Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-185-360/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
AN2-185-360/2019
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00035-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
R. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-185-360/2019Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00035-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019 m. sausio 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. nutarimu R. B. nubaustas 500 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 18 mėnesių, už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini) namu, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, tyčią padidinęs automobilio greitį, privertė automobilio galinę dalį slysti šonu, kad automobilis užsineštų; tokiais veiksmais R. B. automobilį vairavo chuliganiškai - sukeldamas pavojų savo ir kitų asmenų saugumui ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 127 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovas advokatas R. Lupeika nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. atstovo advokato skundas netenkintas, o nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. prašo panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti R. B. skundą bei panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Nurodo, kad nusižengimo nepadarė, teismas netinkamai įvertino buvusias faktines aplinkybes. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad jo, R. B., veiksmai atlikti tiesiogine tyčia, o nuobauda taikyta dėl subjektyvių policijos pareigūno aiškinimų. Apeliantas pažymi, kad iš vaizdo medžiagos matyti, kad jis nesukėlė ir negalėjo sukelti realaus pavojaus sau ir kitiems aikštelėje buvusiems asmenims ir automobiliams, nes jų šioje aikštelės pusėje nebuvo, taip pat neaišku, kaip ir kokį „didelį greitį“ išmatavo patrulis O. R.. Tarnybinio pranešimo, kurio negalima laikyti įrodymu, vertinimai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Nėra nustatyta jokių kitų asmenų, galėjusių pateikti liudijimus dėl įvykio. Taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš filmuotoje medžiagoje užfiksuoto jo, R. B., ir policijos pareigūno pokalbio galima daryti prielaidą, kad jis neva pripažino nusižengimo padarymo vietoje elgęsis neleistinai. 2018 m. gruodžio 16 d. teikdamas paaiškinimus, parodė, kad įvykio dieną ir įvykio vietoje automobilių aikštelė buvo padengta sniegu ir ledu, o automobilio akseleratoriaus pedalą paspaudė vien tik iš neatsargumo, taip automobilis buvo priverstas slysti šonu, t. y. jis pripažino automobilio slydimo šonu faktą, tačiau nenurodė, jog pažeidimą padarė tyčia, iš chuliganiškų paskatų.

3.2. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnas, surašęs skundžiamą nutarimą, nors ir leido jam susipažinti su vaizdo įrašu, tačiau pasidaryti įrašo kopijos neleido, neaiškiai motyvuodamas, kad įrašas yra paslaptis, kokiu įstatymu vadovaujantis, policijos pareigūnas negalėjo nurodyti.

3.3. Net ir susipažinus su vaizdo įrašu, negalima padaryti jokios pagrįstos išvados, kad apeliantas automobilį vairavo iš chuliganiškų paskatų, sąmoningai ir tyčia siekė didelio automobilio greičio. Be to, iš dalies pareigūnai neturėjo jokios objektyvios galimybės net matyti automobilio judėjimą, jo greitį ar / arba manevrus, nes tam kad būtų galima matyti automobilių stovėjimo aikštelę iš važiuojančio automobilio pozicijos, matomumą užstojo augalai.

