Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, išsiskyrusiai, turinčiai aukštąjį išsilavinimą, dirbančiai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį bei 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2016 m. kovo 2 d., apie 17.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodama atbula buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), eismo įvykio metu apgadino abi transporto priemones ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, K. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodama automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kliudžiusi stovintį automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), bei eismo įvykio metu apgadinusi abi transporto priemones, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus.

Be to, K. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį dėl to, kad ji po eismo įvykio, įvykusio 2016 m. kovo 2 d., apie 17.04 val., (duomenys neskelbtini), iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama K. K. parodė, jog pripažįsta savo kaltę dėl to, jog galėjo nepastebėti ir užkliudyti kitą automobilį, tačiau nepripažįsta to, kad pasitraukė iš įvykio vietos ir kad vartojo alkoholį. Baigusi darbą, vakare, 16 val., Žemuosiuose Paneriuose užvažiavo į parduotuvę. Įvažiavo į kiemą, tačiau iš pirmo karto nepavyko priparkuoti automobilio, todėl pataisė automobilį ir iš antro karto įvažiavo, pastatė automobilį, neskubėdama paėmė produktus ir nuėjo namo. Pakeliui prie laiptinės sutiko savo sūnų ir D., kurio močiutė gyvena tame pačiame kieme, pasisveikino, klausė jo, kaip močiutės sveikata, ir nuėjo namo. Buvo D. ir jos sūnus. Nepamena, ar jie tuo metu buvo kartu, atrodo, kad taip. Atstumas nuo tos vietos, kur parkavo automobilį, iki berniukų buvo apie 5 metrus. Kadangi pas ją būna migreniniai skausmai, nieko nežinodama išgėrė konjako, ką vėliau paaiškino ir pareigūnams. Po kurio laiko ją pažadino sūnus ir pasakė, kad prie jos automobilio stovi policija. Ji išėjo, policininkai jai pasakė, kad ji pasišalino iš įvykio vietos. Ji pareigūnams paaiškino, kad nepastebėjo ir nebėgo, niekas jos nesustabdė, ir kad labai apgailestauja, kad nieko nežinodama tuo momentu išgėrė alkoholio. Tokia situacija pas ją jau yra buvusi, yra sumokėjusi 3000 Lt baudą, turi sergančią mamą, todėl jeigu būtų žinojusi apie eismo įvykį, nebūtų išėjusi. Pastatė mašiną ir niekur nebėgo, nevažiavo. Nuėjo pas nukentėjusiuosius, jų atsiprašė, sakė, jog viską gali kompensuoti. Neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jos automobilis yra draustas. Paaiškinimą jos vardu rašė policijos pareigūnas, ką ji sakė, tą jis užrašinėjo. Nenurodė, kad buvo sūnus, kad stovėjo prie laiptinės, nes tuo metu buvo labai pasimetusi. Vos tik jai išėjus į lauką, ją pradėjo kaltinti, nesuprato, kas ten įvyko. Sakė pareigūnams, kad ir sūnus matė. Pasirašė protokolą, nes manė, kad pareigūnas rašė tai, ką ji diktavo. Kaimynai dėl žalos į ją nesikreipė, ji pati į juos kreipėsi, sakė, kad netyčia, labai atsiprašė, sakė jiems, kad kompensuos. Kaimynai sakė, kad nereikia pinigų, nes policijos pareigūnai jiems sakė, kad jie gaus draudimą.

