- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- eA-126-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01087-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- T. C.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. J.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. C. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. C. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos(trečiasis suinteresuotas asmuo – D. J.) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Alytaus skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. išvadą Nr. 2ITP-165-(14.2.143E.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – ir Išvada); 2) panaikinti NŽT Alytaus skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 2SD-1885-(14.2.137E.) „Dėl bendro naudojimo kelio panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. kovo 2 d. prašymą Nr. 2FP-787 (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Pareiškėjas T. C. yra 8,05 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), savininkas. Žemės sklypas suformuotas 1996 m. atliekant preliminarius matavimus.
2.2. Pareiškėjas atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikė juos NŽT Alytaus skyriui, prašydamas tikslinti ribas / plotą. NŽT išnagrinėjo prašymą ir 2022 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 2SD-6470-(14.2.137E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) nurodė, kad nepritaria pateiktame situacijos brėžinyje nurodytoms riboms, nes per Žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, kuris į sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir dalina Žemės sklypą į du atskirus sklypus. Atsakovas kartu su Raštu pateikė Išvadą, kurioje nustatyta, kad per Žemės sklypą eina bendrojo naudojimo kelias, kuris į Žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas, ir dalina Žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus.
2.3. Pareiškėjas, nesutikdamas, kad per Žemės sklypą eina kelias, atsakovui pateikė Prašymą panaikinti per Žemės sklypą einantį faktiškai neegzistuojantį bendro naudojimo kelią.
2.4. NŽT skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi pagal Žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus nustatyta, jog, atkuriant nuosavybės teises, minėtame sklype buvo nurodytas 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris į bendrą jo plotą nėra įskaičiuotas.
2.5. NŽT nurodomas per Žemės sklypą einantis bendro naudojimo kelias neegzistuoja nei faktiškai, nei kituose žemėtvarkos dokumentuose, jis nebuvo ir nėra reikalingas nei pareiškėjui, nei kitiems tretiesiems asmenims, todėl atsakovas turėtų iš naujo svarstyti pareiškėjo Prašymą ir imtis priemonių, kad šis kelias būtų panaikintas, atitinkamai priimant naujus sprendimus.
2.6. Skundžiami sprendimai prieštarauja NŽT patvirtintam 2021 m. Alytaus apskrities, Alytaus rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – ir 2021 m. projektas), o taip pat nepagrįstai 0,11 ha mažina pareiškėjo sklypą.
2.7. Skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes yra nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), byloje esančiais įrodymais ir teisės aktų normomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), kadangi Žemės sklype nėra kelio, kuris būtų įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, be to, nėra ir negali būti suformuotas valstybinės žemės sklypas keliui kaip registruotinam statiniui, nes tai šiukščiai pažeistų pareiškėjo konstitucinę nuosavybės teisę.
2.8. Pareiškėjui priklauso 8,05 ha ploto žemės sklypas. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Valavičius ir CO“ matininkas A. V. (toliau – ir matininkas), atlikęs sklypo kadastrinius matavimus nustatė tik 8,05 ha plotą, todėl valstybinės žemės sklypo formavimas keliui neįmanomas, nes tokiu atveju iš pareiškėjo neteisėtai būtų atimtas 0,11 ha sklypo plotas, o įvertinus ir privalomą kelio apsaugos zoną, šis keliui skirtas plotas turėtų būti dar didesnis.
2.9. NŽT patvirtintas 2021 m. projektas nenumato bendro naudojimo kelio per Žemės sklypą, nes jame atspindėtas tik privažiavimas prie sklypo ir statinio, nedalina šio sklypo į dvi savarankiškas dalis ir nenumato kelio tąsos per gretimą Pabalių g. 16 sklypą.
2.10. Pagal 1995 m. spalio 28 d. Žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktą (toliau – ir Aktas), gražinama natūra 8,05 ha žemės sklypas. Akto 2 lape minima, kad žemės sklypo ribose projektuojamas 0,11 ha kelias, tačiau tame pačiame akto lape, 25 eilutėje, kur prašoma įrašyti „nurodyti išvažiuojamus vieškelius į esamus pagrindinius kelius“, įrašyta „Statyti nenusimato“. Taigi, kelio Žemės sklype nėra ir jau tuomet jis nebuvo numatomas statyti / įrengti. Be to, pagal Žemėtvarkos tarnybų išduotą 1999 m. kovo 4 d. Žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimą Žemės sklypas yra vientisas 8,05 ha, jis nepadalintas į dvi dalis, jokių servitutų, jokių apribojimų, jokių kelių nėra, jame išvardinti tik esantys statiniai. Žemės sklypo išrašai iš Nekilnojamojo turto registro taip pat patvirtina, kad sklypas (pagal preliminarius matavimus) yra vientisas, be jokių apribojimų, kelių ir nėra padalintas į du sklypus.
2.11. Pareiškėjas, parengęs Žemės sklypo planą, 2022 m. teikė jį gretimų sklypų savininkams, kurie, pasirašydami aktą, sutiko su sklypo ribomis, su faktu, kad jame nėra pavaizduotas joks kelias, o tai patvirtina, kad nė vienas iš gretimų sklypų savininkų neprieštarauja kelio nebuvimui, nes faktiškai juo niekas niekada nesinaudojo ir jo niekada nebuvo, niekam jo nereikia.
2.12. NŽT neteisėti sprendimai užkerta kelią pareiškėjui naudotis savo nuosavybe ir netgi sukuria sąlygas pažeisti jo nuosavybės teisę, nepagrįstai sumažinant jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo plotą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Išanalizavus Žemės sklypo pirminius dokumentus – nuosavybės teisių atkūrimo bylą, nustatyta, jog Žemės sklype yra bendro naudojimo kelias. Tą patvirtina 1995 m. lapkričio 28 d. abrisas, 1995 m. lapkričio 24 d. žemės naudojimų plotų eksplikacija, 1996 m. sausio mėn. Valstybinio žemėtvarkos instituto laikinas žemės sklypo planas M 1:10000, 1995 m. lapkričio 28 d. žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Žemės sklype yra 0,11 ha ploto 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris į žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Be to, 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kaip įsiterpęs į 8,0500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektuose, patvirtintuose Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 33-1325, 2004 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 33-2774-Ž, 2007 m. vasario 9 d. Nr. 33-Ž-253, planinėse dalyse.
3.2. Nuostatų 22 punkte reglamentuota, jog žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Taigi, jeigu žemės sklype egzistuoja bendro naudojimo kelias, kuris į žemės sklypo plotą yra neįskaičiuotas, tokiu atveju, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, toks žemės sklypas visais atvejais yra formuojamas į atskirus žemės sklypus.
3.3. Didžioji dalis Alytaus rajono vietinės reikšmės kelių yra nesuformuoti atskirais sklypais ir neįregistruoti. Todėl ta aplinkybė, kad kelias nesuformuotas atskiru sklypu ir neregistruotas, nereiškia, kad šio kelio nėra. Kelio buvimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
II.
4. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 ir 6 dalių, Nuostatų 21 punkto, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 6 punkto nuostatas.
6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
6.1. P. C. 1996 m. rugpjūčio 21 d. Apskrities valdytojo įsakymo Nr. 500 pagrindu buvo atkurta nuosavybės teisė į 8,0500 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas T. C. šį žemės sklypą, kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, nuosavybės teise valdo 2021 m. lapkričio 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4105 pagrindu.
6.2. Matininkas, rengęs Žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, kreipėsi į atsakovą dėl išvados gavimo bei pateikė situacijos brėžinį. NŽT Alytaus skyriaus vedėjas surašė Išvadą, kurioje nustatė, kad per Žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, kuris į žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir dalina žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, buvo nutarta nepritarti situacijos brėžinyje nurodytoms riboms.
6.3. 2022 m. spalio 20 d. NŽT Alytaus skyriuje buvo gautas matininko prašymas „Dėl kadastrinių matavimų planų sudarymo (duomenys neskelbtini).“, kuriame nurodoma, jog šiuo metu 4 m pločio lauko kelias nėra išlikęs vietovėje, kad nuo 2010 metų jis jau nerodomas ir (duomenys neskelbtini) k. v. žemės reformos žemėtvarkos projektuose, todėl prašoma pateikti išvadą, pagal kurią bus vykdomi tolimesni žemės sklypo formavimo darbai.
Atsiliepimas
6.4. Atsakovas rašte nurodė, kad, pakartotinai išnagrinėjus sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustatyta, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti 4 m bendro naudojimo kelią, praeinantį per ginčo žemės sklypą.
Šalies argumentai
6.5. Pareiškėjas pateiktame Prašyme atsakovo prašė panaikinti per Žemės sklypą einantį faktiškai neegzistuojantį bendro naudojimo kelią ir suderinti, patvirtinti matininko parengtą Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjo Prašymas buvo netenkintas. Sprendimas grindžiamas tuo, kad, patikrinus Alytaus skyriaus archyve Žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, nustatyta, jog atkuriant nuosavybės teises minėtame žemės sklype yra 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris į bendrą sklypo plotą nėra įskaičiuotas. Taip pat pažymėta, kad Išvada ir Raštas įstatymų nustatyta tvarka apskųsti nebuvo, todėl yra galiojantys.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Iš pirminių Žemės sklypo dokumentų (abriso, žemės naudojimų plotų eksplikacijos, laikino žemės sklypo plano ir ribų parodymo) teismas nustatė, kad Žemės sklypą į dvi dalis dalina bendro naudojimo 4 m pločio kelias (0,11 ha ploto). Teismas pažymėjo, kad šis kelias nurodytas ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektuose, ir tai akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, kad Žemės sklype yra įsiterpęs 0,11 ha ploto, 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris į Žemės sklypo plotą neįskaičiuotas ir jį dalina į dvi dalis.
8. Teismas pažymėjo, kad, nustačius, jog suformuojant Žemės sklypą pagal preliminarius matavimus ir pažymint, kad per jį eina bendro naudojimo kelias, kuris į suformuoto žemės sklypo plotą neįskaičiuotas, pripažintina, jog pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype yra valstybei priklausantis žemės sklypo plotas, pažymėtas kaip 0,11 ha ploto, 4 m pločio bendro naudojimo kelias. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas įsigijo nuosavybėn jo žemės sklype esantį valstybinės žemės sklypo plotą (bendro naudojimo kelią).
9. Teismas nurodė, kad NŽT patvirtintas 2021 m. projektas, kuriame nepažymėtas bendro naudojimo kelias per Žemės sklypą, negali paneigti byloje esančių pirminių žemės sklypo suformavimo dokumentų, be to, šio projekto rengimo tikslas buvo suformuoti laisvus valstybinės žemės sklypus, skirtus ilgalaikei nuomai. Privatūs žemės sklypai, tarp jų ir ginčo žemės sklypas, nebuvo šio projekto rengimo objektais, be to, 2021 m. projekte kelias galėjo būti nepažymėtas dėl to, jog faktiškai Žemės sklype jo nėra, t. y. jo nesimato iš ortofotografinių žemėlapių.
10. Teismas konstatavo, kad per pareiškėjo Žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias (valstybei priklausantis žemės sklypas), kuris šį sklypą dalina į dvi dalis ir kurio plotas į ginčo žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Teismas, vadovaudamasis Nuostatų 22 punktu, padarė išvadą, jog, nustačius, kad Žemės sklype egzistuoja bendro naudojimo kelias, kuris į Žemės sklypo plotą yra neįskaičiuotas, atliekant šio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, toks žemės sklypas visais atvejais turi būti formuojamas į atskirus žemės sklypus.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad skundžiami sprendimai pažeidžia konstitucinę nuosavybės teisę, nes, suformavus valstybinės žemės sklypą bendro naudojimo keliui, iš pareiškėjo neteisėtai būtų atimtas 0,11 ha sklypo plotas, pažymėjęs, kad Žemės sklype įsiterpęs 0,11 ha ploto, 4 m pločio bendro naudojimo kelias į pareiškėjo Žemės sklypo plotą yra neįskaičiuotas.
12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos 21 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad tuo atveju, jei pareiškėjui, atlikus kadastrinius matavimus, žemės plotas bus mažesnis, jam bus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka.
