Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-302-491/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-22
Bylos Nr.
1S-302-491/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Kaltinamasis
E. K.
Bylos Nr. 1S-302-491/2010

Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija : 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,

kaltinamajam E. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, turinčio pradinį išsilavinimą, nedirbančio, neteisto,

skundą dėl 2010 m. kovo 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir paskelbta jo paieška,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi teismas pakeitė E. K. paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones į suėmimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu (pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) nenustatant konkretaus termino ir paskelbė jo paiešką.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamasis prašo šią nutartį panaikinti, nes kardomoji priemonė jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Kaltinamasis skunde dėsto jam pareikštą kaltinimą, teismo motyvus dėl suėmimo paskyrimo ir teigia, kad šie teismo motyvai nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis. E. K. teigia, kad jis stengėsi laiku atvykti į teismo posėdį, tačiau į posėdį neatvyko, nes sugedo automobilis, kuriuo vyko, o galimybės pranešti teismui apie vėlavimą jis neturėjo. Tai, kad jis šiuo metu nedirba ir nesimoko, neduoda pagrindo teigti, kad jis gali slėptis nuo teismo. Be to, šiuo metu jis aktyviai ieško darbo, nėra linkęs daryti teisės pažeidimus ar nusikalstamas veikas, atlygino nusikaltimu, kurio padarymu jis kaltinamas, padarytą žalą ir nuo teismo sąmoningai nesislapsto. Visos šios aplinkybės rodo, kad kardomųjų priemonių tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę, todėl, jo manymu, teismas nepagrįstai skyrė jam suėmimą.

Teismo posėdyje kaltinamasis prašo skundą patenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pagal BPK 119 str. kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 120 str. 1 d. ir 2 d. įtvirtintas baigtinis kardomųjų priemonių sąrašas, iš kurio matyti, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri gali būti skiriama ypatingu atveju – kai kitomis švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu kaltinamajam gali būti paskirtas suėmimas, jeigu manoma, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Būtina, kad toks manymas būtų pagrįstas byloje esančiais duomenimis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. E. K. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 4 d. 14.30 val. iki 2008 m. lapkričio 5 d. 7.05 val., prie namo (duomenys neskelbtini), susitaręs su N. M. bendrai pagrobti automobilį, padėjo pastarajam pagrobti 1600 litų vertės G. J. M. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2009 m. liepos 31 d. aptariamoje baudžiamojoje byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuris 2009 m. rugpjūčio 6 d. kartu su baudžiamąja byla perduotas Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Manymą, jog E. K., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės grindžia tik tuo, jog jis niekur nedirba, nesimoko ir žinodamas apie teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą į teismą neatvyksta. Kaltinamasis yra proceso dalyvis, kuriam kardomoji priemonė paskiriama siekiant iš esmės pagrindinio tikslo – užtikrinti, kad byla būtų kaip galima greičiau išnagrinėta teisme. Akivaizdu ir nebejotina yra ir kita kas – kaltinamasis privalo imtis visų realiai įmanomų priemonių, kad jis į teismo posėdžius atvyktu laiku, o dėl svarbių priežasčių negalėdamas to padaryti nedelsiant apie savo neatvykimo priežastį informuotų bylą nagrinėjantį teisėją.

Galima sutikti, kad apylinkės teismas pagrįstai teigia, jog šiuo metu E. K. niekur nedirba. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog iš tiesų šiuo momentu darbą, ypač jaunam ir nepatyrusiam asmeniui, susirasti nėra taip paprasta. Kita gi teismo išvada (kaltinamasis neatvyksta į teismą) nėra teisinga, ji prieštarauja bylos duomenims. Iš jų matyti, kad į visus teismo posėdžius (išskyrus paskutinį) kaltinamasis atvykdavo laiku (3 t., 172-173, 185-186 b.l.). Ir tik neatvykus jam į paskutinį posėdį teismas skundžiama nutartimi pakeitė E. K. paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones suėmimu bei paskelbė jo paiešką. Pažymėtina, kad teismas nebandė aiškintis, dėl ko kaltinamasis neatvyko į teismą, prieš pakeisdamas kardomąsias priemones E. K. nebandė jo atvesdinti. Be to, E. K. kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, nusikalstamą veiką kaltinamas padaręs būdamas nepilnamečiu ir tik visiškai neseniai sulaukė pilnametystės. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su savo mama L. K. (3 t., 53 b.l.). Anksčiau jis nebuvo teistas. Negalima nekreipti dėmesio ir į tai, kad kaltinamasis jau ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, ji kaltinamajam jokių pretenzijų nebeturi (1 t., 121-122 b.l.), jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (2 t., 149-150, 160-161 b.l.). Duomenų apie tai, kad E. K. ikiteisminio tyrimo metu šaukiamas būtų vengęs atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, byloje nėra (2 t., 142-166 b.l.).

Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nuo teismo nesislapsto, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas teismo manymas, kad E. K., būdamas laisvėje, bėgs ir slėpsis nuo teismo, šiuo metu iš esmės neatitinka byloje esantiems faktiniams duomenims. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama teismo nutartis dalyje dėl suėmimo E. K. paskyrimo ir jo paieškos paskelbimo yra nepagrįsta, šiuo metu BPK 119 str. įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus pasiekti įmanoma E. K. taikant švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nutartis aptariamoje dalyje negali būti pripažinta teisėta ir ji naikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria E. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – pakeistos į suėmimą ir paskelbta jo paieška, panaikinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus