Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-109-768/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-24
Bylos Nr.
1S-109-768/2017
Teisminio proceso Nr.
1-71-879
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė, Donatas Jatužis (pran.)
Kaltinamasis
A. Ž.
Byla Nr. 1S-109-768/2017
Teisminio proceso Nr. 1-71-879/2017Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.2.1.3 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 24 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo A. Ž. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dvejiems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, t.y., tuo, kad 2016 m. gegužės 5 d. apie 12. 30 val. veikdamas bendrai su L. B. ir D. V., apgaule užvaldė svetimą Birutei V. A. priklausantį turtą – pinigus 1500 Eur.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dvejiems mėnesiams.

Skundžiamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartyje teismas konstatavo esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punkte, 122 straipsnio 4 dalyje, įtvirtintus kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo pagrindus.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamasis A. Ž. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas jam paskyrė kardomąją priemonę vien dėl to, kad jis yra praeityje teistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga sutampa su sekančio teismo posėdžio data, kurioje jis šiuo metu kaltinamas. Kaltinamasis mano, kad teismas siekia užtikrinti būsimo apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą, nors tam nėra nei sąlygų, nei pagrindų. Visas jam anksčiau skirtas bausmes jis atliko ir niekada nevengė jų įvykdymo. Nutartyje teismas pasisakė dėl kaltumo nagrinėjamoje byloje net neišėjęs į pasitarimų kambarį, kas laikytina teismo šališkumu. Teismas taip pat neturėjo pagrindo abejoti jo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis ruošiasi gyventi pas savo (duomenys neskelbtini). Be to, kaltinamasis A. Ž. pateikė papildomus duomenis, kad jo motina V. S. sutinka priimti jį gyventi (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje gynėjas prašė tenkinti kaltinamojo skundą, prokuroras siūlė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, kaltinamajam A. Ž., nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Iš teismo nutarties galima suprasti, kad šiuo nagrinėjamu atveju teismas skyrė suėmimą siekdamas kelių tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese, nuosprendžio įvykdymo ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į apelianto argumentą, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas pasisakydamas dėl jo kaltumo nagrinėjamoje byloje sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimą, taip pat pažymi, kad baudžiamojoje byloje esančių duomenų (įrodymų) teismas nevertino ir nesprendė asmens kaltės klausimo, o analizavo ir vertino tik tuos duomenis, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę įstatymas nenurodo, kad byloje būtų tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis A. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas šiuo skundžiamu aspektu patikrinęs bylos duomenis konstatuoja, kad apylinkės teismas šiuo klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Tai, kad A. Ž. galėjo padaryti nusikalstamas veikas iš tiesų patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: kaltinamojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, atpažinimo protokolas, bei kiti byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad ši byla yra teisminio nagrinėjimo stadijoje, pirmos instancijos teismas jau tiesiogiai tiria bylos duomenis bei vertindamas jų visumą sprendžia dėl būtinumo taikyti kardomąją priemonę, kuri kaltinamajam nebuvo paskirta, nes pastarasis atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju aplinkybė, kad teismas išvardino ir analizavo duomenis, leidžiančius manyti, kad suimtasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, nerodo teismo šališkumo.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Aukštesniojo teismo vertinimu byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą. Pažymėtina, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nors šiuo metu A. Ž. kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato ir laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, kaltinamasis ne kartą teistas, neturi nuolatinės (pastovios) gyvenamosios vietos, nevedęs, oficialiai niekur nedirba, neturi turto, pajamų, kas užtikrintų jo pragyvenimą grįžus iš laisvės atėmimo vietos, nesaistomas stiprių socialinių ryšių. Be to, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad yra pagrindas abejoti kaltinamojo pareiškimais dėl jo gyvenamosios vietos atlikus bausmę. Sprendžiant suėmimo klausimą kaltinamasis nurodė, kad jis gyvens pas dėdę, o nagrinėjant skundą apeliacine tvarka pateikė dar ir kitus duomenis, teigdamas, kad gyvens pas mamą. Vienok, iš pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis nežinojo realios mamos gyvenamosios vietos. Teikdamas prašymą policijai nurodė, kad mama gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, nors vėliau paaiškėjo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Šie duomenys suteikia pagrindą manyti, kad A. Ž. nepalaiko glaudžių ryšių netgi su savo motina. Tokiu būdu galima vienareikšmiškai tvirtinti, kad būdamas nesuimtas ir siekdamas išvengti jam gresiančios bausmės, jis tikrai gali bėgti (slėptis) nuo vykstančio baudžiamojo proceso. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamajam pagrįstai nustatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo pagrindas.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam paskirta ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y., manant, jog būdamas laisvėje jis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 str. 4 d. numato, kad kaip pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jeigu yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. Ž. yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, todėl skirdamas suėmimą, teismas nepagrįstai nustatė esant BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo pagrindą. Todėl aptariamas suėmimo skyrimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalinamas.

Taigi skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi A. Ž. suėmimas pagrįstai paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas,

nutaria:

atmesti A. Ž. skundą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas JatužisZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė