Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. S. ir E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3121-631/2009 pagal ieškovų L. L. (buvusi S.) ir D. S. ieškinį atsakovams J. S. ir E. S., tretysis asmuo Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė Regina Rasimavičienė, dėl termino palikimui priimti prailginimo, palikimo priėmimo teisėtumo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu bei dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir niekinio sandorio pasekmių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Vilniaus miesto 3 notarų biuro notarė R. Rasimavičienė prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Rezoliucinė dalis

1) atnaujinti ieškovams L. S. ir D. S. praleistą įstatymo nustatytą terminą E. S., mirusio 1996-12-12, palikimui priimti. Terminas atnaujinamas, jį prailginant iki 2001-06-12, kai Vilniaus m. 3-ajam notarų biurui pateiktas ieškovų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl palikimo po E. S., mirusio 1996-12-12, mirties priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo;

2) pripažinti neteisėtu atsakovo J. S. priėmimą palikimo, atsiradusio po E. S., mirusio 1996-12-12, mirties ir pripažinti negaliojančiu 2002-02-06 Vilniaus m. 3 notarų biure išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 711;

3) nustatyti, kad 2003-03-13 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dovanojimo sutartis Nr. 4750, sudaryta tarp atsakovų J. S. ir E. S. yra niekinė ir negaliojanti. Taikyti niekinio sandorio pasekmes: išreikalauti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš atsakovo E. S. neteisėto valdymo;

4) priteisti iš atsakovų J. S. ir E. S. 1528,20 Lt bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis po 764,10 Lt ieškovų L. S. ir D. S. naudai;

5) priteisti iš atsakovų J. S. ir E. S. 149,27 Lt bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis po 74,64 Lt valstybės naudai. Teismas nustatė, kad 1996-12-12 dėl nelaimingo atsitikimo mirė ieškovų senelis E. S.. Valstybinės teisės medicinos tarnybos Vilniaus apygardos skyriaus tanatalogijos poskyrio pažyma apie tai, kad E. S. 1997-01-10 buvo palaidotas valstybės lėšomis, patvirtino aplinkybę, jog apie jo mirtį giminaičiai nežinojo. Teismas iš civilinėje byloje Nr. 211_613/01 esančios medžiagos – bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo - nustatė, kad paveldėjimo byla Vilniaus m. 3-ajame notarų biure pradėta 1999-04-12, gavus mirusiojo E. S. brolio – atsakovo J. S. - pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. Apie brolio mirtį atsakovas sužinojo 1998-06-17, kai gavo Vilniaus m. VPK Senamiesčio policijos nuovados pranešimą apie jo mirtį. Teismas konstatavo, jog pareiškime dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo atsakovas nurodė, kad kitų mirusiojo įpėdinių nėra. Iš bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo medžiagos teismas nustatė, kad nei vienas iš pirmos ir antros eilės įpėdinių – nei mirusiojo vaikai, nei anūkai (ieškovai) savo teisės į palikimą neatsisakė. Teismas konstatavo, jog 2000-01-31 G. S. informuotas apie užvestą paveldėjimo bylą, ir pakviestas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. 2000-04-05 jis, pagal įgaliojimą atstovaujamas D. S., kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį notarų biurą, nurodydamas, kad kreipsis į teismą su prašymu dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Teismas nustatė, jog ieškovai, atstovaujami įstatyminės atstovės D. S., su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą kreipėsi 2001-06-12. Teismas padarė išvadą, jog visi įpėdiniai į notarę kreipėsi praleidę tuo metu galiojusio 1964 m. CK numatytą 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą palikimui priimti. Teismas pažymėjo, jog tik atsakovas J. S. kreipėsi į teismą dėl termino šiam veiksmui atlikti prailginimo. Teismas nustatė, kad 1999-03-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 23_167/99 atsakovui prailgintas terminas palikimui po brolio mirties priimti. Teismas konstatavo, jog G. S. dėl termino atnaujinimo į teismą nesikreipė. Liudytoja D. S. parodė, kad 2000 m. G. S. įgaliojimą paveldėjimo reikalams tvarkyti iš jos atsiėmė. Tuomet ji gavo Vaikų teisių apsaugos tarnybos raštą apie tai, kad turto paveldėtojai yra jos vaikai. Teismas pažymėjo, jog šią aplinkybę patvirtino 2001-06-21 teismo posėdžio protokolas civilinėje byloje Nr. 211_613/01. Liudytoja taip pat parodė, kad kai kreipėsi į notarę kaip vaikų įstatyminė atstovė, jai buvo išduota pažyma. Šioje 2001-08-29 pažymoje ieškovai nurodomi E. S. įpėdiniais, priėmusiais jo palikimą. Notarė liudytojai tuomet paaiškino, kad nepilnamečiams vaikams 6 mėn. palikimo priėmimo terminas nėra taikomas. Teismas atkreipė dėmesį, jog šią aplinkybę patvirtino analogiškas notarės paaiškinimas 2001-06-21 teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 211_613/01 metu. Teismas pabrėžė, jog 1964 m. CK nenumatė jokių išlygų dėl 6 mėn. termino palikimui priimti taikymo nepilnamečiams. Teismas konstatavo, kad ieškovai (jų įstatyminė atstovė) šį terminą praleido. Teismas padarė išvadą, jog terminas laikytinas praleistu dėl svarbių priežasčių: notarei paaiškinus, kad nepilnamečių vaikų atžvilgiu šis terminas nėra taikomas, kad pakanka pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir išdavus pažymą apie tai, kad ieškovai palikimą priėmė, nepilnamečių ieškovų įstatyminė atstovė D. S. sąžiningai tikėjo, kad E. S. palikimą savo nepilnamečių vaikų vardu priėmė tinkamai.

Teismas nustatė, kad sprendimas, kuriuo pripažinta negaliojančia ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis, Vilniaus m. 3 apylinkės teisme priimtas 1999-11-23. Teismas pažymėjo, jog liudytoja parodė, kad su G. S. kartu negyveno nuo 1997 m., su jo giminaičiais nebendravo, apie butą, jo grąžinimą nežinojo. Notarė jai paaiškino, kad paveldimą turtą sudaro butas, nurodė su išduota pažyma kreiptis į Registrų centrą, kuriame buvo pasakyta, kad toks turtas mirusiojo vardu neregistruotas, jis registruotas žmogaus, kuriam perleistas, vardu. Teismas pažymėjo, jog šias aplinkybes patvirtino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad įrašas apie tai, kad šis butas priklausė pirkėjui E. N., galiojo iki 2001-10-30. Teismas padarė išvadą, kad D. S., esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai manė, kad butas yra perleistas ir paveldėtino turto nėra.

Teismas, nustatęs, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl ieškovų ir jų įstatyminės atstovės kaltės, esant svarbioms priežastims, padarė išvadą, jog šis terminas turi būti prailgintinas iki 2001-06-12, kai ieškovų įstatyminė atstovė pateikė Vilniaus m. 3-ojo notarų niuro notarei R. Rasimavičienei pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokiu būdu laikytina, kad ieškovai pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė, nepraleidę teismo atnaujinto termino.

Iš palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK normų analizės teismas padarė išvadą, jog po E. S. mirties jo turtą turėjo paveldėti vienintelis sūnus G. S., tačiau jis dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė, terminas palikimui priimti jam atnaujintas nebuvo. Teismas konstatavo, jog jam nepriėmus palikimo, teisė jį priimti perėjo antrosios eilės įpėdiniams - ieškovams. Atsakovai nepagrįstai teigė, kad ieškovai neturėjo teisės paveldėti, nes jų tėvas neatsisakė savo paveldėjimo teisės jų naudai. Teismas pabrėžė, jog toks 1964 m. CK paveldėjimo teisės normų aiškinimas nėra teisingas. Teismas pažymėjo, jog ieškovams teisė priimti senelio palikimą pagal įstatymą atsirado tuomet, kai jo nepriėmė jų tėvas. Teismas atkreipė dėmesį, jog G. S. savo paveldėjimo teisės neatsisakė ir atsakovo, kuris yra trečios eilės įpėdinis, naudai. Teismas konstatavo, jog neteisinga atsakovų išvada, kad G. S. nepriėmus palikimo po tėvo mirties, teisė jį priimti perėjo ne antros eilės įpėdiniams - mirusiojo anūkams, o trečios eilės įpėdiniui – jo broliui. Teismas pažymėjo, jog, nors ir turėję teisę priimti senelio palikimą, ieškovai per įstatymo nustatytą 6 mėn. terminą to nepadarė. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2001-09-12 sprendime civilinėje byloje Nr. 211_613/01 nurodė, kad pirmos ir antros eilės įpėdiniams nepadavus prašymų dėl palikimo priėmimo, pasibaigus terminui šiems prašymams paduoti, notarė neturėjo teisės spręsti ginčo dėl įpėdinių teisės į palikimą. Ji turėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui J. S. - vieninteliam atsinaujinusiam terminą palikimui priimti ir tokiu būdu laiku pateikusiam pareiškimą dėl jo priėmimo įpėdiniui. Sprendime taip pat nurodyta, kad įpėdinių ginčai dėl paveldėjimo teisės sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Kadangi civilinė byla Nr. 211_613/01 nagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo įstatyminio pagrindo sprendimo motyvuojamojoje dalyje spręsti dėl pareiškėjo ir kitų įpėdinių subjektyvinių teisių į palikimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog šio klausimo, nustatydamas pagrindą išduoti atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą, nesprendė ir Vilniaus apygardos teismas.

