Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. G. atsiliepimo į ieškovės pateiktą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. G. palaikė ieškinį ir jame išdėstytus motyvus bei prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog su atsakovu santuoką sudarė 1991 metais. Santuokos metu susilaukė dukters, kuri dabar jau yra pilnametė. Santuokos metu įsigijo dviejų kambarių butą, automobilį. Santuoką nori nutraukti, kadangi sutuoktinis nuolat vartoja alkoholį, lošia azartinius žaidimus, jų požiūris į gyvenimą skiriasi. Paaiškino, jog atsakovas sutinka, kad jam būtų sumokėta kompensacija už didesnę tenkančio turto dalį. Taip pat pažymėjo, jog kol atsakovas susiras naują gyvenamąją patalpą, jis gyvens jų bendrame bute. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna neįgalumo išmoką. Buto vertę nustatė susisiekusi su turto vertintoju, kuris paaiškino, jog dalijamo buto kaina yra 40 000,00 Eur.

Atsakovas D. G. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, jog ieškovė R. G. ir atsakovas D. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. 279. Santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą: butą, esantį Mažeikių m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40 000,00 Eur vertės; automobilį VW PASSAT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur vertės. Santuokoje šalys asmeninių ar bendrų kreditorių, dėl kurių nėra priimti sprendimai ar išduoti vykdomieji dokumentai, šalys neturi, dalintino kilnojamojo turto neturi. Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu arba šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 3.27 straipsniu, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinių poreikių tenkinimo.

Byloje nustatyta, jog atsakovas D. G. neprisideda prie bendro būsto išlaikymo, lošia azartinius žaidimus, uždirbtus pinigus išleidžia alkoholiniams gėrimams, toks atsakovo elgesys buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios nutrūko bendras gyvenimas kartu su ieškove, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas D. G. yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nutraukus santuoką ieškovei R. G. ir atsakovui D. G. paliekamos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas šioje byloje teismų pasirinktas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas, kitam sutuoktiniui atitinkama jo dalies kompensacija pinigais. Taigi, nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.

Ieškovė ir atsakovas santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 40 000,00 Eur vertės. Ieškovė nurodo, jog nemato galimybės, kad minėtame bute galėtų gyventi kartu su atsakovu, kadangi jis vartoja alkoholį, naudoja psichologinį smurtą, ją nuolat žemina, todėl gyvenimas kartu su juo yra neįmanomas. Sutinka atsakovui sumokėti pusės šio nekilnojamojo turto vertės piniginę kompensaciją, tai yra 20 200,00 Eur.

Taip pat šalys santuokos metu įgijo transporto priemonę – automobilį VW Passat, indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur vertės, kurį prašo natūra priteisti atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas viso teisminio proceso metu buvo pasyvus, neginčijo ieškovės prašymo dėl prašomo padalinti turto vertės, santuokos metu įgytas turtas, tai yra, butas, esantis(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovei, o kadangi turtas dalinamas lygiomis dalimis, atsakovui iš ieškovės priteistina ½ buto vertės, tai yra, 20 000,00 Eur.; analogiškais motyvais, atsakovui iš ieškovės priteistina ½ dalis automobilio VW Passat, indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės, tai yra 250,00 Eur. Viso iš atsakovui iš ieškovės natūra priteistina 20250 Eur piniginė kompensacija.

Teismo posėdžio metu ieškovė dėl anksčiau paminėtų aplinkybių, bei dėl to, jog nori kuo greičiau su atsakovu gyventi skyrium, sutiko piniginę kompensaciją sumokėti ne per 2 (dvejus) metus, kaip buvo prašiusi ieškiniu, bet kuo greičiau. Ieškovei nenurodant konkretaus prašomos piniginės kompensacijos sumokėjimo termino, ieškovė įpareigotina piniginę kompensaciją atsakovui sumokėti iki 2023 m. sausio 1 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje už ieškinį mokėtinas 833,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų neteikė. Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies –758,00 Eur mokėjimas ieškovei atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 75, 00 Eur ieškovei ir 758,00 Eur - valstybei dalį tenkančio sumokėti ieškovei atidėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji nutraukta dėl sutuoktinio D. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. G. palikti santuokinė pavardė „G.“, o atsakovui D. G. – „G.“.

Priteisti ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teise 50,87 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini)., ir automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui D. G. iš ieškovės R. G. 20250 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus penkiasdešimt eurų) piniginę kompensaciją už ieškovei atitekusią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį bendro turto, sumokant ją iki 2023 m. sausio 1 d.

Priteisti iš atsakovo D. G. ieškovei R. G. 75,00 Eur (septyniasdešimt penki eurai) ir 758,00 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai) į valstybės biudžetą žyminio mokesčio.

Išaiškinti, jog valstybei priteistos lėšos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius lėšų sumokėjimą, būtina pateikti į bylą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.