo nekilnojamojo objekto paskirtį ir plotą lieka nepaneigta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A556-37/2014, yra nurodęs, jog atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovo argumentai dėl netinkamo vietinės rinkliavos objekto atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovas kelia klausimą dėl Nuostatuose nustatyta tvarka apskaičiuoto rinkliavos dydžio teisėtumo, prašo dėl jo teisėtumo ištyrimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą. Pažymėtina, kad Konstitucinis teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams; Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str. 1 d. 1-3 p.). Pareiškėjo prašymas netenkintinas, nes Nuostatų atitikties Konstitucijai tyrimas pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą nepatenka į Konstitucinio Teismo kompetencijos ribas.
Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ginčo laikotarpiu jis nebuvo atleistas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turi mokėti vietinę rinkliavą už jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamojo turto objektą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl 182,31 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas 3,5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – už skundo surašymą, sumokėtas Advokatų profesinei bendrijai „Miškinis ir partneriai“ pagal 2015 m. spalio 22 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 247.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateikta 2016 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00337, internetinės bankininkystės duomenys (2016-06-08 banko sąskaitos išrašas) patvirtina 3,5 Eur advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo pareiškėjui priteistina 3,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (Įstatymo įgyvendinimas), Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. V. (a/k (duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 182,31 Eur (šimtą aštuoniasdešimt du eurus, 31 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 3,5 Eur (tris eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.