- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-902-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01721-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- L. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui
- Advokatai
- Mindaugas Vasiliauskas
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo L. T. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-409-660/2010 pagal J. A. L. ieškinį atsakovams L. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė nustatyti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tarpusavio ribą pagal pateiktą planą, pripažinti neteisėtu VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmą, kuriuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. ir 2008 m. balandžio 23 d. žemės sklypo Nr. 194¹ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, įvedant duomenis į registrų bazę, įpareigoti VĮ Registrų centrą per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti šį pažymėjimą ir duomenis registrų bazėje, panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 02-05-5109 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2002-08-01 įsakymo pripažinimo netekusiu galios ir žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 1998 m. gegužės 11 d. iš A. T. nusipirko 12 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2008 metų pradžioje kaimyninio sklypo Nr. 194¹ faktinis valdytojas L. T. pareiškė, kad jam priklauso trys arai ieškovo valdomo žemės sklypo ir pareikalavo juos atlaisvinti. Ieškovas išsiaiškino, kad yra du vienas kitam prieštaraujantys žemės sklypo Nr. 194¹ planai, patvirtinti atsakingų žemėtvarkos pareigūnų parašais. Viename iš šių planų L. T. valdomo žemės sklypo ribos atitiko ieškovo valdomo sklypo ribas, kitame – ieškovo žemės sklypo plotas sumažintas trimis arais, juos priskiriant sklypui Nr. 194¹. Ieškovo niekas nekvietė dalyvauti matuojant atsakovo žemės sklypą, jis ribų paženklinimo akto nėra pasirašęs ir nėra jo matęs. Mano, kad Kauno apskrities viršininkas 2006 m. gegužės 2 d. nepagrįstai priėmė įsakymą, kuriuo patikslino 0,9 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padidinant plotą 0,0309 ha, nes prie šio įsakymo nebuvo pridėtas joks žemės sklypo ribų planas. VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai, pažeisdami teisės norminius aktus ir nematydami jiems pateikto žemės sklypo plano originalo, ar patvirtintos jo kopijos, aplaidžiai pasitikėdami, atliko veiksmą – pažymėjo sklypo ribas kadastro žemėlapyje, nepasidomėję ir nesiaiškinę, kad jiems pateiktas planas gali būti netikras.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Pripažino neteisėtu VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmą, kuriuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. ir 2008 m. balandžio 23 d. žemės sklypo Nr. 194¹ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, įvedant duomenis į registrų bazę, įpareigojo VĮ Registrų centrą per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti šį pažymėjimą ir duomenis registrų bazėje, panaikino Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 02-05-5109 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2002-08-01 įsakymo Nr. 02-05-4519 pripažinimo netekusiu galios ir žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“, ieškinio dalį dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tarpusavio ribos pagal pateiktą planą (ieškinio 5 priedas) nustatymo paliko nenagrinėtą. Nustatė, kad plano, kuriame atsakovo žemės sklypo ribos, lyginant su ieškovo sklypu, padidintos ir atsakovo sklypo plotas padidėjo ieškovo žemės sklypo sąskaita, originalo neturi nei Žemėtvarkos skyrius, nei VĮ Registrų centras, nei kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Architektų pastogė“ ir Ko, nei atsakovas. Konstatavo, kad pažeidžiant galiojusios Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos 5.2 punktą, ieškovas, kaip gretimo sklypo savininkas, nebuvo pakviestas ir nedalyvavo nustatant atsakovo žemės sklypo ribas vietovėje. Sprendė, kad tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas, žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą ir tik tuomet gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. Ieškovo reikalavimą nustatyti jo ir atsakovo žemės sklypų ribas pagal pateiktą 2002 m. gegužės 6 d. planą paliko nenagrinėtu, motyvuodamas tuo, kad tik gretimų sklypų savininkams ar valstybės institucijoms atsisakius derinti ieškovo sklypo ribas, jis įgytų teisę kreiptis į teismą su nurodytu reikalavimu, bet šiuo metu tokių sąlygų nėra (žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių III skyrius).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. T. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nepagrįstas argumentas, kad 2002 m. gegužės 2 d. atliekant žemės sklypo Nr. 194¹ geodezinius matavimus, ieškovas, jo teigimu, nebuvo kviečiamas dalyvauti matavimuose. Teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis byloje esančiais įrodymais, bet ne vienos šalies paaiškinimais. Turėjo būti atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovas yra garbaus amžiaus ir galėjo neprisiminti kvietimo dalyvauti geodeziniuose matavimuose, taip pat į atsakovo L. T. teismo proceso metu nurodytą aplinkybę, kad ieškovas negyveno ir negyvena (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties jis galėjo būti nepakviestas, nežinant tikslios jo gyvenamosios vietos.
