Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei G. K., O. C. (O. C.), antstoliui Robertui Vasiliauskui, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas pareiškime nurodo, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01633 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) sprendimą Nr. (23.31-08) 467-117740, išduotą 2018 m. liepos 16 d., dėl 5576,51 Eur skolos išieškojimą iš skolininkės G. K. išieškotojo VMI prie FM naudai. Skolininkė G. K. skolos VMI prie FM nėra sumokėjusi. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininkė G. K. yra sudariusi santuoką su O. C. ir turi turto, kuris skolininkei priklauso bendrosios jungtines nuosavybes teise. Proceso metu areštuotos skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininkės sutuoktinio banko sąskaitose. Byloje turimais duomenimis piniginių lėšų likutis skolininkės sutuoktinio sąskaitose yra 3782.72 EUR. Prašo nustatyti skolininkei G. K., nuosavybės teises į ½ dalį sutuoktinio O. C. gaunamą ar ateityje gautiną darbo užmokestį, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas bei nuosavybės teises į ½ dalį sutuoktinio O. C. turimas pinigines lėšas esančias bankų sąskaitose.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Gyventojų registro duomenimis, G. K. ir O. C. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Skolininkės G. K. sutuoktinio O. C. areštuotos pinigines lėšos, esančias bankų sąskaitose yra bendroji jungtinė su G. K. sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis, antstolis 2020 m. sausio 24 d. priėmė patvarkymą pasiūlyti nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jai priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas, jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkės G. K. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jos sutuoktinio O. C. turimų ir areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo nustatyti skolininkei G. K. nuosavybės teises į ½ dalį jos sutuoktinio O. C. gaunamą ar ateityje gautiną darbo užmokestį, pensijos ar kitų darbo užmokesčių prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas bei nuosavybės teises į ½ dalį sutuoktinio O. C. turimas pinigines lėšas esančias bankų sąskaitose, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Reikalavimas nustatyti, kas skolininkės G. K. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jos sutuoktinio O. C. gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčių prilygintų pajamų atmestinas dėl tokių motyvų. Teismui nepateikta jokių duomenų, kad skolininkės G. K. sutuoktinis O. C. gauna kokį nors darbo užmokestį, pensiją ar kitas darbo užmokesčiui prilygintas pajamas, ir, kad antstolis areštavo šias gaunamas lėšas, kaip tai numato CPK 667 straipsnio 1 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jos sutuoktinio O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimų areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.