Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, nukentėjusiajam S. P.,

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, 2007-10-17 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ( BK 38 str. ); 2009-09-24 Molėtų r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 159 str. laisvės apribojimo bausme 1m. 6 mėn.; 2010-10-22 Utenos r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. pažeidė viešąją tvarką.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: D. K. 2011 m. vasario 7 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pastūmė S. P. ir jam pargriuvus, jis nemažiau kaip tris kartus spyrė nukentėjusiajam į galvą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų, veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš tiesų kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje būdamas neblaivus be jokios priežasties sumušė nukentėjusįjį suduodamas jam smūgius ranka bei koja.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis S. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad jis 2011-02-07 apie 21 val. ėjo Utenos mieste, Baranausko gatve. Prie (duomenys neskelbtini) namo jam iš nugaros privažiavo tamsios spalvos mašina iš jos išlipo jaunuolis ir paprašė jo rūkyti. Jis sakė, kad neturi. Tuomet jaunuolis su koja spyrė jam du ar tris kartus į galvą, tuomet jis pargriuvo ant žemės. Mašina nuvažiavo, jis liko gulėti ant žemės, netrukus atvyko policija ir greitoji med. pagalba. Kas iškvietė policiją jis nežino, jis nekvietė. Jis automobilio numerių nematė. Jaunuolis buvo apie 1,80 m ūgio, tamsiai apsirengęs, vidutinio kūno sudėjimo. Daugiau jis jokių požymių neįsidėmėjo. Jis prieš tai buvo išgėręs apie tris litrus alaus ( b. l. 6-7).

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2011-02-07 apie 19 val. jis susitiko su savo draugu D., pavardės nežino Jie kartu važinėjo jo automobiliu Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini), po miestą. Apie 20.25 val. jam paskambino pažįstamas S. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jis jo paprašė, kad parvežtų jo draugą D. K. į namus. Jis sutiko, nes S. P. žadėjo, kad jam už nuvežimą nupirks kuro. Jis privažiavo prie Utenos baseino, kur jo laukė S. P. ir D. K.. jie turėjo su savimi 2 l talpas su alumi. Jie jo paprašė, kad sustotų prie PC ,,Senukai“ automobilių aikštelėje, kad jie galėtų sugerti alų. Jis jiems neleido alaus gerti automobilyje. Tada S. P. ir D. K. pasiėmė alų ir nuėjo į šalia PC ,,Senukai“ esantį miesto parką. Kur tiksliai jie nuėjo jis iš automobilio nematė. Po 5 min. jie grįžo į automobilį su alaus talpa ir S. P. pasakė, kad važiuojam greičiau iš čia. Jis įsuko į Baranausko gatvę ir važiuodamas pamatė einantį vyriškį. D. K. jo paprašė sustoti prie jo. Jis sustojo prie buvusios pirties pastato. Iš automobilio išlipo pirmas D. K., paskui jį S. P.. Priėjęs prie vyriškio D. K. kažką vyriškiui pasakė, o po to pastūmė jį, ko pasėkoje vyriškis pargriuvo. D. K. jam kelis kartus įspyrė, o S. P. prišoko prie D. K., atstūmė jį nuo vyriškio. Tada D. K. ir S. P. sėdo į jo automobilį. Jis pasakė, kad jie daro nesąmones ir todėl jis niekur neveš. Privažiavęs Utenos miesto biblioteką išleido juos. Jis išleidęs juos nuvažiavo, po pusvalandžio apie 21.30 val. vėl paskambino S. P. ir paprašė, kad parvežtų namo ir pažadėjo, kad daugiau nedarys nesąmonių. Jis susitiko su jais prie ,,Žibutės“ parduotuvės Utenoje, kur po keleto minučių buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pristatyti į Utenos apskr. VPK. ( b. l. 17 ).

Liudytojas S. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad 2011-02-07 apie 20 val. jis buvo (duomenys neskelbtini), kartu su draugu D. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Jis su juo gėrė degtinę ir dar turėjo dviejų litrų talpos alaus butelį. Jis paskambino D. S. ir D. į Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad parvežtų D. K. namo. Jie netrukus atvažiavo. Jis su D. K. įlipo į raudonos spalvos Audi 80 ir gėrė alų su D.. Jis paprašė, kad vairuotojas sustotų prie Senukų prekybos centro, adresu Utena, Basanavičiaus g. 52. Jis su D. K. išlipo iš automobilio ir lauke gėrė turėtą alų. D. ir D. liko mašinoje. Tuomet jie su D. K. nuėjo į praėjimą, kuris yra tarp Senukų ir nebaigto statyti pastato. Tenai D. K. pradėjo kabinėtis prie einančių žmonių, juos stumdyti, prašinėjo parūkyti, vieną vyriškį pastūmė, kuris pargriuvo. Tuomet jis ėmė jį tempti ir nusivedė prie automobilio, kur jie jį įsodino. Tuomet vairuotojas ėmė važiuoti Baranausko gatve. Jam bevažiuojant D. K. liepė sustoti, nes pamatė einantį keliu vyriškį. D. K. išlipo iš automobilio, o jis iš paskos. Jis pamatė, kad D. K. kabinėjasi prie vyriškio, prašė rūkyti, bet tasai nedavė. Tuomet D. K. tą vyriškį pastūmė, kuris nugriuvo. Pargriuvusį vyriškį ėmė spardyti kojomis, o jis ėmė D. K. traukti nuo parkritusio vyriškio ir įsodino atgal į automobilį. Vyriškis gulėjo ant žemės. Vairuotojas juos pavežė iki kalno aukštyn ir juos paleido. Jis pats nieko nemušė ( b. l. 16 ).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, jie nurodė kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris sumušė nukentėjusįjį. Kaltinamasis fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybes patvirtino. Teisiamojo posėdžio metu aplinkybių, kurios pagrįstai leistų abejoti liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, nėra. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai tarpusavyje esmingai sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis gatvėje, t.y. viešoje vietoje, kitų pašalinių asmenų akivaizdoje sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tai įrodo, kad kaltinamasis veikė iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam dėl ko jo veiksmai vertinti kaip įžūlūs. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, tiesiogine tyčia, bausmės atlikimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka ( b. l. 44), į priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašytas (b. l. 43), augina mažametį vaiką ( b. l. 199 ), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir daro išvadą, kad jam skirtina arešto bausmė ne didesnė nei šios bausmės vidurkis.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti dvidešimt parų arešto. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, iš dalies pridedant švelnesnę, likusią neatliktą bausmės paskirtos 2010-10-22 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dalį, paskirti galutinę subendrintą bausmę šešiasdešimt penkių parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.