Neatkreiptas dėmesys į tai, kad žemės sklypai yra sodų bendrijos teritorijose, todėl atliekant geodezinius matavimus būdavo kviečiami sodų bendrijų pirmininkai.
Atsakovo L. T. veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, jis nepagrįstai į procesą įtrauktas atsakovu, nes neatliko jokių veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado neigiamos pasekmės – trijų arų ploto žemės sklypo netekimas. 2007 m. balandžio 26 d. atsakovo L. T. motina A. E. T. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plotas buvo 0,9000 ha, jo plotas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, buvo kreiptasi į UAB „Architektų pastogė“ dėl geodezinių matavimų atlikimo. Juos atlikus, dokumentai buvo pateikti VĮ Registrų centrui ir žemėtvarkos skyriui sutikrinti. Po šių įstaigų patikrinimo paaiškėjo, jog atsakovo sklypo realus plotas yra 0,9309 ha, šio žemės sklypo geodeziniai matavimai yra atlikti 2002 m. gegužės 2 d., kurių metu nustatyta, jog žemės sklypo Nr. 194¹ plotas yra 0,9309 ha, taip pat yra priimtas Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 2 d. įsakymas dėl padidėjusio žemės sklypo Nr. 194¹ ploto.
Nepagrįstai byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas VĮ Registrų centras, nes teismo sprendimas jam nesukelia jokių teisinių pasekmių. Ši įstaiga atlieka tik jiems pateiktų duomenų sutikrinimą ir jų įvedimą į duomenų bazę.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovas nepateikia įrodymų apeliacinio skundo teiginiams pagrįsti. Pirkimo-pardavimo sutartis, sodo techninės apskaitos byla patvirtina, kad ieškovas 1998 metais įsigijo 12 arų žemės sklypą su sodo nameliu ir jame apsigyveno. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad įsigyjant sklypą jau buvo parengti žemės sklypo geodeziniai matavimai. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas šioje byloje buvo nesąžiningas, parengto geodezinių matavimo plano originalo nepateikė ne tik pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusiai notarei, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Ginčo žemės sklypas buvo ir yra (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, todėl sodų bendrijos pirmininko dalyvavimas neįgalina nustatyti žemės sklypo ribas nedalyvaujant gretimo žemės sklypo savininkui. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog atsakovas, teigdamas, kad kreipėsi į UAB „Architektų pastogė“ dėl geodezinių matavimų atlikimo ir kad juos atlikus dokumentai buvo pateikti VĮ Registrų centrui bei žemėtvarkos skyriui sutikrinti, klaidina teismą, nes naujo geodezinio plano ar paženklinimo akto atsakovas nepateikė nei Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, nei teismui, tik 2002 m. parengtą planą ir paženklinimo aktą, kurie taip pat buvo pateikti Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui ir kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas 2006 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 02-05-5109 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2002-08-01 įsakymo Nr. 02-05-4519 pripažinimo netekusiu galios ir žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“. Šis įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis Žemės įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ ir jo naikinti nėra pagrindo. Sutinka su atsakovo apeliacinio skundo dalimi dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 02-05-5109, nes teismo sprendimo dalis dėl ginčijamo įsakymo nemotyvuota, priimta nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, visus byloje pateiktus įrodymus.
Apeliacinio proceso metu ieškovo atstovas palaikė argumentus, išdėstytus atsiliepime į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Ginčas kilęs dėl atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo. Žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis, tačiau apeliacijos dalykas – ne ribos tarp kaimyninių žemės sklypų nustatymas, o Kauno apskrities viršininko įsakymo, kuriuo buvo patikslintos L. T. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys, teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas įsakymą pripažino neteisėtu todėl, kad jis buvo priimtas 2002 m. gegužės 6 d. UAB „Architektų pastogė“ parengto plano pagrindu (t. 1 b.l. 15), pagal kurį atsakovo sklypo plotas padidėjo 0,0309 ha ieškovo žemės sklypo sąskaita ( dėl pastarosios aplinkybės ginčo nėra). Šis planas 2002 m. birželio 20 ir 22 dienomis buvo patvirtintas Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus geodezininko H. D. bei vedėjo T. T. Grafoje apie sklypo gretimybes nurodyta, kad sklypo kampe, kuris ribojasi su ieškovo sklypu koordinatėmis 2-3...5, yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorija ( ieškovo sklypo ribos – 2-3-4). Planas 2002 m. gegužės mėnesį patvirtintas ankstesnių savininkų R. K., V. K. parašais, jame yra VĮ Registrų centro Kauno filialo spaudas apie tai, kad 2006 m. rugpjūčio 23 d. šioje įmonėje planas suderintas, 2006 m. rugpjūčio 28 d. sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Plano vietoje, kurioje pažymėta riba su sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), t.y. ieškovo sklypu, nurodyti šie matavimai – 15,35 pločio ir 8,52 ilgio (b.l. 15). Plane nurodytų geodezinių matavimų pagrindas – 2002 m. gegužės 2 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas t. 1 b.l. 184, kurį teismas laikė neteisėtu dėl ieškovo, kaip gretimo sklypo savininko, neinformavimo apie žemės sklypo ribų ženklinimą.
Nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką reglamentuoja 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką nagrinėjamu laikotarpiu ( 2002 m. gegužės mėn.) reglamentavo žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtinta Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodika ( toliau tekste – Metodika). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl žemės sklypo ribų ženklinimo akto neatitikimo ribų nustatymo metu galiojusios Metodikos 5.2 punkto reikalavimams ( būtinumui kviesti teisėtus gretimų sklypų savininkus ir naudotojus arba jų įgaliotus asmenis, nustatant ribas ). Atmestinas apelianto argumentas apie tai, kad ieškovas tokio kvietimo gali neprisiminti. Pagal Metodikos 5.3 punktą asmenys ribų nustatymui kviečiami teikiant kvietimą asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos, išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Tai, kad ieškovas negyvena sklypo buvimo vietovėje, neatleidžia procedūrą įgyvendinančių asmenų nuo 5.3 punktu nustatytos pareigos vykdymo. Įrodymų apie šio reikalavimo realizavimą atsakovas nepateikė. Minimas punktas nustato, kad, neatvykus kviestiesiems asmenims, apie tai įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimo akte, ir ribų nustatymo darbai nestabdomi. 2002 m. gegužės 2 d. akte nėra įrašo apie tai, kad J.A. L. neatvyko dalyvauti, ženklinant užsakovo A. M. ( atsakovo sklypo nuosavybės teisių pirmtako) sklypo ribas. Pastaroji aplinkybė bei tai, kad paženklinimo aktą pasirašė sodininkų bendrijos atstovas, irgi patvirtina, jog apie ženklinimo procesą ieškovui nebuvo pranešta. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sodininkų bendrijos atstovo dalyvavimas nustatant sklypo ribas yra pakankamas. Gretimo paženklintajam žemės sklypo savininkas nuo 1998 m. gegužės 11 d. yra ieškovas.