3.4. Apeliantas pažymi, kad neneigia buvęs administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje ir vairavęs transporto priemonę, tačiau tvirtina tai daręs ne chuliganiškais tikslais. Jau protokolo surašymo metu ir rašytinių paaiškinimų metu jis nurodė, kad ant slidžios kelio dangos aikštelėje jis ėmė slysti, o šio reiškinio priežastis slidi kelio danga padengta sniegu ir ledu, o ne siekdamas parodyti nepagarbą visuomenei ar priešpastatyti save aplinkiniams, kai įvykio vietoje net nebuvo jokių aplinkinių asmenų, išskyrus kitoje aikštelės pusėje stoviniuojančius žmones prie automobilių. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šio vairavimo buvo sudaryta kliūtis kitiems eismo dalyviams, priešingai, pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad toje aikštelės pusėje, kurioje buvo padarytas pažeidimas, buvo vienintelis R. B. vairuojamas automobilis. Todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. mano, kad policijos pareigūnas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ANK 420 straipsnio 2 dalį, nes, viena vertus, byloje nėra jokių teisės pažeidimą pagrindžiančių įrodymų, kita vertus, byloje nėra nustatyta jo subjektyvinė pusė, t. y. tiesioginė tyčia ar paskatos, ir kaip jos pasireiškė. Nėra įrodyta, kad jis savo neatsargiu vairavimu siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį įjuos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikšmę dingstį. Jo veikoje nesant subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų - kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento - veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo), jo atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį negalima.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda - užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų; ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Kaip rodo skundžiamas nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis, byloje nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Aukštesnių teismų praktika rodo, kad jeigu nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, paprastai skiriama minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Jeigu nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas jam, R. B., skyrė sankcijoje numatytą vidurkį, tai tuomet galima laikyti, kad šis pareigūnas nebuvo objektyvus, greičiau šališkas, nes buvo ir yra siekiama bet kokiu atveju nubausti asmenį, net ir nesant jokių konkrečių jo kaltės įrodymų. Tokia teisinė situacija negalima.

Atsiliepimas

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Nagrinėjamu atveju R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl chuliganiško vairavimo. Nors R. B. nesutinka su jo nubaudimu, apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. apeliaciniame skunde neneigia faktinių aplinkybių, kad nustatytu metu buvo atitinkamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį, kuris slydo, tačiau ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl slidžios kelio dangos, be to, jo atsakomybė negalima, nes nenustatyti jo kaltė, motyvas, bei pati veika, nėra jo kaltės įrodymų. Apygardos teismas pastebi, kad apeliacinio skundo argumentai iš esmės analogiški kaip ir skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, į kuriuos argumentuotai atsakyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, su kuria nesutikti nėra jokio pagrindo. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas laikėsi ANK normų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, juos sugretino, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas atliko įrodymų tyrimą, įvertino ištirtus įrodymus, išvadas motyvavo, skundžiamoje nutartyje jokių prieštaravimų nėra, ištirti įrodymai aptarti, sugretinti tarpusavyje. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje pateiktu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl R. B. kaltės.

8. R. B. apeliaciniame skunde teigia, jog nusižengimo nepadarė, o apylinkės teismas netinkamai įvertino buvusias faktines aplinkybes. Apygardos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad joje teisingai aptarta ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, remiantis teismų praktika išaiškintas požymių turinys ir apygardos teismas dar kartą šių argumentų nebekartoja bei visiškai jiems pritaria. Įvykį betarpiškai matęs policijos pareigūnas O. R. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame aprašė pamatyto nusižengimo aplinkybes, jog vykstant tarnybiniu automobiliu nustatytu maršrutu automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį, kurio vairuotojas įžūliai ir pavojingai vairavo, važiuodamas dideliu greičiu, buksuodamas galiniais ratais slydo šonu, suko „saulutes“ ant šlapios sniegu padengtos asfalto dangos, tuo sukeldamas pavojų sau ir kitiems aikštelėje buvusiems asmenims ir automobiliams. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su šio tarnybinio pranešimo pripažinimu įrodymu, keliamas klausimas, kuo remdamasis pareigūnas užsiminė apie „didelį greitį“, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kaip numato ANK 569 straipsnio 1 dalis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas O. R. kaip liudytojas buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje bei patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, pažymėjo, jog nei jam, nei kolegai nekilo abejonių, jog daromas nusižengimas, o ne slystama atsitiktinai, jie aiškiai matė besisukantį baltą Audi markės automobilį, netgi išgirdo jo skleidžiamą garsą, ir būtent prie jo privažiavo atvykę į automobilių stovėjimo aikštelę. Nors apeliaciniame skunde užsimenama, jog pareigūnams vaizdą užstoti galėjo krūmai, tačiau į šį argumentą jau aiškiai atsakyta skundžiamoje nutartyje pažymint, kad vaizdo įraše iš tarnybinio automobilio matomumo šalikelėje augantys krūmai visiškai neužstoja ir tai neabejotinai patvirtina vaizdo įrašas iš pareigūnų tarnybinio automobilio. Abejoti tarnybines pareigas vykdžiusio pareigūno tarnybiniu pranešimu bei parodymais, duotais apylinkės teismo posėdyje prisiekus sakyti tiesą, apygardos teismas neturi pagrindo. Iš apylinkės teisme vykusio posėdžio garso įrašo sprendžiama, jog buvo aiškintasi ir tai, ar pareigūnas galėtų turėti kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau pareigūnas patikino, jog iš anksčiau asmeniškai R. B. nepažinojo, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad vykdydamas tarnybines pareigas O. R. galėjo būti neobjektyvus. Tiek jo tarnybinį pranešimą, tiek apylinkės teismo posėdyje duotus parodymus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka ir kiti bylos duomenys, tarp kurių be kita ko ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. tiek rašytinis paaiškinimas, tiek apylinkės teisme duoti paaiškinimai, kuriuose jis neneigia, jog byloje užfiksuoti automobilio manevrai iš tikro buvo, tik teisinasi, kad jis tiesiog netyčia per daug paspaudė automobilio akseleratorių ir dėl slidžios dangos automobilis slydo šonu bei apsisuko. Kaip matyti iš bylos medžiagos, analogišką gynybinę versiją R. B. dėstė ir apylinkės teisme ir ji argumentuotai, remiantis įrodymų visuma, paneigta skundžiamoje nutartyje, kurios motyvams apygardos teismas visiškai pritaria.

9. Apylinkės teismo posėdyje, motyvuodamas savo gynybinę versiją, kad automobilis slydo atsitiktinai, R. B. nurodė, jog į aikštelę įvažiavo tik apsisukti, norėdamas grįžti į kelią ir važiuoti priešinga kryptimi, tačiau toks jo aiškinimas neįtikinantis ir neatitinkantis pareigūnų užfiksuotų vaizdo įrašų, kurie yra pakankamai informatyvūs. Jei iš tikrųjų R. B., kaip teigia, aikštelėje būtų norėjęs tik apsisukti ir tai darant jo automobilis būtų tiesiog slystelėjęs, jam nebuvo jokių objektyvių kliūčių saugiai atlikti deklaruojamą apsisukimo manevrą, net ir slystelėjus automobiliui, jį saugiai suvaldyti ir tęsti savo maršrutą toliau. Tačiau bylos duomenys rodo kitokią įvykio eigą. Būtent iš tarnybinio automobilio daryto vaizdo įrašo aiškiai matoma, jog baltos spalvos automobilis aikštelėje kartą apsisukęs ne kažkur išvažiuoja, o toliau dar kartą slysdamas apsisuka, kas aiškiai leidžia spręsti, jog vairuotojas sąmoningai siekė ir toliau atlikinėti nesaugius manevrus, kurių pėdsakai sniege aiškiai matomi ir vaizdo įraše. Pareigūno darytas vaizdo įrašas (iš vadinamosios body kameros) patvirtina, jog jam priėjus prie vairuotojo, pastarasis net neužsimena, jog į aikštelę atvyko norėdamas apsisukti, nes reikėjo važiuoti kita kryptimi, o automobilis sumėtytas atsitiktinai, tokių priežasčių nenurodyta ir rašytiniame paaiškinime, todėl tikėti apelianto pasiteisinimais nėra jokio pagrindo, juolab, jog juos paneigia sutampančių bei vieni kitus papildančių įrodymų visuma (pareigūno O. R. tarnybinis pranešimai bei parodymai, vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio bei pareigūno turimos kameros, iš dalies ir paties R. B. rašytinis paaiškinimas bei paaiškinimai teisme), galima pagrįstai vertinti, jog R. B. kaip vairuotojo veiksmai jokios objektyvios, pateisinamos dingsties neturėjo ir atitiko būtent chuliganiško vairavimo požymius.

