- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-304-413/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyriui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1367-644/2011 pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas A. Ž. padavė teismui pareiškimą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:
1) pareiškėjas A. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) 1956 metų vasaros pradžioje aplankė savo gimines iš motinos pusės, ištremtus iš Vošiškių k., Jiezno r. (Lietuvos SSR), 1951 m. spalio 2 d., spec. ištrėmimo vietoje Tomsko srityje, Kargasoko rajone, Milžino k., ten buvo sulaikytas, laikomas be paso, su tikslu patikrinti A. Ž. asmens duomenis, siunčiant užklausas į tėvynę Pikelionių kaimą, Prienų r., Lietuvą, O. Ž. (Jieznaitei). Išleistas 1957 m. gegužės 5 d.;
2) pareiškėjas A. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) nuo 1956 metų vasaros pradžios dirbo žemės sklype, priskirtame J. A., Mykolo, g. 1881 m., A. J., Zigmo, g. 1889 m., padėdavo sargauti seneliui, dirbusiam Niurolsko miško paruošimo sklype sargu, dirbo Niurolsko miško paruošimo sklype visus darbus: kirto mišką, valė mišką, permesdavo nukirstą mišką (medžius) prie (į) upės kranto (ą). Uždirbo 11 mėnesių darbo stažą Sibiro klimato sąlygomis Milžino kaime ir Niurolsko miško paruošimo įmonės sklype, priklausančiame Tomsko srities Kargasoko miško pramonės ūkiui (t.1, b.l. 2-13).
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti, t.y. suformuluoti konkrečius reikalavimus, nurodant konkrečius prašomų nustatyti juridinių faktų laikotarpius; nurodyti kokias teisines pasekmes gali sukelti prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai; pateikti teismui duomenis apie tai, kad pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jo sulaikymo (judėjimo laisvės apribojimo) atitinkamam laikui nurodytoje vietovėje juridinę reikšmę turintį faktą; nurodyti, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukels šių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas kitose šiuo metu teismuose nagrinėjamose bylose, nes pateiktame pareiškime nėra aiškiai nurodyti kituose teismuose nagrinėjamų pareiškėjo pateiktų ieškinių ar pareiškimų pagrindai ir dalykai; pateikti duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjui yra teikiama valstybės garantuojama 100 procentų antrinė teisinė pagalba arba sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį; pateikti teismui prie pareiškimo pridėtų ne valstybine kalba dokumentų vertimus į valstybinę lietuvių kalbą ir kt. (t.2, b.l. 14-15).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 21 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė:
1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) nuo 1941 m. iki 1951 m. spalio 2 d. buvo globojamas savo senelių A. J., Mykolo, gim. 1881 m., ir A. J., Zigmo, gim. 1889 m., Vošiškių k., Jiezno raj., ir buvo jų šeimos narys;
2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) nuo 1957 m. birželio mėn. iki 1958 m. birželio mėn. (gegužės mėn. pabaigos) dirbo priverstnius darbus Tomsko srities, Kargasoko rajono, Mildžino gyvenvietės, Kargasoko miškų ūkio Niurolskij medienos paruošimo punkte;
3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) nuo 1957 m. birželio mėn. iki 1958 m. birželio mėn. buvo sulaikytas Tomsko srityje, Kargasoko rajone, Mildžino kaime ir dėl draudimo negalėjo grįžti į Lietuvą (t.2, b.l. 1-13).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas skundžiama 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino kartu su pateiktais priedais jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas pašalino tik dalį ankstesnėje teismo nutartyje nurodytų trūkumų – sukonkretino ir patikslino prašomų nustatyti juridinių faktų laikotarpius; pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jį byloje atstovauja gynėjas ir jam teikiama valstybės garantuojama ir apmokama 100 procentų antrinė teisinė pagalba; pateikė prie pareiškimo pridėtų ne valstybine kalba dokumentų vertimus į valstybinę lietuvių kalbą, tačiau kitų esminių 2011 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo patikslinto pareiškimo turinio, kaip ir iš pirminio pareiškimo, toliau nėra aišku, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukels prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas, kadangi pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, dėl kokių konkrečių faktų nustatymo vyksta teisminiai ginčai aukštesnės instancijos teismuose. Todėl teismas sprendė, kad negalima nustatyti, ar dėl pareiškėjo patikslintu pareiškimu prašomų nustatyti juridinių faktų jau nėra priimti procesiniai sprendimai kitų instancijų teismuose, ar pareiškėjas į teismą dėl jų nustatymo nesikreipia pakartotinai (t.2, b.l. 17-18).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Ž. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (t.2, b.l. 56-62). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) teismo nustatytas dešimties dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus yra nepakankamas, kadangi apeliantas tik 2011 m. lapkričio 15 d. gavo Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-T-3156-4416, kurio pagrindu jam paskirta advokatė. Advokatė neturėjo nei vienos laisvos darbo dienos surašyti patikslintą pareiškimą;
2) šiuo metu nagrinėjama ir kita administracinė byla Nr. 1-693-624/2011, kurioje 2011 m. sausio 14 d. sprendimu buvo atmestas pareiškėjo A. Ž. skundas. Viena iš skundo atmetimo priežasčių - nėra jokių dokumentų arba teismo sprendimo, kuriuo būtų patvirtintas faktas, kad pareiškėjas savo noru nuvažiavo į Sibirą, į spec. ištrėmimo vietą, pas savo globėjus, kad nuo 1941 m. iki 1951 m. jis gyveno kaip šeimos narys, buvo senelių globotinis ir nuo 1957 m. birželio mėn. iki 1958 m. birželio mėn. buvo sulaikytas;
3) nustačius juridinį faktą, jog apeliantas pakliuvo į spec. teisinę padėtį ir jam buvo atimta laisvė judėti, būtų pagrindas suteikti pareiškėjui politiniams kaliniams prilyginto asmens teisinį statusą. Tokiu būdu, pasitvirtintų jo teiginys, kad dėl politinių motyvų apeliantas buvo išmestas iš ketvirto aukšto daugiabučio namo apie 1973-1974 m.;
