Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, pareikštą atsakovei D. B., ir atsakovės D. B. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, pareikštą ieškovui A. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. nutraukti jo ir atsakovės D. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokoje turėtą pavardę – „B.“;

3. ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:

3.1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 347 Eur;

3.2. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 543 Eur;

3.3. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 348 Eur;

3.4. šautuvą GLADIUS, 12x76, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 650 Eur;

3.5. šautuvą TIKKA 695, 7,62x63, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur;

3.6. pistoletą MARGO, 22LR, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 Eur.

4. atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise

4.1. automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur;

4.2. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 646 Eur;

4.3. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 619 Eur;

4.4. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 700 Eur;

4.5. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 105 Eur;

4.6, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 780 Eur.

Ieškovo A. B. atstovė advokatė R. Malinauskienė, prašydama patikslintą priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti, šį grindė tuo, kad ieškovas neįrodinėja nei savo, nei atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo. Jų santuoka faktiškai yra nutrūkusi daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini) metų, kadangi nuo to laiko jie bendro ūkio neveda, tarpusavio ryšių nepalaiko. Santuoką nutraukti ieškovas bando jau antrą kartą. (duomenys neskelbtini) m. buvo pateiktas ieškinys, tačiau dėl nesusišnekėjimo su atsakove santuokos nutraukimas buvo atidėtas. Nors tada ieškovas ir atsakovė formaliai nenutraukė santuokos, tačiau šeima nebegyveno kartu, nepalaikė jokių ryšių. Kaltė pasireiškia tuo, kad vienas su kitu sutuoktiniai nesusikalbėjo, nepaisė vienas kito interesų. Atsakovė buvo linkusi spręsti visus pagrindinius ūkio klausimus vienasmeniškai, nepasitardama, neatkreipdama dėmesio į sutuoktinio pageidavimus ir norus. Vaikai yra pilnamečiai. Nėra pagrindo suteikti terminą susitaikymui. Šiuo atveju ieškovas siūlo tokį turto padalinimo variantą, kuris užkirstų kelią tolimesnėms konfliktinėms situacijoms tarp šalių. Konfliktinės situacijos yra užprogramuotos, jeigu teismas tenkintų priešieškinio reikalavimus, todėl ieškovas siūlo ir prašo teismo jo nuosavybėje palikti 3 žemės ūkio paskirties sklypus, kurie yra vienas nuo kito nutolę nedideliu atstumu. Teismui yra pateikti įrodymai, kad ieškovas mokėjo mokesčius, rūpinosi šių žemės sklypų įsigijimu. Jis pats naudojasi jais arba yra leidęs kažkam naudotis. Žemės sklypais atsakovė nesinaudoja, ji neturi iš žemės sklypų jokių materialinės naudos, todėl mano, kad tikslinga tuos žemės sklypus, kuriais jis rūpinosi, paskirti būtent ieškovo nuosavybėje. Taip pat jis yra įgijęs du šautuvus ir pistoletą, kuriuos prašo palikti jo nuosavybėje. Ieškovo apsisprendimas palikti gyvenamuosius namus atsakovei ir nereikalauti jokios piniginės kompensacijos, nulemtas tuo, kad šiuose namuose iki šiol gyvena ir jų vaikai. Ieškovas tais namais nesinaudoja. Jie jam nėra reikalingi. Atsakovės siūlomas variantas turtą padalinti po ½ – tai tik noras apsirūpinti toli į ateitį konfliktinėmis situacijomis, kadangi tada reikės turtą atidalinti, nustatyti naudojimosi juo tvarką. Ieškovas yra paaiškinęs, kad kai šalių santykiai nutrūko, tai atsakovė ieškovui neleido pasiimti net asmeninių jo daiktų. Žemės sklypų vertė, kuriuos prašo pasilikti ieškovas po santuokos nutraukimo jo asmeninė nuosavybėn, yra tikrai mažesnė nei lieka atsakovei nekilnojamojo turto vertė. Po santuokos nutraukimo prašo palikti pavardę B., o atsakovei – B., bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas atitinkamai pagal pateiktus pinigų paėmimo kvitus ir pagal tai kaip teismas išspręs ieškinio bei patikslinto priešieškinio reikalavimus. Ginčo dėl transporto priemonės nėra, kadangi ji yra parduota. Kreditorinių įsipareigojimų atsakovas neturėjo. Jam nėra žinoma, ar kreditorinių įsipareigojimų turi atsakovė. Su atsakovės priešieškinyje nurodoma dalinamo turo verte sutinka.

1. nutraukti jos ir ieškovo A. B. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo kaltės;

2. po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokoje turėtą pavardę – „B.“;

3. ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti 12 182,50 Eur vertės turto:

3.1. ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 927 Eur;

3.2. ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 700 Eur (½ dalies vertė 6 850 Eur);

3.3. ūkinį pastatą, unikalus numeris, (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 780 Eur;

3.4. ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 49 Eur;

3.5. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 490 Eur;

3.6. šautuvą GLADIUS, 12x76, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 650 Eur;

3.7. šautuvą TIKKA 695, 7,62x63, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur;

3.8. pistoletą MARGO, 22LR, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 Eur.

4. D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti 12 563,50 Eur vertės turtą:

4.1. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 470 Eur;

4.2. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 240 Eur;

4.3. ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 927 Eur;

4.4. ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 700 Eur (½ dalies vertė 6 850 Eur);

4.5. gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 540 Eur.

Atsakovė D. B., prašydama ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti, šį grindė tuo, kad ji neįžvelgia savo kaltės dėl santuokos iširimo, nes rūpinosi tiek ieškovu, tiek šeima, tiek ir visa šeimos gerove. Ji nei gėrė, nei rūkė, nei paleistuvavo. Ieškovas šiuo atveju susirado kitą moterį. (duomenys neskelbtini) metus viskas buvo gerai, tik tada, kai ieškovo gyvenime atsirado kita moteris, viskas sugriuvo. Tik ieškovą kaltina dėl iširusios santuokos. Kadangi suprato, kad prievarta ieškovo neišlaikys, todėl jam davė dvi savaites apsisprendimui: arba išeiti, arba grįžti. Jisai nieko nesakęs – išėjo. (duomenys neskelbtini) metų jie jau nebegyvena kartu. Ieškovas kitai moteriai nupirko butą, jį suremontavo. Pirmą kartą juodu nenutraukė santuokos, nes jos tėvas buvo ligos pataluose, neturėjo visiškai pinigų, vaikai buvo nepilnamečiai. Prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, jai palikti santuokoje turėtą pavardę – B. Turto padalinimas variantas, kurį siūlo ieškovas, jos netenkina. Ji planuoja jai priklausančią turto dalį palikti vaikams, todėl nenori, kad jie liktų be žemės. Jie visgi, gyvena kaime. Žemės sklypų dydžiai yra: 0,36 ha, 1 ha ir 1,25 ha. Ji gauna naudos iš šios žemės, kadangi jos sesers vyras R. Č. dirbo šią žemę ir jiems už tai duodavo daržovių. Dabar kurį laiką pats A. B. deklaruoja žemę seniūnijoje ir už tai gauna išmokas. Siūlo dalinti visą turtą per pusę. Gali padaryti išimtį: žemę, kurią jie įsigijo santuokos metu – 1,25 ha, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalinti per pusę, nors iš pradžių prašė priteisti visą žemės sklypą jai. Taip pat prašo priskirti jai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą prašo padalinti per pusę, kadangi jame yra namo valda, taip prašo per pusę padalinti ir gyvenamąjį namą. Pirmame gyvenamojo namo aukšte yra du kambariai, kuriuose gyvena du jų sūnūs ir ji. Ji miega hole, o sūnūs turi po atskirą kambarį. Visas antras namo aukštas yra neįrengtas, todėl ieškovas juo gali naudotis, gali eiti, rengtis ir gyventi. Kitą namą prašo palikti jai, kadangi šis yra negyvenamas dėl prasto stovio. Ūkinį pastatą prašo priskirti ieškovui. Kitas ūkinis pastatas tik malkoms yra skirtas laikyti. Vienas geras ūkinis pastatas paliktinas ieškovui, nes jis jai nėra reikalingas. Sutinka dėl šautuvų bei pistoleto – kad jie atitektų ieškovui. Apyvokos daiktus, kuriuos norėjo, ieškovas išeidamas iš namų galėjo pasiimti.

Liudytoja T. M. parodė, kad atsakovę D. B. pažįsta nuo vaikystės. Bendrauja šeimomis. Su A. B. susipažino vėliau, kai jis pradėjo dirbti mokykloje mokytoju. Tada jie jau buvo sudarę santuoką bei augino vaikus. B. apsigyveno jos kaimynystėje. Dažnai pas juos nueidavo. B. šeimoje santykiai buvo labai gražūs. Parėjęs A. B. bendraudavo tiek su vaikais, tiek su žmona. Kai šalys gyveno šalia jos, ji nematė jokių barnių tarp jų, o paskui jie išsikėlė, nes pradėjo statytis namą. Abudu dirbo prie statybų. Žmona augino ir kiaules, ir paršavedes, bei karves milžo, kad būtų pinigų statyboms. Ir A. B. daug dirbo. Su A. B. dirbo vienoje mokykloje. Ji nematė, kada šis su kita moterimi pradėjo bendrauti, kadangi tuo metu mokykloje jau nebedirbo. Yra dirbusi kartu su A. B. dabartine sugyventine. Ieškovas išėjo iš namų. Kad jis turi sugyventinę, išgirdo iš apkalbų. Kol B. gyveno santuokoje, ji nematė ieškovo su sugyventine kartu.

Ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo A. B. ir atsakovės D. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono sav. administracijos CMS (įrašas santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų, kurie jau pilnamečiai.

Dės santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. yra numatytas santuokos nutraukimo pagrindas – vieno iš sutuoktinių kaltė. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo konstatuojama nustačius, jog jam iš esmės pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, arba nustačius faktus, kurie įstatyme nurodyti kaip sutuoktinio kaltės prezumpcija – kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Tačiau Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, pastangas išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

Šioje byloje atsakovė D. B., reikšdama patikslintą priešieškinį, prašo ieškovą A. B. pripažinti pažeidus esmines sutuoktinio pareigas, tai yra, kad atsakovas buvo neištikimas, daugiau kaip prieš (duomenys neskelbtini) metų paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino. Ieškovas A. B. pateiktame teismui ieškinyje prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jų kaltė pasireiškia tuo, kad vienas su kitu nesusikalbėjo, nepaisė vienas kito interesų. Atsakovė buvo linkusi spręsti visus pagrindinius ūkio klausimus vienasmeniškai, nepasitardama, neatkreipdama dėmesio į sutuoktinio pageidavimus ir norus.

Išklausęs ieškovo atstovės, atsakovės paaiškinimų, liudytojos parodymų, teismas nenustatė jokių ieškovo nurodomų atsakovės kaltės faktų dėl santuokos iširimo, nenustatė, kad atsakovė būtų nesirūpinusi sutuoktiniu, sūnumis, namais, o atsakovas savo teiginių dėl tariamo jo nesusikalbėjimo su sutuoktine nepagrindė (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.). Priešingai, kad atsakovė visą laiką rūpinosi šeima ir jos gerovė, patvirtino liudytoja apklausta T. M. Tai, kad atsakovė stengėsi viską valdyti ir nepripažino ieškovo teisės būti savarankišku taip pat kelia abejonių, kadangi kuo šis nepripažinimas pasireiškė ieškovas nenurodė. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys gana ilgą laiką pragyveno santuokoje, kartu statėsi namus, į kuriuos vėliau persikėlė gyventi. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė šeimoje buvo nesugyvenamo būdo.

Atsakovės nurodymu, jų šeima iširo ieškovui užmezgus artimus ryšius su kita moterimi. Ieškovas šeimą paliko (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesį, o nuo (duomenys neskelbtini) metų apsigyveno su kita moterimi. Ieškovas ir ieškinyje nurodė, kad įžvelgia savo kaltę dėl santuokos iširimo, ne tik atsakovės, tačiau nenurodo kokių ėmėsi pastangų išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu. Nors byloje nėra įrodymų, kad šeima iširo dėl ieškovo neištikimybės – pačios atsakovės nurodymu, ieškovas tik vėliau apsigyveno su kita moterimi, tačiau ieškovas nepaneigė atsakovės nurodomos aplinkybės, kad jis šeimą paliko ir daugiau nei vienerius metus nesirūpino. Byloje esanti Šakių rajono apylinkės teismo 2006-11-13 sprendimo kopija patvirtina tą aplinkybę, kad jau 2006-11-13 ieškovas su šeima negyveno, neteikė savo sūnui išlaikymo, todėl materialinis išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu. Ieškovas su priešieškiniu nutraukti jų santuoką kreipėsi tik atsakovei kreipusis į teismą dėl materialinio išlaikymo jų sūnui priteisimo, tačiau atsakovei paprašius paskirti terminą susitaikymui, byla buvo sustabdyta, o vėliau priešieškinys buvo paliktas nenagrinėtas (Liteko duomenys). Taigi, ieškovas nepaneigė šių atsakovės nurodomų aplinkybių, kad šeimą paliko, kad ja nesirūpino, todėl šiuo atveju esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu kvalifikuotina ieškovo A. B. kaltė, dėl kurios bendras gyvenimas tapo negalimas ir santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo, šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 3 d., 3.69 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nuostatą, visas turtas, įgytas po santuokos sudarymo, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.

Ieškovas šiuo atveju prašo teismo santuokos metu įgytą turtą padalinti pagal jo pateiktą variantą – atsakovei palikti sodybą su visais priklausiniai ir namų valdos žemės sklypą, o jam priskirti tris žemės ūkio sklypus bei šautuvus. Ieškovo atstovė nurodo, kad sutinka su atsakovės priešieškinyje nurodomo turto verte. Atsakovė neginčija to, kad ginklai turėtų atitekti ieškovui, tačiau prieštarauja tam, kad jam atitektų ir visi žemės ūkio paskirties sklypai. Nesutikimą grindžia tuo, kad jai gyvenant kaimiškoje vietovėje yra būtina turėti žemės. Taip pat nurodo, kad žeme naudojosi, kadangi jos sesers vyras R. Č. dirbo šią žemę ir jiems už tai duoda daržovių.

Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes. Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Šiuo atveju šalys neturi nepilnamečių vaikų, tačiau bylos duomenimis, atsakovės materialinė padėtis yra sunki. Tą konstatavo teismas atidėdamas atsakovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Byloje nėra duomenų, kad šalių santykiai būtų ypatingai konfliktiški, kad jie nesutartų dėl prašomo padalinti turto valdymo ir disponavimo juo. Tą patvirtina ir ta aplinkybė, kad žemės ūkio sklypus šalys jau daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų valdo bendru sutarimu ir nėra pateikta įrodymų, kad tarp jų dėl to būtų kilę kokių nors konfliktų. Teismas taip pat nenustato aplinkybių dėl kurių šalių santuokoje įgytas turtas turėtų būti dalinamas nukrypstant nuo lygių dalių principo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei, kuri pakankamai sunkiai verčiasi, būtina žemė, kurioje ši turėtų galimybę pasisodinti ir užsiauginti daržovių, į tai, kad praktiškai visas namų valdos žemės sklypas yra užstatytas, į tai, kad šalys dalinamą turtą įvertina Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos verte, kuri neatitinka realios rinkos kainos (Pvz.: Registrų centro duomenimis, vidutinė ariamos žemės kaina 2015 metų paskutinį ketvirtį siekė 2 299 Eur), todėl sprendžia, kad šalių santuokoje įgytą turtą padalinus pagal ieškovo siūlomą variantą, būtų pažeistos atsakovės teisės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, kad dėl nekilnojamojo turto savybių jo natūra tarp sutuoktinių padalinti neįmanoma, ar toks padalinimo būdas yra nepriimtinas, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad per (duomenys neskelbtini) metų laikotarpį atsakovė būtų iš esmės pagerinusi gyvenamąjį namą – pačios atsakovės teigimu, du iš ūkinių pastatų yra nelabai tinkami naudojimui, gyvenamajame name yra įrengti tik du kambariai, teismas sprendžia nekilnojamąjį turtą sutuoktiniams padalinti natūra lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d.). Vien ta aplinkybė, kad ieškovas gyvenamajame name negyvena daugiau nei dešimt metų ir juo nesinaudoja, nėra nepakankama tam, kad būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir atimti teisę atsakovei naudotis žemės ūkio paskirties žeme, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas rūpinosi santuokos metu įgytu turtu – 2014 metais atliko kadastrinius matavimus, deklaravo statybos užbaigimą.

Atsakovė nurodo, kad ieškovas A. B., nepasitaręs su ja, perleido nuosavybės teises į santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 eurų, dėl ko pasikeitė santuokoje įgyto turto masė. Šios aplinkybės ieškovo atstovė neginčijo. Taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo netenkinti šalių prašymo ginklus priskirti ieškovui, kadangi tokia yra abiejų šalių valia, jie dėl tokio padalinimo būdo sutarė, atsižvelgiant į tai, jog ginklai įgyti ir naudojami išimtinai ieškovo pomėgiui (medžioklėje), todėl tris ginklus, kurių vertė 1 550 Eur priskiria ieškovo nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas parduodamas 500 Eur vertės automobilį šia suma sumažino dalijamo turto vertę ir jam atiteko 1 550 Eur vertės ginklai (kilnojamas turtas), todėl pusę šios sumos kaip kompensacija iš ieškovo priteistina atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas teismui pateikdama ieškinį, šio reikalavimus apmokėjo 645 Eur.

Atsakovė priešieškinį apmokėjo 30 Eur. Likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atsakovei teismo 2016-01-11 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Šiuo atveju ieškovas byloje reiškia kelis savarankiškus reikalavimus, kurie turi būti apmokėti žyminiu mokesčiu pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Už reikalavimą nutraukti santuoką turi būti mokamas 41 Eur dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą dėl turto padalinimo priteisiant asmeninės nuosavybės teise 5 750 Eur vertės turto, turi būti apmokėtas 172 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Iš viso ieškovo reikalavimai turi būti apmokėti 231 Eur dydžio žyminiu mokesčiu.