10. Apeliaciniame skunde R. B. teigia, jog vairuodamas jis nesukėlė ir negalėjo sukelti realaus pavojaus sau ir kitiems aikštelėje buvusiems asmenims bei automobiliams. Tokie argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Nors R. B. vairuojamas automobilis manevravo aikštelės gilumoje, tačiau tai neduoda jokio pagrindo spręsti, kad jo veiksmai jokio pavojaus nei kitiems asmenims, nei turtui nekėlė. Tiek pagal vaizdo įrašus, tiek ir pats apeliantas pripažįsta, jog aikštelės pradžioje stovi net keli automobiliai, stoviniuoja žmonės, netoliese nuo R. B. jau sustojusio automobilio stovi ir šiukšlių konteineris, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog manevruojantis ir slystantis automobilis niekam jokios grėsmės nekėlė. Skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai pažymėta apie R. B. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareigas. Pats R. B. apylinkės teismo posėdyje, atsakydamas į teisėjos klausimus, teisinosi, kad jam trūksta praktikos važiuoti ant slidžios dangos ir tai tik dar labiau sustiprina išvadą, jog pavojus kitiems netoliese buvusiems asmenims, jų turtui, sveikatai buvo realus, kadangi įgūdžių pavojingomis sąlygomis (esant šlapiu sniegu padengtai aikštelės važiuojamosios dalies dangai) neturintis (apie tai jis pats nurodo posėdyje) vairuotojas elgiasi neatsakingai, pavojingai, atlikinėja manevrus, kurių metu automobilis slysta, sukasi, taigi tampa sunkiai kontroliuojamas. Akivaizdu, jog pakankamai automobilio valdymo įgūdžių neturintis vairuotojas yra kur kas pavojingesnis kitiems eismo dalyviams nei tas, kuris geba išlaikyti automobilio valdymo kontrolę įvairiomis eismo sąlygomis.

11. Nors apeliantas teigia, jog byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, įrodančių jo tyčią atlikti neteisėtus veiksmus, tačiau su šiais argumentais sutikti negalima. Priešingai, skundžiamoje nutartyje aptarta įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti dėl R. B. kaltės padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nors R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nebuvo leista pasidaryti vaizdo įrašo kopijos, tačiau jis pripažįsta, kad su vaizdo įrašų turiniu yra susipažinęs. Apylinkės teismo posėdyje apeliantas turėjo galimybę šiuos vaizdo įrašus dar kartą peržiūrėti, tačiau to daryti nepageidavo. Taigi nėra abejonių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui byloje esančių įrodymų turinys buvo aiškiai žinomas.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl R. B. kaltės. Naikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Tai, jog apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantas, nereiškia, jog faktinės aplinkybės įvertintos netinkamai. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o R. B. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį yra nubaustas pagrįstai.

13. Apeliaciniame skunde užsimenama, jog aukštesnių teismų praktika rodo, kad jeigu nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, paprastai skiriama minimali sankcijoje numatyta nuobauda, o nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas R. B. skyrė sankcijoje numatytą vidurkį ir taip buvo neobjektyvus, šališkas, nes siekiama bet kokiu atveju nubausti asmenį, net ir nesant jokių konkrečių jo kaltės įrodymų. Apygardos teismas su tokiu apelianto vertinimu visiškai nesutinka. Kiekvienu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuobauda skiriama laikantis ANK numatytų nuobaudos skyrimo reikalavimų, kurie šiuo atveju, paskyrus R. B. sankcijos vidurkį atitinkančią baudą bei atėmus jam teisę vairuoti terminui, kuris atitinka šios administracinio poveikio priemonės straipsnyje numatytą taikymo vidurkį (ANK 420 straipsnio 5 dalis), pažeisti nebuvo (ANK 34 straipsnis). R. B. skiriant nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę buvo pakankamai įvertinti nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltė, jo asmenybė, atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimas kaip to ir reikalauja įstatymas. Taigi nuobaudos individualizavimo procesas nagrinėjamu atveju abejonių nekelia, o kitokios nuobaudos nei R. B. tikėjosi, paskyrimas nerodo jokio pareigūno neobjektyvumo ar šališkumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas