Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo J. U., gim. 1971 m. gruodžio 16 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vės, Lietuvos Respublikos pi­lietės, apie teistumą duomenų nėra, išsituokusios, aukštojo išsilavinimo, dirbančios (duomenys neskelbtini) ligoninėje – (duomenys neskelbtini) padėjėja, (duomenys neskelbtini) – vyr. specialiste, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Plungės m., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. balandžio 30 d., apie 18³⁰ val., Plungės mieste, reguliuojamoje J.Tumo-Vaižganto, A.Jucio ir V.Mačernio gatvių sankryžoje, J. U. vairuodama savo automobilį „Renault Vel Satis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degant žaliam šviesoforo signalui, sukdama į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusių pėsčiųjų, kliudė mažametį G. B., gim. 2010-05-11, jį nežymiai sužalojo ir nepranešusi policijai iš įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1, 231.4 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. U. kaltę pripažino iš dalies. Duodama parodymus teisme patvirtino, kad protokole nurodytoje vietoje ir laiku ji vairavo savo automobilį „Renault Vel Satis“, kuriuo važiavo per reguliuojamą sankryžą iš A.Jucio gatvės į J.Tumo-Vaižganto gatvę. Darydama posūkio manevrą į kairę, pėsčiųjų nepastebėjo, nes iš priekio švietė saulė. Manevro metu išgirdo kaip kažkas atsitrenkė į automobilio dureles, lygtai metė tašę ir užpylė stiklą pienu. Manydama, kad kažkas tokiu būdu jai keršija, nes jos darbas susijęs su nedarbingumo kontrole (duomenys neskelbtini), pavažiavusi toliau sustojo nusivalyti stiklą ir tik tada pastebėjo, kad prie sankryžos moteris ramina vaiką, todėl ji ten nuėjo. Išorinių vaiko sužalojimų nesimatė, tuo metu pro šalį važiavo policijos pareigūnai, jie patarė vykti į gydymo įstaigą. Vaikas buvo nuvežtas į savivaldybės ligoninę, po to išvežtas į Klaipėdos vaikų ligoninę, ji su vaiko mama bendravo po įvykio, davė pinigų, maisto. Nesuprato, kad sankryžoje įvyko eismo įvykis, todėl tuoj pat nesustojo, neigia pasišalinimą iš įvykio vietos. Pripažįsta vaikui sukėlusi nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 1 d. atsiranda tada, kai kelių eismo taisyklių pažeidimas sukelia kitiems asmenims nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš kompiuterinės laikmenos CD matyti, kad įvykio laikas yra 20012-04-30, 18:26. Meteorologinės sąlygos geros, posūkio manevro į kairę metu automobiliui „Renault Vel Satis“ nebuvo jokių kliūčių, automobilis per sankryžą važiavo nesustodamas, pėstieji buvo kliudyti automobilio dešine priekine dalimi – matyti kaip nugriuvo vaikas, moteriai iš rankų iškrenta rankinė, automobilis nuvažiuoja nesustodamas.

Nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė D. B. teisme parodė, kad einant per pėsčiųjų perėją kairėje rankoje ji nešėsi rankinę su pienu, įsikibęs į dešinę ranką ėjo sūnus G. B.. Pažeidėjo automobilis per sankryžą važiavo dideliu greičiu, jai iš rankos išplėšė rankinę, kliudytas vaikas nugriuvo ant gatvės, automobilis nuvažiavo. Vėliau atėjo pažeidėja, apžiūrėjus vaiką pati nusprendė vežti į gydymo įstaigą. Dėl įvykio vaikui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto išvadoje Nr. G1115/12(03) G. B. konstatuotas galvos sumušimas su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimu pakaušio srityje – atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas galėjo būti patirtas eismo įvykio metu 2012-04-30. (b.l. 6).

Teisme apklausti liudytojais S. Š. ir K. D. parodė, kad prie sankryžos jie atvyko netrukus po įvykio, ten būdami matė kaip atėjusi J. U. apsikabino D. B., sakė, kad ji partrenkė vaiką, ramino ją, žadėjo atsilyginti, prašė nekelti triukšmo ir nieko nekviesti.