Teismas konstatavo, jog CK tiek G. S., tiek ieškovams suteikė galimybę dėl jų teisės į E. S. palikimą kreiptis ginčo teisenos tvarka. Atsakovų teigimu, ieškovai yra praleidę senaties terminą ieškiniui paduoti. Teismas pažymėjo, jog liudytoja patvirtino ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog apie galimybę paveldėti butą jos buvęs vyras G. S. sužinojo 2008 m. Tai patvirtino ir į bylą pateikta G. S. atstovei išduota Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro 2008-02-21 pažyma apie tai, kad E. S. palikimą pagal įstatymą priėmė brolis J. S.. Atsakovai nurodė, kad G. S. buvo žinoma apie civilinę bylą Nr. 2/5-1900-99, kurioje priimtas sprendimas pripažinti negaliojančia jo sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį ir šio buto grąžinimą E. S., nes jis apie bylą informuotas viešo paskelbimo spaudoje būdu. Teismas atkreipė dėmesį, jog G. S. šioje byloje dalyvavo kaip atsakovas, o ne kaip įstatyminis ieškovų atstovas, todėl nelaikytina, kad viešo paskelbimo spaudoje būdu apie ją buvo informuoti ir ieškovai. Be to, palikimas tuomet dar nebuvo priimtas. Teismas taip pat nesutiko su atsakovų nurodyta aplinkybe, kad civilinėje byloje Nr. 211_613/01 dėl neteisėtų antstolės veiksmų suinteresuotu asmeniu dalyvavo Vilniaus m. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba, kuri atstovavo ieškovų interesus šioje byloje, dėl ko laikytina, kad jiems buvo žinoma apie atsakovo ketinimą paveldėti brolio butą. Teismas pažymėjo, jog Vaikų teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas byloje negali būti laikomas tinkamu ieškovų atstovavimu. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovai iki 2008 m. žinojo, jog palikimą priėmė kitas asmuo – atsakovas J. S., todėl ieškovai įrodė, kad apie tai sužinojo tik 2008 m. Teismas padarė išvadą, kad senaties terminas ieškiniui dėl palikimo priėmimo teisėtumo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu nėra praleistas.

Teismas pažymėjo, jog, atnaujinus ieškovams terminą senelio palikimui priimti iki 2001-06-12, kuomet jų įstatyminė atstovė pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šis pareiškimas laikytinas paduotu per įstatymo numatytą terminą, o mirusiojo E. S. trečios eilės įpėdinis atsakovas neturi teisės į palikimą, atsiradusį po E. S. mirties.