Teismo posėdyje liudytojas D. R. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną buvo pas močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Išėjo parūkyti ir sutiko K. K. sūnų. Yra kaimynai, pažįstami, ne draugai. Sutiko jį laiptinėje, kartu rūkė prie įėjimo į laiptinę, šnekėjosi. Pamatė, kaip atvažiavo K. K., prisiparkavo iš antro karto, sustojo, neišlipo. Tada A. K. įsėdo į savo mamos mašiną, abu su mama sėdėjo, bendravo, pasėdėjo minutę, tada abu išlipo, pasiėmė daiktus, maistą, prekes. A. K. daiktus nunešė namo, o K. K. priėjo prie jo, paklausė, kaip ji močiutės sveikata, šiek tiek pabendravo, tada K. K. pasakė, kad jai labai skauda galvą ir nuėjo. K. K. tikrai nebuvo išgėrusi, nebuvo jokio kvapo, nesvyravo, bendravo veidu į veidą. Tai buvo kažkur prieš 16 val., dienos tiksliai neatsimena, galėjo būti kovo 2 d., apie 17 val. Jis buvo gal 5 metrų atstumu nuo mašinos. Jokių garsų ir smūgio jis negirdėjo. Lyg ir įprasta diena buvo, nežino, kodėl ją įsiminė. Surūko pakelį per dieną, dažnai stovi prie laiptinės. Kas vyko 15 val. prieš grįžtant K. K., nematė, buvo tik išėjęs, parūkė ir išėjo namo. Paskui pamatė, kad atvažiavo policija, todėl išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Stovėjo, nebendravo su policija. Parašė paaiškinimą policijai. Jame nenurodė, kad buvo su K. K. sūnumi todėl, kad trumpiau rašytų. Jam tai neeilinis įvykis, netenka bendrauti su policija, pirmas toks atvejis.

Teismo posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad jis yra K. K. sūnus. Kovo 2 d. turėjo sutikti mamą ir padėti jai atnešti maišus. Stebėjo namuose per langą, pamatė, kaip ji važiavo, išėjo į laiptinę parūkyti, laiptinėje sutiko kaimyną. Mama jau buvo prisiparkavusi, jis nematė paties prisiparkavimo momento. Priėjo prie mašinos, pažiūrėjo, ar gerai prisiparkavo, visada kažkaip apžiūri. Buvo įlipęs į mašiną, pasisveikino, klausė, kaip jai sekėsi darbe. Po to abu su maišais išėjo namo. Vėliau vėl išėjo į lauką ir pamatė, kad atvažiavo policija, kuri apžiūrinėjo mašinas. Jis paklausė pareigūnų, kodėl jie čia. Pareigūnai paaiškino, todėl jis nuėjo pakviesti mamos. Mama miegojo, jis išnešė pareigūnams mašinos dokumentus, nes jie prašė. Tuomet išėjo mama. Po to priėjo pora draugų, buvo kaimynės sūnus, kurios mašiną užkabino, jo klasiokai, kaimynas D. atėjo vėliau. Pareigūnai jo neapklausė. Kai rašė protokolą, jis stovėjo ir kalbėjo su mama. Pareigūnai sakė „stovėk šalia, jeigu ką pataisysi“. Stovėjo šalia mamos ir žiūrėjo, kaip rašė protokolą, ji blogai kalba lietuviškai, o pareigūnas sakė „eik iš čia, tu nereikalingas“. Pareigūnams nesakė, kad viską matė. Nežino, ar pareigūnai žinojo, kad jis kažką matė. Mama kaip visada buvo po darbo pavargusi, nebuvo susinervinusi, jokio neįprasto kvapo nei alkoholio nebuvo. Mama iš viso nemėgsta išgerti, net kai į šventę važiuoja, tik namie išgeria. Namuose mama nesiskundė, kad ką negero būtų padariusi su mašina. Grįžusi namo mama vartojo du po 40 gr. alkoholio, mama sakė, kad jai skaudėjo galvą. Susijaudinusi mama nebuvo.

Teismo posėdyje nukentėjusioji J. Č. parodė, kad tikslios datos neprisimena, apie 17-18val. jai paskambino sūnus ir pasakė, kad kažkas įvažiavo į jos mašiną. Sūnus pats irgi nieko nematė, jam irgi kažkas tai pasakė. Ji liepė sūnui paimti žmogaus kontaktus, kad galėtų užpildyti deklaraciją, tačiau sūnus pasakė, kad jau yra atvažiavusi policija. Jos automobiliui nubrozdino šoną, dėl to ji kreipėsi į draudimo bendrovę „Seesam“. Jai atrodo, kad pasimaišė ir tas berniukas, kuris šiandien kviečiamas kaip liudytojas (V. J.), jis lyg ir iškvietė policiją, detalių jai neaiškino. Po 18 val. ji jau buvo kieme ir policijos pareigūnai jai viską papasakojo. Neturi pretenzijų, moteris atėjo ir atsiprašė. Svarbiausia, kad draudimas sumokėtų už remontą. Moters pozicija nebuvo piktybiška, ji nuoširdžiai atsiprašinėjo, buvo net nepatogu.

Teismo posėdyje liudytojas A. A. parodė, kad jis yra vyr. patrulis. Yra matęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo eismo įvykis. Iš VPK buvo gautas pranešimas, apie eismo įvykį pranešė liudytojas, kuris matė, kad vairuotoja parkuodamasi kliudė stovintį automobilį, išlipo iš savo automobilio ir nuėjo namo. Pranešėjui atrodė, kad moteris neblaivi. Jis su vyr. patruliu A. V. atvyko į įvykio vietą, rado du stovinčius automobilius, vienam buvo nubrozdintas bamperis, atrodo, kitam priekinės kairės pusės durelės. Nustatė vairuotoją, kuri nusileido iš namų. Atrodo, prie laiptinės buvo sūnus, klausė, kas yra, jie jam paaiškino ir jis pakvietė mamą. Vairuotoja aiškino, jog ji nepajuto, kad kliudė, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jai buvo nustatytas girtumas. Moteris paaiškino, kad vartojo alkoholį, kai grįžo namo, būtent bute. Jis iš jos žodžių surašė paaiškinimą. Kolega nuėjo į apgadinto automobilio savininkės namus, ten buvo vaikas, kuris iškvietė savininkę. Budėtojo prašė susisiekti su liudytoju, pranešusiu apie eismo įvykį. Pranešėjas atvyko į vietą, parašė paaiškinimą. Dar buvo vienas liudytojas vaikinas, kuris sakė, kad tuo momentu, kai atvairavo automobilį, jis buvo prie laiptinės ir jis eismo įvykio nematė. Apžiūrėjus apgadinimus matėsi, kad yra šviežiai nubraukta, apgadinimų pobūdis ir aukštis atitiko. Apgadinimas toks, jog matėsi, kad braukta, visos dulkės nuvarytos, dažų milteliai, matėsi, kad tai padaryta ką tik. Nebuvo tokių liudytojo parodymų, kad moteriškė būtų išlipusi iš mašinos ir apžiūrinėtų mašinas. Liudytojas, kuris matė eismo įvykį ir iškvietė policiją, sakė, kad moteris priparkavo automobilį ir nuėjo link laiptinės, nežino, ar ką sakė dėl garso, o antras liudytojas, kuris buvo prie laiptinės, irgi dėl to nieko nesakė. Moters sūnus nebuvo apklaustas, nes negalėjo nieko paaiškinti, tačiau galimybės jam parašyti paaiškinimą buvo. Kai paklausė vairuotojos, kada ji vartojo alkoholį, pastaroji atsakė, kad jį vartojo grįžusi namo, kad jai skaudėjo galvą, išgėrė kažkiek konjako.

Teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad jis yra vyr. patrulis. Yra matęs moterį. Tikslios datos nepamena, iš VPK gavo pranešimą, kad parkuodamasis automobilis įvažiavo į stovintį automobilį, vairuotoja išėjo iš įvykio vietos, apie tai pranešė liudytojas. Atvykę apžiūrėjo „Toyota“ ir „Audi“, matėsi švieži apgadinimai, jų aukštis ir pobūdis atitiko, liudytojų vietoje nebuvo. Susisiekė su VPK, kad iškviestų liudytoją, kuris pranešė apie eismo įvykį. Šis liudytojas atvyko, šalia dar buvo moters sūnus, kuris sakė, kad mama namuose ir ją pakvietė. Vairuotoja priėjo ir paaiškino, kad smūgio nepajautė. Nuo moters jautėsi alkoholio kvapas, jai buvo nustatytas girtumas. Vėliau atvažiavo nukentėjusio automobilio vairuotoja, kuri paaiškino, kad buvo priparkuotas neapgadintas automobilis, parašė paaiškinimą. Įvykį matęs liudytojas paaiškino, kad važiuodama „Audi“ atbula įsirėmė į „Toyota“, kliudė veidrodėlį, moteris prisiparkavo ir nuėjo į laiptinę, galimai neblaivi, svirduliuodama. Moteris, sukėlusi eismo įvykį, aiškino, kad nepajautė smūgio, išėjo namo ir namuose po įvykio išgėrė alkoholio. Kai bendravo su vairuotoja, nuo jos jautėsi alkoholio kavapas, moteris buvo šiek tiek pavargusi, pripūtė nedaug, nėjo vingiais. Kai jis matė moterį, ji ėjo šiek tiek kreivai. Vėliau, įforminus įvykį, atsirado dar vienas liudytojas, tačiau nepamena, ką jis parašė.

Teismo posėdyje liudytojas V. J. parodė, kad jis tą dieną buvo svečiuose, (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, virtuvėje, langas buvo uždarytas. Pastebėjo besiparkuojantį raudoną „Audi“. Iš pirmo karto moteriai nepavyko prisiparkuoti. Matė, kaip moteris kliudė kitą automobilį. Tuomet vairuotoja šiek tiek išvažiavo ir pasistatė mašiną normaliai. Moteris pasėdėjo viduje. Atrodo, į mašiną prisėdo ir jos sūnus ar pažįstamas, abu neapžiūrėję nei vienos, nei kitos mašinos nuėjo į laiptinę. Vairuotoja jam pasirodė įtartina, nes nuėjo vingiuojanti. Jis iškvietė policiją, nesulaukęs jos, išėjo į lauką, pažiūrėjo, kad automobiliai apgadinti, ir išvažiavo savo reikalais. Po 20 min. jam paskambino pareigūnai ir prašė grįžti atgal protokolo surašymui. Automobiliui „Toyota“ po veidrodėliu buvo įbrėžimas ant durų, o „Audi“ apgadinimai turėtų būti tarp galinės lempos ir bamperio. Gali būti, kad matė, kad pirma užlinko veidrodėliai. Garsų negirdėjo, virtuvės langas buvo uždarytas, kontaktas buvo nestiprus, nebuvo greičio. Mano, kad vairuotoja turėjo pajusti kontaktą. Jam pasirodė, kad moteris ėjo vingiuodama. Nepašaukė moters pro langą, nes buvo svečiuose ir buvo užsiėmęs, negalėjo tą patį momentą išeiti.

2016 m. kovo 2 d. rašytiniame K. K. paaiškinime nurodyta, kad ji 2016 m. kovo 2 d., apie 16.30 val., vairuodama automobilį atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir parkavo automobilį važiuodama atbula į stovėjimo vietą tarp kitų automobilių. Iš pirmo karto nepavyko priparkuoti automobilio, todėl teko pavažiuoti į priekį ir vėl atgal. Sustojusi išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Apie 17.05 val. atvykus policijai jai buvo nustatytas 0,67 prom. neblaivumo laipsnis. Grįžusi namo ji išgėrė apie 70 gramų konjako ir nuėjo miegoti, nes labai skaudėjo galvą. Iki to laiko alkoholio nevartojo. Parkuojant automobilį kontakto tarp automobilių nepajuto (b. l. 7).

2016 m. kovo 2 d. rašytiniame V. J. paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. kovo 2 d., būdamas svečiuose, (duomenys neskelbtini), pastebėjo pro langą, kaip parkuojasi „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pirmo karto vairuotojai prisiparkuoti nesigavo, važiuojant atbulom kliudė stovėjusią „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pavažiavus į priekį ir vėl atbulom pasistatė automobilį į stovėjimo vietą. Vairuotoja neapžiūrėjo mašinų ir nuėjo namo. Jam vairuotoja pasirodė įtartina, nes nuėjo link namų svirduliuodama. Dėl įtarimo, kad ji yra neblaivi, paskambino į policiją apie 16.57 val. (b. l. 8).