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nurodytieji pažeidimai yra esminiai. Metodikos 14 skyrius, reglamentuojantis žemės sklypo matavimo bylos parengimą, nustato, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos ( 14.2.2 p.). Žemės sklypo matavimo bylos pagrindu nustatytąja tvarka parengiami dokumentai, reikalingi priimti apskrities viršininko sprendimą dėl valstybinio žemės kadastro duomenų registre įrašu patikslinimo arba, kai žemės sklypas nebuvo įregistruotas, atliekami veiksmai, susiję su žemės sklypo teisiniu įregistravimu, papildomas arba patikslinamas žemės kadastro žemėlapis ( 14.5.3; 14.5.4 punktai). Žemės sklypo ribų matavimo byla valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos nustatyta tvarka komplektuojama kartu su kitais dokumentais apie privačios žemės savininko nuosavybės teise arba valstybinės žemės naudotojo teises kiekvieno žemės sklypo savininkui ( naudotojui) tvarkomose atskirose bylose ( 14.6 p.). Atsakovo žemės sklypas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1997 m. gegužės 23 d., tačiau registravimo metu jis buvo suformuotas, atliekant preliminarius matavimus. Paženklinus šio sklypo ribas 2002 m. gegužės 2 d., jos persidengė su 1998 m. gegužės 11 d. ieškovo nusipirktuoju žemės sklypu taip, kad ieškovo žemės sklypas sumažėjo 0,0309 ha ( t. 1 b.l. 7-9, 14, 32-33). Apylinkės teismas teisingai vadovavosi kasacinio teismo praktika, pripažįstančia, kad, sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., byla Nr. 3K-3-226/2009). Nacionalinė žemės tarnyba, pripažįsta, jog žemės sklypo ribų tikslinimui atsakovas Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui pateikė tik 2002 m. parengtą planą ir paženklinimo aktą, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas 2006 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 02-05-5109 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2002-08-01 įsakymo Nr. 02-05-4519 pripažinimo netekusiu galios ir žemės sklypo (registro Nr. 52/31075) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“. Apeliacine tvarka peržiūrimu sprendimu teismas nenagrinėjo ginčo dėl žemės sklypų ribų, tačiau pagrįstai konstatavo, kad, sudėtinei atsakovo žemės sklypo matavimo bylos daliai ( ribų paženklinimo aktui) neatitinkant Metodikos reikalavimų, neteisėtas yra tokio akto pagrindu sudarytas planas bei plano pagrindu priimtas Kauno apskrities viršininko įsakymas dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo ( CPK 263 str.). Toks įsakymas negali būti laikomas atitinkančiu 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, kurių 32.1.1.1 – 32.1.1.4 punktai įtvirtina analogiškus aukščiau nurodytiesiems reikalavimus žemės sklypų paženklinimo aktams, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis ( 32.1 p.).
Tai, kad atsakovas L. T. pats neatliko neteisėtų žemės sklypo ribų tikslinimo veiksmų, aptartųjų akto ir įsakymo nedaro teisėtais ( apylinkės teismo sprendime nėra išvadų dėl neteisėtų atsakovo veiksmų). Jo, kaip atsakovo, procesinę padėtį lėmė žemės sklypo, kurios ribos buvo patikslintos neteisėtu Kauno apskrities viršininko įsakymu, savininko statusas. VĮ Registrų centras dalyvavimas byloje trečiuoju asmeniu neįtakoja apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į nedidelę apeliacinio skundo apimtį, tai, kad atsiliepimo į jį parengimas nebuvo susijęs su naujų duomenų analize ar kitų teisės aktų pritaikymu, į neilgą bylos trukmę apeliacinės instancijos teisme, iš apelianto ieškovui priteistinos 800 Lt advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( t. 2 b.l. 29, CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą 2010 m. gruodžio 20 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą.
Priteisti iš atsakovo L. T. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 800 ( aštuonis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui J. A. L. ( a.k. (duomenys neskelbtini)).