Atsakovė taip pat byloje reiškia kelis reikalavimus, kurie turėtų būti apmokami pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Už reikalavimą nutraukti santuoką turi būti mokamas 41 Eur dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą dėl turto padalinimo priteisiant asmeninės nuosavybės teise 12 563 Eur vertės turto, turi būti apmokėtas 376 Eur. Iš viso atsakovės reikalavimai turi būti apmokėti 417 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 2, 3 ir 10 p.).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovas už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme advokatui M. Skruibiui sumokėjo 800 Eur, o nutraukus atstovavimo sutartį advokatei R. Malinauskienei už tolimesnį jo atstovavimą teisme sumokėjo 300 Eur ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovės. Teismas nevisiškai pagrįstu laiko ieškovo prašomą priteisti 800 Eur atstovavimo sumą, kadangi ieškovas ir advokatas neprasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės nutraukė atstovavimo sutartį, todėl faktiškai ieškovo neatstovavo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo prašoma iš atsakovės suma mažintina per pusę – 400 Eur už ieškinio teismui parengimą, kurį rengė ir teismui pateikė advokatas M. Skruibis.

Atsakovė už procesinių dokumentų parengimą advokatui sumokėjo 300 Eur ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovo.

Kadangi ieškovas iš viso sumokėjo 645 Eur žyminio mokesčio sumą, todėl jam grąžintina 414 Eur permokėta žyminio mokesčio suma. Kadangi atsakovė pareikšdama priešieškinį apmokėjo tik 30 Eur dydžio žyminį mokestį, o likusi žyminio mokesčio dalis jai buvo atidėta iki sprendimo priėmimo, todėl atsakovė turėtų sumokėti valstybei 387 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų pobūdį, sprendžia, kad atsakovės patikslintas priešieškinys yra patenkintas didesne jo dalimi – 80 proc., atitinkamai patenkinama 20 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovė ieškovui turėtų sumokėti 46 Eur žyminio mokesčio, o ieškovas atsakovei – 334 Eur žyminio mokesčio. Taigi, užskaičius šalims tarpusavyje vienas kitam ir valstybei reikėsiančias sumokėti žyminio mokesčio dalis, taip pat valstybės ieškovui reikėsiančią grąžinti žyminio mokesčio permoką, sprendžia iš atsakovei valstybei priteisti 99 Eur nesumokėto žyminio mokesčio, o valstybė atsakovui įpareigoti grąžinti 126 Eur žyminio mokesčio. Tokiu pačiu principu teismas tarp šalių paskirto ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir sprendžia iš ieškovo atsakovei priteisti 100 Eur (už ieškovo pareikštus ir 20 proc. tenkintus reikalavimus atsakovė turėtų ieškovui sumokėti 140 Eur atstovavimo išlaidų; už atsakovės pareikštus ir 80 proc. tenkintus reikalavimus ieškovas turėtų atsakovei sumokėti 240 Eur atstovavimo išlaidų) (Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 98 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 269 str., 282 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono sav. administracijos CMS (įrašas santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovė D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo A. B. kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes – „B.“ ir „B.“.

Pripažinti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į šį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:

1. ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 470 Eur;

2. ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 240 Eur;

3. ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 290 Eur;

4. ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 927 Eur;

5. ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 700 Eur;

6. ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 540 Eur;

7. ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 49 Eur;

8. ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 780 Eur;

9. šautuvą GLADIUS; 12x76; Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 650 Eur;

10. šautuvą (duomenys neskelbtini) 7,62x63; Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur;

11. pistoletą MARGO; 22LR; Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 Eur.

Pripažinti atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę į šį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:

1. ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 470 Eur;

2. ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 240 Eur;

3. ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 290 Eur;

4. ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 927 Eur;

5. ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 700 Eur;

6. ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 540 Eur;

7. ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 49 Eur;

8. ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 780 Eur

Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieno tūkstančio dvidešimt penkių eurų (1 025 Eur) kompensaciją atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už ieškovui atitenkantį dalintiną kilnojamąjį turtą ir pardavus automobilį sumažintą dalintino turto vertę.

Kitoje dalyje ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą eurų (100 Eur) teisinės pagalbos išlaidų atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), devyniasdešimt devynis eurus (99 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieno šimto dvidešimt šešių eurų (126 Eur) žyminį mokestį, sumokėtą 2015-09-29 (Grąžinimo užduoties kodas Liteko sistemoje GA65140).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.