Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-487-221/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-03-29
Bylos Nr.: 2A-487-221/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01177-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas: D. G., J. G.
Ieškovas: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo: Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų

Kategorijos

2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)
2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
2.3.9.2.2Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-487-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01177-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. G. ir J. G., trečiajam asmeniui Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią į dukrą E. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų E. G., gimusį (duomenys neskelbtini), sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, nustatyti E. G. ir E. G. nuolatinę globą, skirti E. G. ir E. G. globėju Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namus, nustatyti E. G. ir E. G. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų vaikų E. G. ir E. G. išlaikymą kiekvienam periodinėmis išmokomis po 60 Eur, mokant kas mėnesį iki jų pilnametystės, išmokas uzufrukto teise pavedant tvarkyti jų globėjui Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namams.

Ieškovas nurodė, kad atsakovų šeima nuo 1997 m. vasario 25 d. buvo įrašyta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) specialistų ir socialinių darbuotojų apsilankymų šeimoje metu buvo pastebėta, kad atsakovai piktnaudžiauja alkoholiu, bendrauja su asocialiais asmenimis, tinkamai nesirūpina savo vaikais E. G. ir E. G., jų neprižiūri, panaudoja tėvų valdžią priešingai vaikų interesams. VTAS specialistai ir socialiniai darbuotojai ne kartą bandė įpareigoti atsakovus vykdyti tėvų valdžią, tačiau šis darbas nedavė teigiamų pokyčių. Dėl šių priežasčių Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. įsakymais Nr. B-ĮV-602, Nr. B-ĮV-603 E. G. ir E. G. buvo nustatyta laikinoji globa ir jų globėju paskirti Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai. Atsakovų vaikų paėmimas iš šeimos yra penktas, t. y. vaikai pirmą kartą iš šeimos buvo paimti 2004 m. spalio 11 d., grąžinti tėvų globon 2004 m. spalio 27 d., antrą kartą vaikai iš šeimos buvo paimti 2004 m. lapkričio 10 d., grąžinti tėvų globon 2004 m. gruodžio 22 d., trečią kartą vaikai iš šeimos buvo paimti 2009 m. balandžio 28 d., grąžinti tėvų globon 2009 m. rugpjūčio 28 d., ketvirtą kartą vaikai iš šeimos paimti 2014 m. spalio 17 d., grąžinti tėvų globon 2015 m. sausio 12 d., penktą kartą vaikai iš šeimos paimti 2015 m. gegužės 21 d., globa tęsiama iki šiol. VTAS specialistai ir Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialiniai darbuotojai ne kartą bandė kalbėtis su atsakovais dėl tolimesnio jų vaikų likimo, tačiau atsakovai piktybiškai nebendravo su socialinių tarnybų specialistais. Atsakovai savo vaikų atžvilgiu nevykdė tėvų valdžios – nedalyvavo vaikų auklėjime, nesirūpino jų sveikata, neugdė įgimtų ir įgytų gebėjimų, savo vaikams neteikė materialinio išlaikymo. Toks atsakovų elgesys parodo visišką nusišalinimą nuo savo, kaip tėvų, pareigų atlikimo, abejingą požiūrį į vaikų sveikatą ir gerovę. Atsakovai visiškai nesistengia suartėti su vaikais, tėvo ir motinos vaidmenį atlieka jų globėjas Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai. Kadangi atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų savo vaikams vykdymo, jų neaugina, savo elgesiu daro žalą vaikų vystymuisi, materialiai neremia savo vaikų, nesidomi jų auklėjimu ir sveikata, nesistengia susigrąžinti vaikų, nėra pagrindo tikėtis, jog atsakovai ateityje tinkamai vykdys tėvų pareigas.