13. Teismas sprendė, kad Išvada ir Sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės normomis, juose pareiškėjui argumentuotai paaiškinta, kad per jam priklausantį Žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į Žemės sklypo plotą ir dalina jį į du atskirus žemės, todėl pateiktam matininko situacijos brėžiniui, kuriame šis kelias yra nepažymėtas, negali būti pritarta.
14. Teismas padarė išvadą, kad nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir netenkintinas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą: panaikinti atsakovo Išvadą ir Sprendimą ir įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Prašymą. Pareiškėjas taip pat prašo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmos instancijos (2 429,5 Eur) tiek ir apeliacinės instancijos (1 463,25 Eur) teisme.
16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes netinkamai taikė ir aiškino Žemės reformos įstatymą, Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką (toliau – ir Metodika), Kelių įstatymą, Nuostatus ir tai sąlygojo neteisingas išvadas dėl Žemės sklype esančio kelio.
16.2. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas, rengiant 2021 m. projektą, kuriame bendro naudojimo kelias Žemės sklype nėra pavaizduotas, projekto autorė turėjo vadovautis ir vertinti senuosius žemės valdos projektus, kuriuose bendrasis kelias per Žemės sklypą buvo nurodytas, taip pat įvertinti informaciją / dokumentus apie neprivatizuojamos žemės planus / savivaldybės kelius. Projekto autorė privalėjo patikrinti neprivatizuojamos žemės planus ir koreguoti pasikeitusius plotus, patikrinti privažiavimo galimybes prie sklypų esamais ir suprojektuotais keliais. Kadangi 2021 m. projekte nėra atvaizduotas bendrojo naudojimo kelias per Žemės sklypą, tai patvirtina, kad jis niekada faktiškai ir neegzistavo.
16.3. Ginčo atveju atskiras valstybinės žemės sklypas bendro naudojimo keliui net ir negalėtų būti suformuotas, nes jo formavimo atveju iš pareiškėjo būtų atimta 0,11 ha žemės nuosavybė, ją sumažinant iki 7,94 ha.
16.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2021 m. projektas negali paneigti byloje esančių pirminių žemės sklypų suformavimo dokumentų, nes būtent šis projektas patvirtina, kad Žemės sklype nėra valstybinės žemės, o pirminiai dokumentai tik preliminarūs ir neatitinka faktinės situacijos.
16.5. Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 5 d. rašte Nr. (3.15) K26- 107 nurodyta, kad NŽT nurodomas bendro naudojimo kelias nėra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, nes savivaldybė jį nurodo tik kaip privažiavimą prie Žemės sklypo.
16.6. Kadangi kelias yra inžinierinis statinys, kuris užima tam tikrą žemės plotą, valstybei / savivaldybei priklausančiam keliui turi būti suformuotas atskiras valstybinės žemės sklypas ir įregistruotas, jis privalo turėti apsaugos zonas, kuriose negali būti vykdoma jokia veikla. Joks valstybinės žemės sklypas po NŽT nurodomu keliu Žemės sklype nėra suformuotas ir įregistruotas.
16.7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybių visetą, nevertino byloje esančių aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
16.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl argumentų, susijusių su suinteresuotam asmeniui D. J. priklausančio gretimo sklypo kadastrinių matavimų bylos ir sklypo plano tvirtinimu, nors jos sklypo plane taip pat nebuvo atvaizduotas bendrojo naudojimo kelias, skiriantis jos sklypą į dvi dalis.
16.9. Nuosavybės atkūrimo dokumentuose numatytas bendro naudojimo kelias eina ne tik per pareiškėjo Žemės sklypą, bet ir per šalia esantį sklypą, kuris dabar priklauso D. J.. NŽT 2022 m. patvirtino D. J. sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, kuriame bendro naudojimo kelias ant valstybinės žemės, kuris numatytas nuosavybės atkūrimo dokumentuose, nėra suformuotas, nors pareiškėjui analogiškų kadastrinių matavimų NŽT netvirtino. Tokia situacija patvirtina, jog bendro naudojimo kelio ir valstybinės žemės nėra ir pareiškėjo Žemės sklype, o NŽT, dar 2021 m. tvirtindama 2021 m. projektą, panaikino šį kelią.
16.10. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų bei argumentų, kurie patvirtina, jog Žemės sklype nėra bendro naudojimo kelio, yra tik privažiavimas prie statinio. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad skundžiami Sprendimas ir Išvada prieštarauja rašytiniams įrodymams ir faktams / dokumentams, todėl neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų:
16.11. NŽT veiksmai, pasireiškę neobjektyviu, nevisapusišku aplinkybių išsiaiškinimu, Sprendimo ir Išvados, prieštaraujančių dokumentams, priėmimu, klaidinančia pozicija ir dvigubų standartų taikymu, prieštarauja VAĮ principinei nuostatai, kad pareiškėjas turi teisę į pagrįstą ir objektyvų prašymų nagrinėjimą.
16.12. Skundžiami Sprendimas ir Išvada nėra išsamūs, motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), byloje esančiais įrodymais ir teisės aktų normomis todėl turi būti panaikinti. Teismo sprendimas, kuriuo palikt šie sprendimai yra nepagrįstas ir naikintinas.
16.13. Pirmosios instancijos teismas pažeidė viešojo administravimo principus, nes nepanaikino tokiems principams prieštaraujančių skundžiamų aktų, kurie neatitinka atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, išsamumo ir lygiateisiškumo principų,
Atsiliepimas
17. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, teisingai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos praktikos, todėl teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.
19. Atsakovas pažymi, kad buvusio savininko P. C. nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Žemės sklype yra bendro naudojimo kelias, kuris neįskaičiuotas į Žemės sklypą. Bendro naudojimo kelias, kaip įsiterpęs į Žemės sklypą, buvo pažymėtas Alytaus rajono buvusios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektuose.
Atsiliepimas
20. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad 2021 m. projektas patvirtina, kad Žemės sklype nėra jokio bendro naudojimo kelio ir pažymi, jog pareiškėjas neteisingai aiškina žemėtvarkos projektų rengimą (kad vėlesni projektai turi aukštesnę galią ankstesniųjų atžvilgiu).
21. Atsakovas paaiškina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, projekte atžymima ankstesniuose projektuose suprojektuoti sklypai bei keliai, tačiau tai nėra projekto sprendiniai, pagal kuriuos būtų galimas pirminio projekto (kuriame buvo suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės atkūrimui) keitimas. Tai laikytina informacinio pobūdžio duomenimis. Kelių tinklas numatomas prie naujai formuojamų ir projektuojamų žemės sklypų. Atsakovas pažymi, jog 2021 m. projekto autorė patvirtino, kad 2021 m. projekto rengimo tikslas buvo suformuoti laisvus valstybinės žemės sklypus, skirtus ilgalaikei nuomai, o privatūs žemės sklypai, tarp jų ir Žemės sklypas, nebuvo šio projekto rengimo objektais.
22. Atsakovas pažymi, kad jeigu žemės sklype egzistuoja bendro naudojimo kelias, kuris į žemės sklypo plotą yra neįskaičiuotas, tokiu atveju, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, toks žemės sklypas visais atvejais yra formuojamas į atskirus žemės sklypus. Kad pareiškėjo Žemės sklype yra bendro naudojimo kelias, neabejotinai patvirtina ir įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai.
23. Atsakovas nurodo, kad tuo atveju, jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, jog žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka, taigi pareiškėjui taip pat būtų kompensuojamas nustatytas Žemės sklypo ploto skirtumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Išvados teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
26.1. Rengiant pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkas kreipėsi į atsakovą dėl išvados gavimo bei pateikė situacijos brėžinį. NŽT Alytaus skyriaus vedėjas surašė Išvadą, kurioje nustatė, kad per Žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, kuris į Žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir dalina jį į du atskirus žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, buvo nutarta nepritarti situacijos brėžinyje nurodytoms riboms.
26.2. 2022 m. spalio 20 d. NŽT Alytaus skyriuje buvo gautas matininko prašymas „Dėl kadastrinių matavimų planų sudarymo (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, jog šiuo metu 4 m pločio lauko kelias nėra išlikęs vietovėje, kad nuo 2010 metų jis jau nerodomas ir (duomenys neskelbtini) k. v. žemės reformos žemėtvarkos projektuose, todėl prašoma pateikti išvadą, pagal kurią bus vykdomi tolimesni žemės sklypo formavimo darbai.
26.3. Atsakovas, išnagrinėjęs matininko prašymą, Rašte nurodė, kad, pakartotinai išnagrinėjus žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) suformavimo medžiagą ir kitą kartografinę medžiagą („GeoMatininkas“ ir „Geoportal“ esančius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus bei ortofotografinius žemėlapius), nustatyta, jog privažiavimas iki žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. gretimo sklypo) teritorijų planavimo dokumentuose numatytas tiek bendro naudojimo keliu, einančiu nuo Vilniaus g., tiek keliu, einančiu nuo (duomenys neskelbtini), tačiau pastarasis kelias nėra visiškai teisėtas, kadangi žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), per kurį eina minėto kelio dalis, nėra nustatytas kelio servitutas.
26.4. Pareiškėjas pateiktame Prašyme atsakovo prašė panaikinti per Žemės sklypą einantį faktiškai neegzistuojantį bendro naudojimo kelią, suderinti ir patvirtinti matininko parengtą Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjo Prašymas buvo netenkintas. Sprendimas grindžiamas tuo, kad, patikrinus Alytaus skyriaus archyve Žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, nustatyta, jog atkuriant nuosavybės teises nustatyta, kad minėtame žemės sklype yra 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris į bendrą sklypo plotą nėra įskaičiuotas. Taip pat pažymėta, kad Išvada ir Raštas įstatymų nustatyta tvarka apskųsti nebuvo, todėl yra galiojantys.
27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Išvados ir Sprendimo panaikinimo, atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Išvada ir Sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės normomis, juose pareiškėjui argumentuotai paaiškinta, kad per jam priklausantį Žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į Žemės sklypo plotą ir dalina jį į du atskirus žemės, todėl pateiktam matininko situacijos brėžiniui, kuriame šis kelias yra nepažymėtas, negali būti pritarta.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.
29. Pagal skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusių Taisyklių 6 punktą, žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: Nekilnojamojo turto registro išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos, žemės valdos projektų kopijos, žemės sklypų abrisų kopijos, Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 arba M 1:5 000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai (toliau – ortofotografiniai žemėlapiai), topografiniai žemėlapiai ir topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai ir kt.
30. Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusių Nuostatų 22 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.
31. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Byloje esantys buvusio Žemės sklypo savininko P. C. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentai (1995 m. lapkričio 28 d. abrisas, 1995 m. lapkričio 24 d. žemės naudojimų plotų eksplikacija, 1996 m. sausio mėn. Valstybinio žemėtvarkos instituto laikinas žemės sklypo planas M 1:10000, 1995 m. lapkričio 28 d. žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas) patvirtina, kad, atkuriant nuosavybės teises į 8,0500 ha žemės sklypą, į jo plotą nebuvo įskaičiuotas 0,11 ha ploto 4 m pločio bendro naudojimo kelias, šis kelias taip pat buvo pažymėtas Alytaus rajono buvusios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektų, patvirtintų Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 33-1325, 2004 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 33-2774-Ž, 2007 m. vasario 9 d. Nr. 33- Ž-253, planinėse dalyse.
