Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Š. K.

atstovams pagal įstatymą E. K., A. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), Anykščių r., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, K. S. K. pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini) Anykščių r., teistas 2010-01-29 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn., kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. 2009 m. spalio 4 d., apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas E. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Anykščių r., paimdamas ant kambaryje stovėjusios sofos gulėjusį telefoną ir jį išsinešdamas, pagrobė svetimą turtą - Š. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6500“, ir SIM kortelė, kurį vėliau pardavė, o SIM kortelę išmetė, tuo padarydamas nukentėjusiajam Š. K. 500 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis D. Č. kaltu prisipažino ir paaiškino, jog juos su A. V. J. K. apie 10.30 val. pakvietė į gimtadienį. Šventė gimtadienį, po to E. K. paprašė, kad jie išeitų namo. Kitą dieną atėjo Š. ir pasakė, jog dingo telefonas.Dar paklausė ar telefono negalėjo paimti jo draugas. Pasakė, jei neatsiras, kvies policiją. Po to buvo atvažiavusi policija. Po kelių dienų jis atitraukęs lovą, rado telefoną. Kaip pas jį atsidūrė telefonas nepamena. Buvo nemažai išgėręs. Telefono negrąžino, nes bijojo pasekmių. Telefoną pardavė. SIM kortelę išmetė. Dėl savo poelgio gailisi. Žalos nėra atlyginęs. Radęs telefoną žinojo, jog telefonas yra nukentėjusiojo, tačiau jo jam negrąžino. Telefoną pardavė.

N. Š. K.parodė, jog buvo sesers J. K. gimtadienis, pasikvietė draugų ir šventė. Buvo atėjęs D. su A. Ryte pasigedo telefono. Sesuo ir mama buvo nuėjusi pas D. paklausti dėl telefono. T. D. pasakė, jog telefono neėmė. Apie tai, kad D. paėmė telefoną sužinojo iš policijos. Prašo priteisti 500 Lt už telefoną ir 100 Lt neturtinės žalos, nes patyrė išgyvenimų, ieškojo telefono.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė E. K. paaiškino, jog pati buvo nuėjusi pas D. ir klausė ar neėmė telefono, tačiau jis sakė, jog neėmė, gali skambinti policijai.

L. T. R. parodė, jog D. Č. paprašytas, surado telefonui pirkėją. Nesidomėjo iš kur D. Č. gavo telefoną.

Liudytas J. Č. parodė, jog sūnus gyvena atskirai. Ir apie telefono vagystę sužinojo, tik kai gavo kvietimą į policiją ir į teismą.

Liudytoja E. Č. parodė, jog sūnus jai apie telefono vagystę nepasakojo. Ji sužinojo iš kitų. Klausė, kodėl taip pasielgė. Tačiau jai sūnus nieko neatsakė. Per vasarą sūnus dirbo pas ūkininką.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2009 m. spalio 04 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) Anykščių raj., esantis medinis vienos aukšto namas.

( b.l. 6-7).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, jog kaltinamojo D. Č. kaltė, jog jis 2009 m. spalio 4 d., apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas E. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Anykščių r., paimdamas ant kambaryje stovėjusios sofos gulėjusį telefoną ir jį išsinešdamas, pagrobė svetimą turtą - Š. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6500“, ir SIM kortelė, kurį vėliau pardavė, o SIM kortelę išmetė, tuo padarydamas nukentėjusiajam Š. K. 500 Lt turtinę žalą, visiškai įrodyta. Nors D. Č. teigia, kad dėl girtumo nepamena, kaip jis paėmė telefoną ir kaip pas jį, namuose atsirado telefonas. Tačiau žinodamas, kad jo ieško nukentėjusysis, telefono jam negrąžina, o jį parduoda, tokiu būdu gaudamas sau naudos. Taip pat nepagrįstas D. Č. argumentas, jog telefono negrąžino nukentėjusiajam dėl to, jog bijojo, nes kaip paaiškino pats nukentėjusysis ir jo atstovė pagal įstatymą jie gražiai paklausė ar nepaėmė telefono. Taigi D. Č. žinodamas jog nukentėjusysis ieško telefono, ir žinodamas, kad nukentėjusiojo telefonas, jam jo negrąžina, o ieško pirkėjų. Tai reiškia, kad pagrobtą daiktą siekia realizuoti ir turėti iš to sau naudos. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 178 str.1 d.

D. Č. padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Savo poelgį vertina blogai. Atsakomybę sunkinanti aplinkybe yra tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 str.1d.9p.). Kaltinamasis dabar yra teistas, tačiau nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas. Taip pat atsižvelgtina, į tai jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, gailisi dėl savo padaryto poelgio. Todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Paskirta bausmė subendrintina su 2010-01-29 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta, jas sudedant.

N. Š. K. byloje pareiškė ieškinį ir prašo priteisti jam 500 litų turtinę žalą už telefoną ir 100 Lt neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Paaiškino, jog telefoną buvo pirkęs už 930 Lt. Dabar už telefoną prašo priteisti 500 Lt. Taip pat prašo priteisti neturtinę žalą. Paaiškino, jog išgyveno dėl dingusio telefono, važiavo ieškoti. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, kaltinamasis D. Č. pavogė Š. K. telefoną. Nukentėjusysis jo ieškojo, patyrė išgyvenimų, turėjo nepatogumų, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pats kaltinamasi yra pilnametis, tačiau nedirba, savo pajamų neturi. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo Š. K. prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamojo 500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės apribojimu vienuolikai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4,9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2010-01-29 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes sudedant ir D. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 3d., 1p, 6d. 1p, 3p įpareigoti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą pasirinktoje mokymosi įstaigoje.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią, – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Š. K. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. Č. 500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 Lt neturtinei žalai atlyginti . Kitoje dalyje ieškinį atmesti .

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.