- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-11-11
- Bylos Nr.
- 2S-1693-390/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos, Dalė Burdulienė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- R. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą K. V. S. gyventi skyrium, nurodė, jog 2009-02-23 ją ir nepilnametes dukras I. S. ir P. S. sumušė atsakovas, joms buvo atlikta teismo medicininė ekspertizė, atsakovui iškelta baudžiamoji byla. Po šio įvykio atsakovas išsikraustė iš namų gyventi pas motiną į (duomenys neskelbtini). Atsakovas lankosi namuose, trikdo nepilnametes dukras, vartoja necenzūrinius žodžius, su juo neįmanoma gyventi, kadangi dėl savo psichinės ligos ir vartojamo alkoholio yra nenuspėjamas ir tai kelia grėsmę ieškovės, vaikų sveikatai ir, galimai, gyvybei. Atsakovas turi galimybę gyventi kitoje vietoje, o ieškovė tokios galimybės neturi. Ieškovės nuomone dėl šių priežasčių atsakovas turėtų būti įpareigotas gyventi skyriumi.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Teismas nustatė, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, vyksta ginčas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo. Sprendė, jog šalių nurodyta aplinkybė, kad Kauno m. Centro policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės ir nepilnamečių dukrų sužalojimo, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis atsakovo kaltę dėl smurto. Ieškovės teiginio, jog atsakovas serga psichikos liga, byloje esanti medžiaga nepatvirtina. Iš byloje esančios atsakovą K.V. S. charakterizuojančios medžiagos seka, jog buvusiose darbovietėse jis charakterizuojamas teigiamai (b.l. 50-52), duomenų, kad jam būtų taikytos administracinės nuobaudos byloje nėra. Šalys pripažino ir patvirtino, kad atsakovas nuo 2009-02-24 išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis tik lankosi. Todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti sutuoktinį gyventi skyriumi, kadangi jis ir taip gyvena atskirai nuo šeimos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė R. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-20 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium patenkinti. Apeliantės nuomone teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, grubiai pažeidžia apeliantės, kaip atsakovo sutuoktinės, ir jo nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Teismas, netenkindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie atsakovo psichinę ligą. Tačiau tokius duomenis šiuo metu gauti būtų labai komplikuota, be to ne visi psichikos nukrypimai neginčijamai ir aiškiai diagnozuojami, neretai tokio pobūdžio tyrimai, ekspertizės trunka ilgą laiką. Būtina atsižvelgti į tai, kad dėl atsakovo smurto prieš ieškovę ir vaikus Kauno m. centro policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas, smurtavimo faktas matyti ir iš dukrų parodymų. Atsakovas kaltinamas sužalojęs apeliantę ir dukteris, ką patvirtina ir Mykolo Riomerio universiteto Kauno skyriaus atlikti tyrimai. Teismas neatkreipė dėmesio į pateiktą atsakovo neįgaliojo pažymėjimą. Atsakovui nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Tai rodo, kad atsakovas negali dirbti nuolat, bet jis šiuo metu niekur nedirba, todėl nuolat lankosi pas apeliantę ir dukras, kelia konfliktus, baugina, nuolat vartoja alkoholį, yra ūmaus būdo, dėl to yra nenuspėjamas, konfliktiškas, agresyvus ir pavojingas apeliantei ir dukroms. Teismas nepagrįstai nurodė tik tą faktą, kad pateiktose atsakovo darbo charakteristikose jis vertinamas tik teigiamai. AB „Lietuvos dujos“ pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad K.V. S. darbiniuose santykiuose buvo principingas, nenorintis nusileisti, keliantis įtampą ar lengvus konfliktus su vadovais, kolegomis. Teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau ne konfliktiškų santykių, nei prieš atsakovą pradėto ikiteisminio tyrimo dėl sužalojimo teismas nelaikė pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau svarių argumentų dėl tokio savo sprendimo nenurodė, plačiau nepaaiškino. Apeliantė teigia, jog reikia atsižvelgti į Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, jog atsakovas negali gyventi kartu su ieškove, nes dėl to kenčia vaikai, jų psichika. Specialistė siūlė teismui priimti sprendimą atsakovui gyventi skyrium.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas K. V. S. nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009-08-20 nutartis pagrįsta ir teisėta, priimta atsižvelgiant į visas aplinkybes. Teigia, jog rasti darbą šiuo metu yra sunku, ypač turint invalidumą, visą laiką atsakovas dirbo atsakingose pareigose. Atsakovas namie būna nuo ryto iki vakaro, žaidžia kompiuteriu, skaldo malkas, apkūrena namą, tvarko aplinką, maitina šunį, apvalo jo aplinką ir t.t. Moka mokesčius už namą. Jokių įrodymų, jog atsakovas gąsdintų dukras ar ieškovę nėra pateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą K. V. S. gyventi skyrium, nurodė, jog 2009-02-23 ją ir nepilnametes dukras sumušė atsakovas, joms buvo atlikta teismo medicininė ekspertizė, atsakovui iškelta baudžiamoji byla. Po šio įvykio atsakovas išsikraustė iš namų gyventi pas motiną į (duomenys neskelbtini). Atsakovas lankosi namuose, trikdo nepilnametes dukras, vartoja necenzūrinius žodžius, su juo neįmanoma gyventi, kadangi dėl savo psichinės ligos ir vartojamo alkoholio yra nenuspėjamas ir tai kelia grėsmę ieškovės, vaikų sveikatai ir, galimai, gyvybei. Atsakovas turi galimybę gyventi kitoje vietoje, o ieškovė tokios galimybės neturi.
Sutinkamai su CK 3.65 straipsniu, teismas atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno iš sutuoktinių interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas ir įpareigoti, esant galimybei, vieną iš sutuoktinių gyventi skyrium. Ši apsaugos priemonė taikoma tik tada, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium. Minėtos priemonės taikymo pagrindas, būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesus. Tai yra tam tikros aplinkybės įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ir asmeninės neturtinės vaiko ar vieno iš sutuoktinių teisės. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog aplinkybė, kad Kauno m. Centro policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės ir nepilnamečių dukrų sužalojimo, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis būtent atsakovo kaltę dėl smurto. Ieškovė nurodė, jog ieškovas serga psichikos liga, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, taip pat neprašė teismo šiuos įrodymus išreikalauti. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, jog bendras gyvenimas su sutuoktiniu yra neįmanomas dėl jo ligos t.y. ilgalaikės šizofrenijos ir paranojos, vengimo gydytis. Tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog šias psichikos ligas atsakovui yra diagnozavę medikai. Apeliantė nurodė, jog tokius duomenis šiuo metu gauti būtų labai komplikuota, be to ne visi psichikos nukrypimai neginčijamai ir aiškiai diagnozuojami, neretai tokio pobūdžio tyrimai, ekspertizės trunka ilgą laiką. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog ne visi psichikos nukrypimai aiškiai diagnozuojami, o tyrimai trunka ilgą laiką, nesudaro pagrindo, nesant įrodymų, pripažinti, kad atsakovas kelia grėsmę ieškovei ir nepilnamečiams vaikams dėl psichinės ligos. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad pateiktose atsakovo darbo charakteristikose jis vertinamas tik teigiamai, kadangi AB „Lietuvos dujos“ pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad K.V. S. darbiniuose santykiuose buvo principingas, nenorintis nusileisti, keliantis įtampą ar lengvus konfliktus su vadovais, kolegomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima teigti jog AB „Lietuvos dujos“ pažymoje atsakovas yra charakterizuojamas neigiamai. Iš šios charakteristikos taip pat negalima daryti išvados, jog atsakovas yra agresyvus, linkęs į smurtavimą. UAB „Water Ser“ išduotoje atsakovo charakteristikoje nurodyta, kad K.V. S. per visą darbo laiką pasirodė kaip sąžiningas ir sumanus darbų vadovas...buvo draugiškas ir visada pasiruošęs padėti bendradarbiams patarimais ir praktiniais darbais (b.l. 50). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvusiose darbovietėse atsakovas charakterizuojamas teigiamai. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė siūlė teismui priimti sprendimą atsakovui gyventi skyrium, o pirmosios instancijos teismas į specialistės išvadą neatsižvelgė. Iš 2009-08-19 teismo posėdžio protokolo matyti, kad jog Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siūlė spręsti teismo nuožiūra. Specialistė nurodė, jog tėvai negali kartu gyventi dėl bendravimo kultūros stokos. Taip pat nurodė, jog nemano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas išspręs jų bendravimą kaip tėvų su vaikais (b.l. 124-125).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog ši nutartis neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, iš naujo pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarties nekeisti.