Teismas konstatavo, jog atsakovas J. S., būdamas trečios eilės įpėdiniu, turėjo žinoti, kad atsiradus mirusiojo turtui – nuginčijus 1993-12-01 buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. S. ir E. N., teisė paveldėti šį butą atsiras pirmos eilės įpėdiniui G. S.. Net pastarajam nepriėmus palikimo, teisė paveldėti butą pereina antros, o ne trečios eilės įpėdiniams. Tai atsakovas J. S., būdamas teisininku, kaip nustatyta iš civilinėje byloje Nr. 23_167/99 esančios medžiagos, turėjo žinoti. Tačiau net ir žinodamas šias aplinkybes, atsakovas antros eilės įpėdinių apie jų teisę paveldėti senelio butą neinformavo (į bylą nepateikta jokių įrodymų apie atsakovo pastangas surasti šiuos įpėdinius, nors paveldėjimo byloje buvo duomenys apie juos). Vietoj to jis, atnaujinus terminą palikimui priimti, jį priėmė pats. Teismas padarė išvadą, jog toks atsakovo J. S. elgesys laikytinas nesąžiningu. Tuo pagrindu palikimo priėmimas pripažintinas neteisėtu, o 2002-02-06 Vilniaus m. 3 notarų biure atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas – negaliojančiu.

Teismas konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ir ieškovų reikalavimą dėl dovanojimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų pripažinimo negaliojančia. Teismas pažymėjo, jog buto, įgyto pagal negaliojančiu pripažintą paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartis negali būti laikoma teisėta ir galiojančia. Teismas konstatavo, jog, nebūdamas teisėtu ginčo buto savininku, atsakovas J. S. negalėjo jo perleisti. Teismas padarė išvadą, jog tarp atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis laikytina negaliojančia, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismas konstatavo, jog ginčo butui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pripažinus negaliojančiu, atnaujinus ieškovams terminą palikimui priimti ir esant pateiktam jų pareiškimui dėl E. S. palikimo priėmimo, ieškovai pripažįstami mirusiojo E. S. įpėdiniais, priėmusiais palikimą, todėl jų teisės į paveldėtiną turtą turi būti ginamos. Teismas nustatė, jog atsakovas J. S. butą padovanojo savo sūnui atsakovui E. S., todėl pastarasis, neatlygintinai įgydamas turtą, kurį atsakovas J. S. paveldėjo neteisėtai, laikytinas nesąžiningu šio turto įgijėju. Teismas konstatavo, jog taikoma restitucija ir ginčo butas, kurio savininku šiuo metu registruotas atsakovas E. S., išreikalautinas iš jo neteisėto valdymo.

Teismas konstatavo, jog ieškovų naudai priteisiamas bylinėjimosi išlaidas sudaro jų sumokėtas 128,20 Lt žyminis mokestis ir 1400 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš viso 1528,20 Lt. Iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteisiamos 21,27 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Valstybės naudai iš atsakovų taip pat priteistina trūkstama 128 Lt žyminio mokesčio suma, mokėtina už reikalavimą pripažinti, kad atsakovas J. S. neteisėtai priėmė po brolio E. S. mirties atsiradusį palikimą (1964 m. CK 573 str., 587 str., 588 str., 2001 m. CK 1.80 str., 4.96 str. 3 d., 5.8 str., 6.6 str. 1 d., 6.67 str. 1 p., 6.470 str. 3 d., 1964 m. CPK 73 str., CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovai J. S. ir E. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-10-27 sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas be pagrindo atnaujino terminą ieškovams palikimui po senelio E. S. mirties 1996-12-12 priimti. Terminas tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal 2001 m. CK ir nuo tada, kada ieškovai tapo pilnamečiais, prabėgo daug kartų. Aplinkybės, kad ieškovai senelio mirties dieną buvo nepilnamečiai ir kad dar kas nors trukdė laiku kreiptis dėl paveldėjimo nėra įstatymu numatytos priežastys, dėl kurių terminas būtų atnaujintas. Ieškovų tėvo kreipimasis į notarą ir pagal jo įgaliojimą ieškovų motinos kreipimasis ir yra tas sužinojimo laikas nepilnamečiams ieškovams. Įstatymai nenumato, kad nepilnamečiams įpėdiniams kreipimosi dėl paveldėjimo terminas būtų skaičiuojamas nuo tada, kada jie tampa pilnamečiais. Teismas taip pat nepagrįstai termino atnaujinimą siejo su laiku, kada ieškovai sužinojo apie paveldėtą turtą. Atsakovų nuomone, šiuo atveju nėra svarbi aplinkybė, kad palikimo atsiradimo metu buto nebuvo. Įstatymas nenumato tokios galimybės, kad, jei turtas yra, terminas paveldėjimui atnaujinamas, jei turto nėra, tuo metu nesikreipiama, o kreipiamasi, kada turtas atsiras ir tai yra svarbi priežastis terminui atnaujinti.

2) Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovų tėvas G. S. 1993-12-01 dovanojimo sutartimi iš E. S. buvo įgijęs ginčo butą, kurį tuoj pat 1993-12-21 pardavė E. N.. Šios sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis (atitinkamai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1995-11-09 sprendimu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999-11-23 sprendimu). Dovanojimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia dėl to, kad E. S. buvo neveiksnus. Be to, teismas nesvarstė fakto, kad pagal D. S. parodymus teisme E. S. buvo išvarytas į gatvę.

3) Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovas J. S. slėpė kitus įpėdinius. Iš tikrųjų, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999-11-23 sprendimas buvo priimtas, paskelbus apie tai spaudoje, tokiu būdu buvo žinomas iš G. S. ir visiems kitiems. Vilniaus apygardos teismo 2001-09-12 sprendimas buvo priimtas, dalyvaujant Vaikų teisių apsaugos tarnybai. Be to, tiek G. S., tiek D. S. vaikščiojo pas notarę ir bendravo su ja. Įpėdiniai buvo ieškomi ir per mokyklas ir per adresus.

4) Teismas nepagrįstai revizavo Vilniaus apygardos teismo 2001-09-12 sprendimą. Šiame sprendime buvo nustatytos visos aplinkybės, susijusios su paveldėjimu. Tarp jų svarbiausios: nustatyta, kad niekas iki 1999-04-12, išskyrus atsakovą J. S., nebuvo kreipęsi į notarą dėl paveldėjimo ir kad ieškovų tėvai 2000-04-05 apie paveldėjimą žinojo. Šiame teismo sprendime taip pat buvo pasisakyta, jog ir antrosios eilės įpėdiniai praleido terminą paveldėjimui.

Ieškovai L. S. ir D. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-10-27 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių teisinį pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai (LR CPK 320 str.).

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teismas gina civilines teises, pripažindamas tas teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį, pripažindamas negaliojančiais sandorius ir taikydamas restituciją.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 str., nes įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir nepažeidė CK 1.5 str.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. S. 1998-08-14 kreipėsi į teismą, prašydamas prailginti terminą palikimui priimti 1964 m. LR CK 588 str. tvarka ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999-03-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2³-167/1999 J. S. buvo prailgintas terminas palikimui priimti po brolio E. S. mirties 1996-12-12. 2000-05-29 J. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydamas įpareigoti notarę R. Rasimavičienę atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą likusiam po brolio E. S. mirties turtui paveldėti. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr. 2A-1224/2001 2001-09-12 sprendimu skundą patenkino ir įpareigojo notarę R. Rasimavičienę išduoti J. S. paveldėjimo teisės liudijimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paveldėtą po jo brolio E. S. mirties. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999-03-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2³-167/1999, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegijos apeliacine tvarka civilinėje byloje Nr. 2A-1224/2001 priimtas 2001-09-12 sprendimas nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikšmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ypatingosios teisenos tvarka, prašant prailginti terminą palikimui priimti ir skundžiant notarės veiksmus, nėra sprendžiami ginčai tarp skirtingos eilės įpėdinių teisių į paveldimą turtą. Pažymėtina, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2³-167/1999, tiek civilinėje byloje Nr. 2A-1224/2001 byloje dalyvaujančiais asmenims nebuvo įtraukti velionio E. S. vaikaičiai (ieškovai nagrinėjamoje byloje), todėl paminėti teismų sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.

Tai, kad paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas atsakovui J. S. buvo išduotas, vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegijos 2001-09-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1224/2001, neužkirto kelio teismine tvarka spręsti tarp šalių kilusį ginčą, nes teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, kad tiek 2002-02-06 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo metu, tiek 2003-03-27 buto dovanojimo sutarties sudarymo metu abu ieškovai buvo nepilnamečiais asmenimis ir negalėjo aktyviais veiksmais realizuoti savo teisių bei ginti teisėtus interesus. Aplinkybės, kad ieškovų motina, kaip įstatyminė atstovė, nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga ir aktyvi teisinių santykių dalyvė, negali riboti pačių ieškovų, kurie buvo nesukakę 18 metų amžiaus, teisių ir teisėtų interesų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas revizavo įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2001-09-12 sprendimą, nes šis sprendimas nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės galios, atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujančiais byloje asmenims nebuvo įtraukti velionio E. S. vaikaičiai (ieškovai nagrinėjamoje byloje) ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas byloje savaime nesuteikia šiam sprendimui prejudicinės galios nagrinėjamai bylai.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentus, kad kiti velionio E. S. įpėdiniai buvo ieškomi ir per mokyklas, ir per adresus, nes nei nagrinėjamoje byloje, nei civilinėje byloje Nr. 2³-167/1999 ir civilinėje byloje Nr. 2A-1224/2001 nėra pateikti įrodymai, kad velionio E. S. brolis (nagrinėjamoje byloje atsakovas) J. S. kreipėsi į tuometinį respublikinį adresų biurą dėl kitų įpėdinių duomenų, atsižvelgiant į tai, kad J. S., turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą, yra kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. S., būdamas trečios eilės įpėdiniu, slėpė antros eilės įpėdinius.

Aplinkybės, kad ieškovų tėvas G. S. 1993-12-01 dovanojimo sutartimi iš E. S. buvo įgijęs ginčo butą, kurį tuoj pat 1993-12-21 pardavė E. N. ir šios sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis (atitinkamai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1995-11-09 sprendimu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999-11-23 sprendimu), kad dovanojimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia dėl to, kad E. S. buvo neveiksnus, ir pačios D. S. elgesys, nesudaro teisinio pagrindo atmesti ieškinį, kadangi abu ieškovai nurodytų aplinkybių ir 2002-02-06 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo metu, bei 2003-03-27 buto dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo nepilnamečiais asmenimis ir negalėjo įtakoti savo tėvų veiksmų ir elgesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek teisės, tiek moralės požiūriu nepilnamečiai vaikai nėra atsakingi už savo tėvų veiksmus ir poelgius, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir geros moralės principams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikti duomenys, sudarantys teisinį pagrindą atmesti ieškinį, nes dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių negali būti palikti galioti 2002-02-06 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. 711 ir atsakovų 2003-03-27 sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dovanojimo sutartis, kaip gerai moralei prieštaraujantys sandoriai, atsižvelgiant į tai, kad esant antros eilės įpėdiniams, neatsisakiusiems teisės į palikimą, negali paveldėti turto trečios eilės įpėdinis, kuris pats buvo praleidęs terminą palikimui priimti ir kuriam teismine tvarka buvo prailgintas terminas palikimui priimti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atnaujino terminą ieškovams palikimui po senelio E. S. mirties 1996-12-12 priimti, nes ieškovai, atstovaujami įstatyminės atstovės D. S., su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą kreipėsi 2001-06-12. Pažymėtina, kad apeliantui J. S. buvo žinomas šis pareiškimas (civilinė byla Nr. 2A-1224/2001, b.l. 88), vienok, jis, būdamas trečios eilės įpėdiniu, save laikė privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, kuriam teismine tvarka buvo prailgintas terminas palikimui priimti. Šios aplinkybės yra svarbios, vertinant šalių veiksmus geros moralės požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad šalys abipusių nuolaidų būdu nėra atkūrę teisinės taikos ir ginčą sprendžia teismine tvarka.

Teisėjų kolegija nenustatė atsakovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas niekinio sandorio pasekmes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją natūra, atkurdamas iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir išreikalaudamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš atsakovo E. S. neteisėto valdymo, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžinamas E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 1996 m. gruodžio 12 d.) nuosavybėn, todėl siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, tikslinga papildyti sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 7 str., 8 str., 276 str., 302 str.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (1964 m. CK 13 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str., 9 str., 38 str., CK 1.5 str., 1.81 str., 6.67 str. 1 p., 6.145 str., 6.146 str., CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 178 str., 182 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantai neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir turi pareigą lygiomis dalimis atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: ieškovo D. S. naudai - po 400 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą (b.l. 96, 97), valstybės naudai - po 6,37 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 90). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovai neturi pareigos atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 str., 83 str., 84 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, papildant sprendimo rezoliucinę dalį:

„Grąžinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 1996 m. gruodžio 12 d.) nuosavybėn.“

Priteisti iš atsakovų J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovo D. S. naudai.

Priteisti iš atsakovų J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 6,37 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.