4) vykdydamas Prienų rajono apylinkės teismo skundžiamą nutartį, ar prašomi nustatyti faktai nebuvo nagrinėti kituose teismuose, apeliantas raštu kreipėsi į teismą, kad jam būtų atsakyta dėl bylos eigos Lietuvos Vyriausiame administraciniame teisme;
6) apeliantas patikslintame pareiškime nurodė, kokias teisines pasekmes sukels teismo sprendimu nustatyti faktai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto priėmimo klausimą, teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkami taikė ir aiškino šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Žemesnės instancijos teismas
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000 pažymėjo, kad LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, reiškiantis ieškinį teisme, privalo tinkamai surašyti ieškininį pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis reglamentuoja, kad ,,nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas (...) jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama (...) pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo“. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.
Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi atitikti bendruosius CPK 111 ir 113 straipsnių reikalavimus bei specialius reikalavimus; turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 str.).
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Bylos duomenimis, šalindamas teismo nurodytus trūkumus (tikslindamas pareiškimą) pareiškėjas nurodė, kad prašomi nustatyti juridiniai faktai taps juridiniu pagrindu suteikiant jam asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą, ir perskaičiuoti darbo stažą, reikalingą padidintai pensijai gauti. Taigi pareiškėjas nurodė, kokias teisines pasekmes jam gali sukelti prašomi nustatyti juridiniai faktai. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad, pirma, valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimas bei mokėjimas ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimas yra viešojo administravimo sritis, už kurią atsakingos atitinkamos valstybės institucijos (nagrinėjamu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyrius ir Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras) Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 str., Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 str. 20 p.)). Taigi, tokio pobūdžio klausimų sprendimui įstatymas numato ikiteisminę (administracinę) ginčo sprendimo tvarką. Prašymas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teisme nagrinėtinas tik tada, jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atitinkamas skyrius ir Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras konstatuoja, kad nepakanka duomenų, patvirtinančių pagrindą asmenį pripažinti nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų, arba perskaičiuoti jam darbo stažą. Pareiškėjas į bylą tokių duomenų nepateikė, kaip ir nepateikė kitų pirmosios instancijos teismo reikalautų duomenų apie pareiškėjo užvestas kitas bylas, iš kurių būtų galima spręsti apie nagrinėjamų bylų sąsajumą. Be šių duomenų teismas negalėjo spręsti pareiškimo priėmimo klausimo, nes kaip jau minėta, nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos arba yra inicijuoti kiti teisminiai procesai, yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 3 p., 5 p.). Dėl pasakyto pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas nepašalino visų pareiškimo trūkumų, todėl pagrįstai sprendė, kad pareiškimas neatitinka keliamų įstatymo reikalavimų ir grąžino jį pareiškėjui.
Antra, su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, iš kurių matyti, kad pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus, kurie tiesiogiai susiję su šioje civilinėje byloje pateiktais prašymais dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas 2008 m. vasario 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-39/2008) pažymėjo, jog tuo atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nepateikus pareiškėjui reikalaujamų duomenų apie kitas su ginčo dalyku susijusias ir teismuose nagrinėjamas bylas, negalėjo tinkamai išspręsti ir pareiškimo priėmimo klausimo, kadangi, kaip nurodyta minėtoje kasacinio teismo nutartyje, esant tokiai situacijai yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą arba bylą nutraukti. Tik nustačius, kad įrodomieji juridiniai faktai šioje byloje skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis nuo administracine tvarka nagrinėjamose bylose įrodinėjamų aplinkybių, atsiranda pagrindas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį, teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas, neturėdamas objektyvios galimybės nustatytu laiku pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, turėjo teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą (teisėją) su prašymu pratęsti tokį terminą. Tokia teise nepasinaudojus, nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, jog teismas nustatė nepakankamą (per trumpą) terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal pareiškėjo pateikto procesinio dokumento turinį pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti klausimų, kurie yra privalomi aptariamos kategorijos civilinėse bylose, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė pareiškimo trūkumų ištaisymo institutą (CPK 115 straipsnis). Apeliantas teismo nurodytų trūkumų pilnai nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui nepašalinus procesinio dokumento trūkumų pareiškimas laikomas nepaduotu.
Pažymėtina, kad teismo nutartis procesinį dokumentą laikyti nepaduoti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (CPK 137 str. 4 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (t.2, b.l. 18-19), todėl rengiant procesinius dokumentus siūloma šia pagalba pasinaudoti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.