2016 m. kovo 2 d. rašytiniame J. Č. paaiškinime nurodyta, kad ji 2016 m. kovo 1 d., apie 16.30 val., vairuodama automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį prie pirmos laiptinės ir nuėjo namo. 2016 m. kovo 2 d., apie 18 val. jai paskambino sūnus ir pranešė, kad į jos automobilį atsitrenkė automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atėjusi į vietą pamatė, kad yra apgadintas priekinis kairysis sparnas, durelės ir veidrodėlis, paties įvykio ji nematė, liudytojų nematė. Automobilis draustas (b. l. 9).

2016 m. kovo 2 d. rašytiniame D. R. paaiškinime nurodyta, kad jis matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatve atvažiavo raudonos spalvos „Audi“ automobilis ir iš antro karto prisiparkavo kieme, bet jokio girgždesio ar kitokio kontakto nepastebėjo. Matė, kaip iš automobilio išlipo vairuotoja, ėjo tiesiai, nesiūbavo, priėjo prie jo ir pasisveikino, alkoholio kvapo taipogi nepastebėjo (b. l. 10).

Iš tikrinimo alkotesteriu kvito matyti, jog 2016 m. kovo 2 d., 17.43 val. K. K. buvo nustatytas 0,67 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 12).

Iš patikros sertifikato Nr. 0238564 matyti, jog alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0757, kuris buvo naudotas tikrinant K. K. blaivumą, patikros sertifikatas galiojo iki 2016 m. rugpjūčio 8 d., t. y. tikrinimo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti (b. l. 11).

2016 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio A. A. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jis 2016 m. kovo 2 d., apie 17.30 val., kartu su vyr. patruliu A. V. atvyko pagal VPK OVS pranešimą į (duomenys neskelbtini) eismo įvykį. Liudytojas telefonu pranešė, kad matė, kaip automobilio „Audi“ vairuotoja, važiuodama atbula, kliudė stovintį automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo ketvirtą laiptinę. Vietoje buvo surasta „Audi“ vairuotoja K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad važiuodama atbula į stovėjimo vietą priparkavo savo automobilį ir nuėjo namo. Grįžusi namo išgėrė 70 gr. konjako ir nuėjo miegoti. Iki šio momento alkoholio nevartojo. Kontakto tarp automobilių nepajuto. Vietoje jai buvo nustatytas 0,67 prom. neblaivumo laipsnis. Už padarytus KET pažeidimus K. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Įvykio liudytojas V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016 m. kovo 2 d., 17.04 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo V. J. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jis matė pro langą, kaip automobilio „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), raudonos spalvos, vairuotoja, parkuodamasi kliudė automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) veidrodėlį ir pasišalino. „Audi“ vairuotoja galimai neblaivi išlipo iš automobilio ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinę (b. l. 13-14).

Iš 2016 m. kovo 2 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, jog joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, nurodytas apgadinimų aukštis (0,51-0,62) (b. l. 15).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: automobilis „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantis K. K., kuriam apgadintas užpakalinis bamperis, bei automobilis „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis J. Č., kuriam apgadintas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys (b. l. 16).