Teisme apklausta liudytoja R. D. parodė, kad apžiūrint J. U. automobilį po įvykio, apgadinimų nepastebėjo.

Iš policininkės A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai jokių patarimų neteikė, jų pagalbos buvo atsisakyta (b.l. 13).

J. U. kaltė dėl padaryto teisės pažeidimo pagal ATPK 127 str. 1 d. įrodyta pačios pažeidėjos kaltės pripažinimu, kompiuterinės laikmenos medžiaga, nukentėjusiosios ir mažamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės D. B. parodymais, specialisto išvada Nr. G1115/12(03).

Atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Administracinės teisės pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d. gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia.

Pagal ATPK 10 str. nuostatas administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinės teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (adm. bylos N16-2330/2007, N63-2972/2010, N62-5002/2010).

Kelių eismo taisyklių XXX skirsnyje yra numatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui, kurio 231-231.5 punktai detaliai reglamentuoja eismo dalyvio pareigas po įvykio. Pagal 231.1 p. vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti įvykus eismo įvykiui, pagal 231.4 p. vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje kai yra sužeistas žmogus, pagal 232 p. jeigu nebuvo sužeistas žmogus eismo įvykio metu, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai susitaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, yra pildoma eismo įvykio deklaraciją.

Nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys, su pateiktomis skirtingomis eismo įvykio versijomis yra pažeidėjos J. U. parodymai. Pirminiuose savo parodymuose tvirtino sustojusi sankryžoje praleisti priešpriešais važiuojančias transporto priemones, įsitikinusi, kad nėra jokių kliūčių, baiginėjo manevrą, pėsčiųjų nebuvo, tuo metu į dešinę priekinę automobilio dalį kažkas paleido krepšį su pienu, manė, kad taip norėjo pajuokauti (b.l. 29). Teisme duodama parodymus negalėjo motyvuotai paaiškinti kaip kliudė pėsčiuosius ir iš įvykio vietos nuvažiavo, dėl mesto pieno manė, kad tai susiję su jos darbu.

Teismas vertina pažeidėjos J. U. parodymus siekimu išvengti administracinės atsakomybės dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. Po vaizdinės medžiagos peržiūros pažeidėja pripažino, kad partrenkė vaiką, todėl jos aiškinimas, kad nesuprato apie įvykusį eismo įvykį, dėl ko nuvažiavo iš eismo įvykio vietos nesustojusi, prieštarauja jos pačios kitiems parodymams aptartiems nutarime. Remiantis liudytojų S. Š. ir K. D. parodymais J. U. siekė išvengti, kad nebūtų kviečiama policija.

Pažeidėja pati tyčia nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimų - vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti įvykus eismo įvykiui, vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje kai yra sužeistas žmogus, jeigu nebuvo sužeistas žmogus eismo įvykio metu, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai susitaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, yra pildoma eismo įvykio deklaraciją, o būdama betarpiškai susijusi su eismo įvykiu pasitraukė iš eismo įvykio vietos, šiais savo neteisėtais veiks­mais pa­da­rė ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Skiriant nuobaudą pažeidėjai teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Pažeidėja padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, todėl nuobaudos skiriamos už kiekvieną atskirai. Pažeidimų bylas nagrinėja tas pats teismas, todėl galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.).

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 33 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. U. pri­pa­žin­ti kal­ta padarius administracinius teisės pažeidimus:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir jai paskirti baudą 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų 00 ct);

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir jai paskirti baudą 3.500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti baudą 3.500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

J. U. laikoma netekusi teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. U., kad paskirtą baudą turi sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos bet kuriame banke į Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Plungės poskyrio sąskaitą (įmokos kodas 6030, sąskaitos numeris LT24 7300 0101 1239 4300), o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 str. 1 d.). Apie baudos sumokėjimą būtina pranešti teismui. Neturint galimybės sumokėti baudą numatyta teisė ATPK 313 str. 4 d. nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 1 d.).

Nu­ta­ri­mas per 20 dienų ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.