32. Atsakovas skundžiamuose administraciniuose aktuose, taip pat atsiliepime pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nurodė, kad jeigu žemės sklype egzistuoja bendro naudojimo kelias, kuris į žemės sklypo plotą yra neįskaičiuotas, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, toks žemės sklypas visais atvejais yra formuojamas į atskirus žemės sklypus.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pažymi, kad nors atkuriant nuosavybės teises į Žemės sklypą šio sklypo formavimo dokumentuose buvo pažymėtas bendro naudojimo kelias, kuris taip pat buvo žymimas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektuose, tačiau minimi dokumentai (žr. šios nutarties 31 p.) nepatvirtina, jog šis bendro naudojimo kelias Žemės sklype egzistuoja ir šiuo metu, bei nepatvirtina, kad jis yra naudojamas ne tik kaip privažiavimas prie Žemės sklype esančių nekilnojamojo turto objektų, bet ir privažiavimui prie gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ar išvažiavimui į gatvę.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktas 2023 m. gegužės 13 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0127-23-014, reg N. B-21000273 (I t., b. l. 95–102) patvirtina, jog per Žemės sklypą iki jame esančių pastatų veda keliukas (privažiavimas), t. y. jis veda tik iki pastatų, ir neveda iki gretimo sklypo, kaip yra pavaizduota nuosavybės atkūrimo dokumentuose ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektų, patvirtintų Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 33-1325, 2004 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 33-2774-Ž, 2007 m. vasario 9 d. Nr. 33- Ž-253, planinėse dalyse. Prie minimo protokolo pridėtos nuotraukos patvirtina, jog Žemės sklypą ir gretimą sklypą skiria tvora. Taigi, nors atsakovas Rašte nurodė, kad patekimas į gretimą sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijų planavimo dokumentuose numatytas tiek bendro naudojimo keliu, einančiu nuo Vilniaus g. (t. y. ginčo keliu) tiek keliu, einančiu nuo Pabalių g., tačiau, minėta, Žemės sklypą nuo gretimo sklypo skiria tvora, taigi akivaizdu, jog į gretimą sklypą nėra patenkama ginčo keliu.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog teritorijų planavimo dokumentuose Žemės sklype numatytas bendro naudojimo kelias buvo / yra suformuotas atskiru valstybinės žemės sklypu, kad jis yra įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą, t. y. kad jis realiai egzistuoja ir yra naudojamas pagal jo paskirtį – t. y. patekti į gretimą sklypą ir / ar gatvę. Atkreiptinas dėmesys, kad gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2022 m. liepos 1 d. žemės sklypo plane bendro naudojimo keliukas, vedantis į ginčo Žemės sklypą, nėra nurodomas.
36. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog 2021 m. Žemėtvarkos projekte nėra pavaizduotas Žemės sklype esantis bendro naudojimo kelias, nors, pagal Metodikos 8 punkto nuostatas, žemėtvarkos projektuose arba projektui prilyginamuose planuose numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateiktame atsiliepime taip pat patvirtino, kad projekte atžymima ankstesniuose projektuose suprojektuoti sklypai bei keliai, tačiau nurodė, kad tai nėra šio projekto sprendiniai, pagal kuriuos būtų galimas pirminio projekto (kuriame buvo suprojektuotas žemės sklypas nuosavybės atkūrimui) keitimas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aplinkybė, jog 2021 m. žemėtvarkos projekto rengimo tikslas buvo suformuoti laisvus valstybinės žemės sklypus, skirtus ilgalaikei nuomai, nepaneigia pareigos autoriaus pareigos pavaizduoti projekte vietinės reikšmės kelių tinklą. Pažymėtina, jog projekto autorė teismo posėdžio metu patvirtini, jog 2021 m. projekte ginčo kelias galėjo būti nepažymėtas dėl to, jog jo nesimato iš ortofotografinių žemėlapių, t. y. kad jis realiai neegzistuoja, o ne dėl to, kad šiame projekte kelių tinklas nebuvo vaizduojamas.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su ginčo kelio egzistavimu ne tik teritorijų planavimo dokumentuose, bet natūroje, neišsiaiškino, kokiu tikslu jis buvo / yra naudojamas / numatomas naudoti, ar gretimas sklypas turi kitą privažiavimą, ar, atlikus gretimo sklypo kadastrinius matavimus, šis ginčo kelias taip pat yra rodomas, ar šis kelias yra įtraukas į Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių plotą, ar jis pavaizduotas Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane ir kt.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
39. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai (teismui visapusiškai ir objektyviai nenustačius ir neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir kiti pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka nevertinami.
40. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti bylos aplinkybes, tenkina pareiškėjo 2024 m. liepos 31 d. prašymą dėl dokumentų prijungimo ir prijungia prie bylos pareiškėjo pateiktis dokumentus.
41. Kadangi pareiškėjo skundas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtas, taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl atstovavimo išlaidų priteisimo dydžio pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.