Iš 2016 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog K. K. buvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo iki išsiblaivymo (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). K. K. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio K. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-2). Apklausiama teismo posėdžio metu K. K. savo kaltę dėl šio pažeidimo pripažino ir, be kita ko, paaiškino, jog baigusi darbą, vakare, 16 val., Žemuosiuose Paneriuose užvažiavo į parduotuvę, po to įvažiavo į kiemą, tačiau iš pirmo karto nepavyko priparkuoti automobilio, todėl pataisė automobilį ir iš antro karto įvažiavo, pastatė automobilį, neskubėdama paėmė produktus ir nuėjo namo. Po kurio laiko ją pažadino sūnus ir pasakė, kad prie jos automobilio stovi policija. Ji išėjo, policininkai jai pasakė, kad ji pasišalino iš įvykio vietos. Ji pareigūnams paaiškino, kad nepastebėjo ir nebėgo, niekas jos nesustabdė, ir kad labai apgailestauja. Nuėjo pas nukentėjusiuosius, jų atsiprašė, sakė, jog viską gali kompensuoti. Pripažįsta, jog galėjo nepastebėti ir užkliudyti kitą automobilį. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiama K. K. nurodė ir savo 2016 m. kovo 2 d. rašytiniame paaiškinime, iš kurio, be kita ko, matyti, jog ji kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje parkavo automobilį važiuodama atbula į stovėjimo vietą tarp kitų automobilių. Iš pirmo karto nepavyko priparkuoti automobilio, todėl teko pavažiuoti į priekį ir vėl atgal. Sustojusi išlipo iš automobilio ir nuėjo namo (b. l. 7). Be administracinėn atsakomybėn traukiamos K. K. paaiškinimo bei jai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jos kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina ir kiti teismo posėdžio metu ištirti bei byloje esantys įrodymai. Visų pirma pažymėtina, jog teismo posėdžio metu buvo apklaustas tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas V. J., kuris, be kita ko, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis buvo svečiuose, (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, virtuvėje, langas buvo uždarytas. Pastebėjo besiparkuojantį raudoną „Audi“. Iš pirmo karto moteriai nepavyko prisiparkuoti. Matė, kaip moteris kliudė kitą automobilį. Jis iškvietė policiją, nesulaukęs jos, išėjo į lauką, pažiūrėjo, kad automobiliai apgadinti, ir išvažiavo savo reikalais. Analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas nurodė ir savo 2016 m. kovo 2 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 8). Nors teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. Č. parodė, jog ji paties eismo įvykio nematė, tačiau patvirtino, jog jos automobiliui po eismo įvykio buvo nubrozdintas šonas, administracinėn atsakomybėn traukiama K. K. nuoširžiai jos atsiprašė. Savo 2016 m. kovo 2 d. rašytiniame paaiškinime nukentėjusioji J. Č. nurodė, jog 2016 m. kovo 1 d., apie 16.30 val., vairuodama automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį prie pirmos laiptinės ir nuėjo namo. 2016 m. kovo 2 d., apie 18 val. jai paskambino sūnus ir pranešė, kad į jos automobilį atsitrenkė automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atėjusi į vietą pamatė, kad yra apgadintas priekinis kairysis sparnas, durelės ir veidrodėlis (b. l. 9). Taigi, iš šio rašytinio nukentėjusiosios paaiškinimo matyti, jog prieš tai jos automobilis nebuvo apgadintas, minėtus apgadinimus ji pamatė tik po eismo įvykio. Tai, kad automobilį „Audi“ aktualiu laiku atvairavo ir priparkavo būtent K. K., patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. R. ir A. K. Analogiškas aplinkybes D. R. nurodė ir 2016 m. kovo 2 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 10). Aplinkybę, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje buvo rasti du apgadinti automobiliai, t. y. automobilis „Audi“ ir automobilis „Toyota“, patvirtino ir liudytojais teisme apklausti policijos pareigūnai A. A. ir A. V., kurie, be kita ko, nurodė, jog automobiliams padarytų apgadinimų aukštis bei pobūdis sutampa. Pasak šių liudytojų, buvo gautas pranešimas iš VPK, kad parkuodamasis automobilis įvažiavo į stovintį automobilį, vairuotoja išėjo iš įvykio vietos, apie tai pranešė liudytojas. Atvykę apžiūrėjo „Toyota“ ir „Audi“, matėsi švieži apgadinimai. Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnas A. A. nurodė ir savo 2016 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6). Be to, šiuos policijos pareigūnų teisme duotus parodymus bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2016 m. kovo 2 d., 17.04 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo V. J. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jis matė pro langą, kaip automobilio „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), raudonos spalvos, vairuotoja, parkuodamasi kliudė automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) veidrodėlį ir pasišalino. „Audi“ vairuotoja galimai neblaivi išlipo iš automobilio ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinę (b. l. 13-14); 2016 m. kovo 2 d. eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, jog joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, nurodytas apgadinimų aukštis (0,51-0,62) (b. l. 15); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuota, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės: automobilis „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis K. K., kuriam apgadintas užpakalinis bamperis, bei automobilis „Toyota Yaris“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis J. Č., kuriam apgadintas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys (b. l. 16); 2016 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 17). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog K. K., vairuodama automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudė stovintį automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), eismo įvykio metu apgadino abi transporto priemones. Ši K. K. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

K. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodama automobilį „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kliudžiusi stovintį automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei eismo įvykio metu apgadinusi abi transporto priemones, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiama K. K. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog ji nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, o apie eismo įvykį ji sužinojo tik tuomet, kai jai sūnus pranešė, jog kieme yra atvykusi policija. Pasak K. K., jai iš pirmo karto nepavyko priparkuoti automobilio, todėl teko pavažiuoti į priekį ir vėl atgal. Sustojusi išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Tokius parodymus ji davė tiek apklausiama tyrimo metu (b. l. 7), tiek teisme. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamos K. K. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, byloje yra juos patvirtinančių įrodymų. Visų pirma pažymėtina, jog teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. A. ir A. V. patvirtino, jog vos tik iš laiptinės išėjusi K. K. teigė nepajutusi eismo įvykio. Ši aplinkybė yra užfiksuota ir policijos pareigūno A. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 6). Nors įvykį matęs ir policijos pareigūnus iškvietęs liudytojas V. J. apklausiamas teisme nurodė, jog, jo manymu, vairuotoja turėjo pajusti kontaktą, tačiau tuo pačiu jis parodė, jog kontaktas buvo nestiprus, nebuvo greičio, jis negirdėjo jokio garso, todėl, teismo vertinimu, nėra tikslinga ir protinga remtis vien subjektyviais liudytojo vertinimais apie galimybę pajusti automobilių kontaktą, atsižvelgiant į kitas jo nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad kontaktas buvo nesiprus, nebuvo greičio, nebuvo girdėti garso. Be to, pažymėtina, jog K. K. sėdėjo važiuojančiame (judančiame) automobilyje, todėl neatmetama galimybė, jog dėl transporto priemonės judėjimo ji iš tiesų galėjo nepajusti kontakto, priešingai nei atrodo liudytojui, kuris įvykį stebėjo iš ketvirto namo aukšto. Aplinkybę, jog nebuvo girdėti automobilių kontakto, patvirtino ir teisme bei tyrimo metu apklaustas liudytojas D. R., kuris, be kita ko, paaiškino, jog stovėjo 5 metrų atstumu nuo automobilių, tačiau jokių garsų ir smūgio jis negirdėjo ir nematė (b. l. 10). Analogiškus parodymus dėl D. R. tyrimo metu nurodytų aplinkybių davė ir liudytojas policijos pareigūnas A. A., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, jog šis liudytojas sakė, jog stovėjo prie laiptinės, tačiau jokio eismo įvykio nepastebėjo. Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju K. K. sūnus A. K., be kita ko, parodė, jog po to, kai mama prisiparkavo, jis priėjo prie mašinos, pažiūrėjo, ar gerai prisiparkavo, visada kažkaip apžiūri. Buvo įlipęs į mašiną, pasisveikino, klausė, kaip jai sekėsi darbe. Po to abu su maišais išėjo namo. Mama kaip visada buvo po darbo pavargusi, nebuvo susinervinusi. Namuose mama nesiskundė, kad ką negero būtų padariusi su mašina. Šie liudytojo A. K. parodymai apie tai, kad mama nebuvo susinervinusi ir nieko neminėjo apie eismo įvykį, ATPK 257 straipsnio prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad K. K. iš tiesų nepajuto eismo įvykio. Pažymėtina, jog nors A. K. nebuvo apklaustas tyrimo metu, tačiau netikėti jo parodymais ir manyti, jog jis gali duoti tik savo mamai palankius parodymus, nėra jokio pagrindo, kadangi teismo posėdyje apklaustas įvykį matęs liudytojas iš tiesų patvirtino, jog į mašiną buvo įlipęs ir K. K. sūnus ar pažįstamas, tuo tarpu policijos pareigūnai taip pat nurodė, jog įvykio vietoje buvo K. K. sūnus, kuris ir pakvietė savo mamą ateiti į įvykio vietą atvykus pareigūnams. Pagrindą manyti, jog K. K. galėjo nepajusti eismo įvykio, ir todėl, neturėdama tyčios, pasišalino iš eismo įvykio vietos, sustiprina ir jos elgesys po eismo įvykio, t. y. tai, jog K. K. vos tik priparkavusi automobilį iš karto nuėjo namo, jo neapžiūrėjo, be to, savo automobilį ji paliko visai šalia apgadinto automobilio, taigi nesiekė nuslėpti įvykio ir apsunkinti tyrimo. Iš byloje užfiksuotų automobiliams padarytų apgadinimų matyti, jog šie apgadinimai nežymūs, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus. Be to, iš byloje esančių duomenų bei K. K. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jos automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl mažai tikėtina, jog asmuo, apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vengtų atsakomybės už padarytą nežymią žalą. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos K. K. veiksmai jai pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog K. K. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

K. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį dėl to, kad ji po eismo įvykio, įvykusio 2016 m. kovo 2 d., apie 17.04 val., (duomenys neskelbtini), iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė ir už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nagrinėjamu atveju pirmiau aptartais įrodymais teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog K. K. suvokė sukėlusi eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdama tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Nors iš teisme apklaustų policijos pareigūnų, taip pat ir pačios K. K. parodymų bei iš tikrinimo alkotesteriu kvito matyti, jog 2016 m. kovo 2 d., 17.43 val. jai buvo nustatytas 0,67 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 12), ir šie duomenys suteikia pagrindo manyti, jog K. K. alkoholį vartojo jau po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nebuvo nustatyta, jog ji suvokė sukėlusi eismo įvykį, darytina išvada, jog tokiu atveju ji neturėjo įstatyme nustatytos pareigos nevartoti alkoholio. Nagrinėjamu atveju atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai asmuo, suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, po jo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo sąmoningai vartoja alkoholį. Be to, nors teisme apklaustas liudytojas V. J. parodė, jog, jo manymu, K. K. automobilį priparkavo būdama neblaivi, tačiau tokie subjektyvūs liudytojo parodymai nėra pagrįsti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis. Priešingai, liudytojas D. R. parodė, jog jis bendravo su K. K. iš karto po to, kai ji pastatė automobilį, ji tikrai nebuvo išgėrusi, nebuvo jokio kvapo, nesvyravo, bendravo veidu į veidą. Analogiškas aplinkybes šis liudytojas nurodė ir tyrimo metu (b. l. 10). Liudytojas A. K. teisme parodė, jog mama alkoholį vartojo namuose, po to, kai jau buvo priparkavusi automobilį, grįžusi namo mama vartojo du po 40 g alkoholio, mama sakė, kad jai skaudėjo galvą. Taigi, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, jog K. K. būtų vairavusi automobilį neblaivi, laikantis in dubio pro reo principo visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog K. K. veiksmuose nėra ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jai nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas K. K. nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – yra išsituokusi, dirbanti, bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už analogiško pažeidimo padarymą, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, K. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 126 straipsnio 4 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

K. K. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

K. K. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį bei 126 straipsnio 4 dalį nutraukti, nesant šių administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėčių.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16055804773 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.