- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- 2YT-4108-191/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00587-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Pareiškėjas
- P. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. S. kreipėsi į teismą prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), pradėjusi paveldimą turtą valdyti buvo faktiškai priėmusi palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio P. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvai yra motina M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), tėvas P. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-807/94 paskelbtas mirusiu, jo mirties diena laikytina sprendimo įsiteisėjimo diena, t.y. (duomenys neskelbtini). Po motinos M. S. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėjas. Po tėvo P. S. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjo tėvas P. S. buvo ištremtas į Irkustsko sritį, Nižneudinsko raj., ir iš ten į Lietuvą negrįžo. Pareiškėjas su motina M. S. grįžo į Lietuvą pasibaigus tremties laikui. Dar 1958-1960 metais sistemingai gaudavo tėvo laiškus, tačiau vėliau susirašinėjimas nutrūko. Pareiškėjo motina M. S. gyvendama su pareiškėju Lietuvos Respublikoje, dar būdama santuokoje su pareiškėjo tėvu P. S., nors kartu ir negyveno ir bendro ūkio nevedė, iki jo paskelbimo mirusiu, įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl minėtas nekilnojamasis turtas paveldėjimo santykiuose laikytinas bendra jungtine P. S. ir M. S. nuosavybe, nors iš esmės jis buvo įgytas jiems gyvenant skyrium ir nevedant bendro ūkio ir turėtų būti asmeninė M. S. nuosavybė. Todėl būtina nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. po P. S. mirties priėmė palikimą faktiškai valdydama. Kadangi M. S. buvo P. S. sutuoktinė, todėl ji turėjo teisę paveldėti turtą po savo sutuoktinio mirties. Turtą taip pat turėjo teisę paveldėti ir jų vaikai, t.y. pareiškėjas P. S.. M. S. iki pat savo mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu ir jame gyveno. Be to, po P. S. mirties liko jo dokumentai bei kai kurie vertingi asmeniniai jo daiktai, kuriuos po sutuoktinio mirties, šiuo atveju jo paskelbimo mirusiu, paveldėjo M. S., faktiškai pradėdama juos valdyti. P. S. buvo paskelbtas mirusiu (duomenys neskelbtini), po jo mirties likusį turtą jo sutuoktinė M. S. perėmė faktiškai valdydama ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Norint sutvarkyti dokumentus dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių reikalingas paveldėjimo liudijimas. Todėl pareiškėjas priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Savo pareiškimą pareiškėjas grindė : gimimo liudijimu, mirties liudijimu, teismo sprendimu,
notarų biuro liudijimu, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, asmens tapatybės kortelės kopija.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, neprieštarauja prašomo juridinio fakto nustatymui (b.l. 41-43).
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį P. S. turto priėmimą valdyti, neprieštarauja prašomo juridinio fakto nustatymui (b.l. 50-51).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad P. S. ir M. S. sutuoktiniai (b.l. 9) ir pareiškėjo P. S. tėvai (b.l. 8). M. S. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-13). Minėtas turtas įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties Nr. 4196 pagrindu ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė pareiškėjo tėvams. Pareiškėjo tėvas P. S. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-807/94 paskelbtas mirusiu (b.l. 9). Į palikimo atsiradimo vietos notarą pareiškėjas ir jos motina nesikreipė, tačiau pareiškėjo motina M. S. po sutuoktinio mirties rūpinosi nekilnojamuoju turtu, visapusiškai jį prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius, perėmė palikėjo dokumentus bei asmeninius daiktus, t.y. palikimą po sutuoktinio mirties priėmė nuo palikimo atsiradimo momento pradėdama faktiškai valdyti iki mirties įgytą turtą (b.l. 14-37). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. S. (b.l. 7). Dėl po jos mirties atsiradusio palikimo į palikimo atsiradimo vietos notarą kreipėsi pareiškėjas (b.l. 10). Kitų turto paveldėtojų nėra.
Pareiškėjo P. S. mirusi motina M. S. buvo mirusiojo P. S. sutuoktinė, todėl galėjo paveldėti kaip pirmos eilės įpėdinis (Civilinio Kodekso 573 str., 1964 m. redakcija). Todėl M. S. priėmė sutuoktinio palikimą, nors į notarinę kontorą ir nesikreipė – kadangi gyveno kartu, po sutuoktinio mirties rūpinosi namu, mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais daiktais ir perėmė juos faktiškai valdydama (Civilinio Kodekso 587 str., 1964 m. redakcija - laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Nėra konstatuota, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės būtų paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs įrodymus, teismas konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės įrodytos ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo motina M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po jos sutuoktinio P. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti turtą.
Aplinkybių, leidžiančių manyti priešingai nenustatyta, todėl pareiškimas tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjui teisines pasekmes, kitokia tvarka tai patvirtinančių dokumentų pareiškėjas gauti negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) motina M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio P. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.