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. sprendimu patenkino ieškinį: neterminuotai apribojo atsakovams tėvų valdžią į dukrą E. G. ir sūnų E. G., sustabdė asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, nustatė E. G. ir E. G. nuolatinę globą, skyrė E. G. ir E. G. globėju Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namus, nustatė E. G. ir E. G. gyvenamąją vietą Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namuose, priteisė iš atsakovės D. G. išlaikymą vaikams E. G. ir E. G. periodinėmis išmokomis po 60 Eur kiekvienam vaikui, mokamomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, priteisė iš atsakovo J. G. išlaikymą vaikams E. G. ir E. G. periodinėmis išmokomis po 60 Eur kiekvienam vaikui, mokamomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti E. G. ir E. G. globėjui Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namams, priteisė iš atsakovų po 43,71 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad teismo posėdyje atsakovai pareiškė, jog jie visiškai pripažįsta ieškinį kaip pagrįstą. Teismas pažymėjo, kad priima atsakovų visišką ieškinio pripažinimą kaip neprieštaraujantį imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui ir gerai moralei, išnykus ginčui byloje, nutraukia jos nagrinėjimą ir toliau netiria įrodymų byloje (CPK 140 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. G. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto atsakovės D. G. atžvilgiu, dalį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atsakovės D. G. atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Įvertinusi situaciją, atsakovė mano, kad jos pačios priimtas sprendimas dėl ieškinio pripažinimo buvo klaidingas, atsakovė deda visas pastangas, kad susigrąžintų nepilnamečius vaikus į šeimą (lankėsi pas psichologą dėl alkoholio vartojimo nutraukimo, jai yra paskirti medikamentai, kuriuos ji nuolat vartoja, esant galimybei, atsakovė dirba, šiuo metu yra registruota darbo biržoje dėl darbo paieškos). Vaikams esant pas globėjus, atsakovė stengėsi palaikyti ryšį su savo nepilnamečiais vaikais, nuolat juos lankė, kad nebūtų prarasti turėti artimi ryšiai, su jais bendrauja, nuolat skambina telefonu ir teiraujasi vaikų, kaip jiems sekasi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.180 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad kaltė suprantama kaip visiškas nesidomėjimas vaiku, neskyrimas jam išlaikymo, nedalyvavimas auklėjant ir bendraujant su vaiku, jo neauginimas, taip pat nutartyje yra išaiškinta ir aktyvioji kaltės sąvoka – tėvo valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams (civilinė byla Nr. 3K-3-209/2008). Byloje nėra nustatyta atsakovės pasyvioji kaltė, tyčia atsakovė savo vaikų teisėtų poreikių nepažeidinėjo ir neigiamos įtakos vaikams specialiai nedarė. Priešingai, laikinai pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, ji jais rūpinosi, su jais bendrauja. Atsakovė visiškai įgyvendina CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatytas tėvų teisės ir pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti.

