- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- e2YT-15755-1144/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01625-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateiktu teismui pareiškimu prašo atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su pareiškėju susisiekė jo motinai priklausančių žemės sklypų bendraturčiai ir domėjosi, ar pareiškėjas tvarkysis savo motinos paveldėjimo dokumentus, kadangi kiti žemės sklypų bendraturčiai negali susitvarkyti kadastrinių žemės matavimų, nes reikalingi visų bendrasavininkų parašai matavimams atlikti. Iš bendraturčių pareiškėjas gavo ir jo motinos nuosavybę patvirtinančius Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus bei žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktų projektus. Būtent tada pareiškėjas ir sužinojo, kad pareiškėjo motinai priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat su sutuoktiniu T. M. kartu įgytas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas T. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėjas priėmė tėvo palikimą, kurį sudarė gyvenamasis namas, statiniai ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas nekilnojamojo turto registre buvo registruotas tik tėvo vardu, turto įsigijimo sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta išimtinai tik tėvo, pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos nesuprato, jog gyvenamasis namas, statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir jo motinai. Mirus motinai, pareiškėjas tikėjo, kad ji jokio paveldimo turto mirties dieną neturėjo, todėl į notarą per trijų mėnesių terminą motinos palikimui priimti nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų apie I. I. M. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešta teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalis, 577 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. M. motina I. I. M., gim. (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis T. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). I. I. M. ir T. M. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų apie santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Santuokoje sulaikė vaikų: V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), G. M., gimusio (duomenys neskelbtini) ir mirusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis I. I. M. pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Testamentų registro duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų ar palikimo priėmimo faktų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti arba 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.11 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.62 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas I. I. M. palikimui priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini). Palikėjos sūnus G. M. mirė po motinos mirties praėjus daugiau nei dvejiems metams, per įstatymo nustatytą terminą neišreiškęs valios priimti palikimą, todėl paveldėjimas atstovavimo teise neatsirado (CK 5.12 straipsnis).
Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą.
Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl įstatyme nustatyto ir praleisto termino, I. I. M. palikimui priimti, atnaujinimo, nepareiškė, todėl ginčo tarp įpėdinių nėra. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po motinos I. I. M. mirties nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, nes pareiškėjui nebuvo žinoma, jog jo motina mirties dieną turėjo nekilnojamojo turto. Pareiškėjo motinai Kauno apskrities valdytojo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurta nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini, (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad apie motinos palikimą jis sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kada su pareiškėju susisiekė paveldimo nekilnojamojo turto bendraturčiai dėl kadastrinių žemės sklypo matavimų. Kitas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas tik pareiškėjo tėvo vardu, todėl pareiškėjas priimdamas po tėvo mirties atsiradusį palikimą, dėl teisinių žinių stokos nesuprato, jog šis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir jo motinai. Pareiškėjas sužinojęs apie palikimo egzistavimą, atliko aktyvius teisinius veiksmus – pateikė pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie motinos palikimą sudarančio nekilnojamojo turto nežinojimą bei jo aktyvūs veiksmai paaiškėjus tokioms aplinkybės, laikytini, svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas priimti palikimą atnaujinamas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 578 straipsnis). Priešingu atveju, įstatyminiam pirmos eilės įpėdiniui neatnaujinus praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, kuriais teismas taip pat privalo vadovautis (CK 1.5 straipsnis).
Išaiškintina pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos I. I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.