Turi būti įvertinta, jog nepilnamečiai vaikai yra išreiškę norą grįžti į šeimą ir gyventi joje.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės D. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Nuo vaikų paėmimo momento iš šeimos atsakovė neteikė išlaikymo vaikams, kitaip neprisidėjo prie vaikų išlaikymo per laikinosios globos laikotarpį, kuris trunka 1 metus ir 7 mėnesius, taip pat neprisidėjo prie vaikų sveikatos priežiūros, lavinimo, auklėjimo, nevykdė kitų motinos pareigų nepilnamečiams vaikams. Formaliai atsakovė vykdė tik vieną pareigą – lankė vaikus globos įstaigoje.

7.2. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad per laikinosios globos laikotarpį ji stengėsi ir dėjo pakankamas pastangas, jog jos šeimoje susidariusi situacija keistųsi į gerąją pusę. Byloje pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai įrodo atsakovės netinkamą elgesį, pasireiškiantį sistemingu alkoholio vartojimu, socialinių įgūdžių, tarp jų ir kaip auginti nepilnametį sūnų E. G., kuriam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, neturėjimu. Atsakovė neturi valios, motyvacijos, nededa realių pastangų įgyti reikiamus įgūdžius, sistemingai vartoja alkoholį savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, konfliktuoja. Atsakovė nesprendžia pagrindinės problemos, t. y. piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl kurios jau penktą kartą iš šeimos buvo paimti vaikai. Atsakovė nusišalino nuo vaikų išlaikymo pareigos, atsisako siūlomų socialinės pagalbos priemonių, jų nepriima, nesuvokia, jog to reikia ne jai, o nepilnamečiams jos vaikams, kad šie pasijustų saugūs ir mylimi bei norimi biologinėje šeimoje. Nurodytos aplinkybės patvirtina amoralų, ypatingą žalą nepilnamečiams vaikams darantį atsakovės elgesį. Atsakovė nepateikė tinkamų įrodymų apie tai, kad ši situacija ar atsakovės elgesys gali pasikeisti. Priešingai, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2016 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. SD-278 nurodoma, kad D. G. 2016 m. lapkričio 27 d. lankėsi gydytojo A. M. konsultacijoje galbūt būdama neblaivi, nuo atsakovės sklido alkoholio kvapas. Šis raštas patvirtina, kad nėra patikimų duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, nors atsakovė ir teigia, kad lankėsi pas psichologą dėl alkoholio vartojimo nutraukimo, jai yra paskirti medikamentai, kuriuos ji nuolat vartoja.

7.3. Atsakovė pirmosios instancijos teismui visą bylos nagrinėjimo laikotarpį galėjo teikti įrodymus dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, tačiau to nedarė, tokių įrodymų ji nepateikia ir su apeliaciniu skundu. Priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovė pareiškė, jog ji visiškai pripažįsta ieškinį kaip pagrįstą.

7.4. Atsakovė veda bendrą ūkį su savo sutuoktiniu, vaikų biologiniu tėvu J. G., kuris kartu su atsakove piktnaudžiauja alkoholiu, bendrauja su asocialiais asmenimis, nelanko savo vaikų globos įstaigoje, kitaip jais nesirūpina. Be to, atsakovas J. G. neskundė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimo. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė nesprendžia savo šeimos problemos iš esmės, nesistengia vaikams sudaryti saugių, ramių ir tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų.

8. Atsakovas J. G. atsiliepimu į atsakovės D. G. apeliacinį skundą nurodo su juo sutinkantis.

9. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2016 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. SD-278, prašydama jį priimti, kadangi jis gautas jau po sprendimo priėmimo.

12. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), teisėjų kolegija priima naujai pateiktą įrodymą.

Dėl faktinių aplinkybių

13. Nustatyta, kad apeliantė D. G. ir atsakovas J. G. yra nepilnametės E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikai penktą kartą iš šeimos paimti ir atskirai nuo tėvų auga nuo 2015 m. gegužės 21 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimu D. G. ir J. G. tėvų valdžia vaikų atžvilgiu apribota neterminuotai, vaikams nustatyta nuolatinė globa, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namuose, iš tėvų vaikų išlaikymui priteista po 60 Eur.

Dėl atsakovės D. G. apeliacinio skundo

14. Su teismo sprendimu nesutinka atsakovė D. G., motyvuodama tuo, kad jos pačios priimtas sprendimas dėl ieškinio pripažinimo buvo klaidingas, atsakovė deda visas pastangas, kad susigrąžintų nepilnamečius vaikus į šeimą, įgyvendina CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatytas tėvų teises ir pareigas, be to, turi būti įvertinta, jog nepilnamečiai vaikai yra išreiškę norą grįžti į šeimą ir gyventi joje.

15. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį (neterminuotai apribodamas tėvų valdžią, priteisdamas vaikams išlaikymą), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

17. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino situacijos, jog ji deda pastangas (lankėsi pas psichologą dėl nutraukimo alkoholio vartojimo, jau yra paskirti medikamentai, kuriuos ji vartoja nuolatos), neįvertino, jog nepilnamečiai vaikai visą laiką reiškė norą gyventi savo biologinėje šeimoje, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė, esant galimybei, dirba, šiuo metu stovi darbo biržoje dėl darbo paieškos.

18. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Iš bylos medžiagos spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas. Visų pirma pastebi, kad D. G. ir J. G. teismo posėdžio metu pripažino ieškinį. D. G. apeliacinio skundo argumentas, kad toks jos ieškinio pripažinimas buvo klaidingas, niekuo nepagrįstas. Nepagrįstais laikytini ir apeliantės teiginiai, kad po laikino tėvų valdžios apribojimo ir po teismo sprendimo priėmimo ji pakeitė savo gyvenimo būdą (lankėsi pas psichologą dėl alkoholio vartojimo nutraukimo, jau yra paskirti medikamentai, kuriuos ji vartoja nuolatos), nes jie nepagrįsti jokiais įrodymais. Iš bylos medžiagos spręstina apie tai, kad VTAS specialistai ir socialiniai darbuotojai ne kartą bandė įpareigoti atsakovus vykdyti tėvų valdžią: dalyvauti vaikų auklėjime, rūpintis jų sveikata, ugdyti įgimtus ir įgytus gebėjimus, nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevalkatauti ir nebendrauti su asocialiais asmenimis, tačiau šis darbas teigiamų pokyčių nedavė. Todėl 2015 m. gegužės 21 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. B-ĮV-602, Nr. B-ĮV-603 atsakovų vaikai jau penktą kartą paimti iš tėvų ir jiems nustatyta laikina globa. Apeliantė į bylą nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kad per visą laikinosios globos laikotarpį stengėsi ir dėjo pakankamas pastangas, kad jos šeimoje susidariusi situacija keistų į gerąją pusę. Tuo tarpu byloje pateikti įrodymai patvirtina apeliantės netinkamą elgesį, pasireiškiantį sistemingu alkoholio vartojimu, socialinių įgūdžių, tame tarpe ir kaip auginti nepilnametį sūnų E. G., kuriam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, neturėjimu. Jokių įrodymų, kad apeliantės elgesys gali pasikeisti, ji nepateikė. Priešingai, VTAS su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktame Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2016 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. SD-278 nurodoma, kad D. G. 2016 m. lapkričio 27 d. lankėsi gydytojo A. M. konsultacijoje būdama galimai neblaivi, kas tik patvirtina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta padėtis gali pasikeisti.

19. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl vaikų lankymo (Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2016 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. SD-278 nurodyta, kad apeliantė vaikus lanko, bendrauja telefonu, tuo tarpu atsakovas J. G. iš viso vaikų nelanko, su vaikais nebendrauja) laikytinos epizodinėmis ir nepakankamomis spręsti, jog apeliantei, tuo labiau abiems atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią nėra pagrindo. Šiuo atveju svarbios aplinkybės yra tos, ar atsakovai, laikinai jiems apribojus tėvų valdžią, pakeitė savo gyvenimo būdą ir aplinką ir įrodė, jog gali suprasti vaikų poreikius ir juos tinkamai užtikrinti. Tačiau tokios aplinkybės nenustatytos, apeliantės nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais. Minėtame Vilkaviškio socialinės pagalbos centro rašte nurodyta, kad atsakovai negalės užtikrinti teisėtų vaikų interesų ir saugios aplinkos jiems augti šeimoje, atsitiktiniai darbai neužtikrina nuolatinių pajamų šeimai išlaikyti, išlieka alkoholio vartojimo problema, todėl nerekomenduoja vaikus grąžinti į šeimą.

20. Apeliantės teigimu, neatsižvelgta į vaikų norą gyventi šeimoje. Iš tikrųjų tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, grąžinimas nepilnamečio vaiko į atsakovų susikurtas gyvenimo sąlygas, neabejotinai neatitiktų vaiko interesų, augti saugioje, darnioje, užtikrinančioje būtinas vaikui vystytis sąlygas šeimoje.

22. Pabrėžtina, kad net ir neterminuotai apribojus tėvų valdžią išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). O laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

23. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė