Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba UAB „K.“, ekskavatorininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

2019 m. gegužės 15 d., apie 18:00 val., S. R., Rygos gatvėje, Saulkrasti vietovėje, Latvijos Respublikoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 2,77 promilių girtumas), vairavo ratinį ekskavatorių JCB JS 145W, valstybinio numerio ženklas C 179 J. Taip S. R. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,77 promilių girtumas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. R. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės mėn. Latvijoje dirbo su ekskavatoriumi, buvo komandiruotas savo darbovietės. 2019-05-15 darbo nebuvo, dar jis pametė savo dokumentus, jų nerado ir susinervinęs pavartojo alkoholio. Suprato, kad yra vartojęs alkoholio ir važiavo su ekskavatoriumi jį pastatyti į aikštelę, nuvažiavo keliu apie 200–500 metrus, kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Jie nustatė jam didesnį kaip 2 promilių neblaivumą, surašė dokumentus, pakrovė ir išvežė ekskavatorių į aikštelę. Jį patį sulaikė vienai parai, po to paleido. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi dėl savo poelgio. Jis dirba penkias dienas per savaitę, gauna 500–600 Eur atlyginimą. Moka vaikui išlaikymą po 112 Eur. Nekilnojamojo turto neturi. Gyvena draugės sodyboje. Savo vardu neturi registruotų transporto priemonių. 2008 metais jį nubaudė bauda už sunkvežimio vairavimą neblaiviam, dar nėra sumokėjęs visos paskirtos baudos, antstolis dalimis ją tebeišieško. Tada buvo atimta ir teisė vairuoti, vėliau jis tiesiog išsiėmė naują traktorininko pažymėjimą ir su juo dirbo.

Iš 2019 m. gegužės 15 d. pranešimų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 15 d., apie 18:00 val., policijos pareigūnai Rygos gatvėje, Saulkrasti vietovėje, Latvijos Respublikoje, sustabdė ratinį ekskavatorių JCB JS 145W, valstybinio numerio ženklas C 179 J, kurį vairavo neblaivus S. R.. Jam alkotesteriu buvo nustatytas 3,04 ir 3,02 promilių girtumas. (b. l. 1–2).

Iš transporto priemonės vairuotojo patikros protokolo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 15 d. S. R. alkotesteriu 18:48 val. nustatytas 3,04 (min 2,79) ir 3,02 (min 2,77) promilių girtumas (b. l. 7).

Iš 2019 m. gegužės 15 d. Latvijos Respublikos pateiktų dokumentų nustatyta, kad ratinis ekskavatorius JCB JS 145W, valstybinio numerio ženklas C 179 J, perduotas atsakingoms institucijoms ir iš įvykio vietos išvežtas saugoti į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 77–86). Vėliau ratinis ekskavatorius JCB JS 145W, valstybinio numerio ženklas C 179 J, grąžintas savininkams (b. l. 109).

Iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro nustatyta, kad ratinis ekskavatorius JCB JS 145W, valstybinio numerio ženklas C 179 J, registruotas UAB „Batecha“ vardu (b. l. 114–115).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašų nustatyta, kad ratinio ekskavatorius JCB JS 145W, pagaminto 2003 m., kaina su PVM 25 000 Eur (b. l. 113).

BK 8 straipsnyje numatytos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už užsienyje padarytus nusikaltimus sąlygos. Lietuvos Respublikos piliečiai (...), padarę užsienyje nusikaltimus, atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Esminę reikšmę, sprendžiant minėtų asmenų baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytas veikas klausimą, turi tai, ar ta veika, kurios padarymu jie kaltinami, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal abiejų valstybių baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2013).

Motyvuojamoji dalis

Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 262 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo (vairuotojo pažymėjimas nustatyta tvarka nėra gautas ar atimtas) ir jeigu vairuotojas yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių, toksinių ar kitų svaiginančių medžiagų (b. l. 55–57).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimą, būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaip matyti Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 262 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas būtinasis nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis – vairavimas neturint pažymėjimo, o BK 281¹ straipsnio 1 dalyje toks požymis neįtvirtintas, tai yra veikos kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nėra skirtumo ar asmuo vairavo turėdamas teisę vairuoti ar ne.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis, S. R. 2008 m. gegužės 16 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2010 m. gegužės 16 d., tačiau nepažymėta, ar iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 141–142). Vairuotojų registro duomenimis S. R. 2004 m. balandžio 26 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 50394259, negalioja (b. l. 148). Iš įtariamojo apklausos protokolo nustatyta, kad S. R. nurodė, kad 2008 metais vairavo būdamas neblaivus sunkvežimį ir jį sustabdžiusi policija surašė administracinio nusižengimo protokolą, jam paskiriant baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams. Tada vairuotojo pažymėjimo jam nereikėjo, todėl jo ir neatsiėmė (b. l. 117). Į bylą taip pat pateiktas S. R. 2019 m. vasario 22 d. išduotas traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas Nr. 0222558 (TR1, TR2 ir SZ kategorijų transporto priemonėms), nurodyta, kad pažymėjimas galioja iki 2029 m. vasario 22 d.

ATPK 326 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Taigi, 2008 m. gegužės 16 d. iš S. R. atimant teisę vairuoti, tačiau nepaimant iš jo vairuotojo pažymėjimo, buvo nesilaikyta nustatytos nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdymo tvarkos.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta vieniems metams ir ilgiau, iš jo atimta specialioji teisė grąžinama tik pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai jis perlaiko egzaminą ir nustatyta tvarka baigia papildomą vairuotojų mokymą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 10 punkte numatyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 11 punkte numatyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones dėl teisės pažeidimo padarymo buvo atimta vieniems metams ar ilgesniam laikui, per Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, norėdami susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones, turi būti išlaikę vairavimo egzaminą, <...> o norėdami susigrąžinti teisę vairuoti traktorius ir (arba) savaeiges mašinas turi būti pakartotinai išlaikę kvalifikacijos egzaminą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3¹ dalyje numatyta, kad asmeniui, nesumokėjusiam visų jam paskirtų baudų už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kai nustatytas terminas jas sumokėti pasibaigęs), vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ir nekeičiamas.

Iš pažymos apie asmens finansinę būseną nustatyta, kad S. R. jam 2008 m. gegužės 16 d. paskirtos 2000 Lt (579 Eur) baudos nėra sumokėjęs (b. l. 151). Duomenų, kad S. R. perlaikė kvalifikacijos egzaminą ir baigė papildomus vairuotojų mokymus, byloje nėra. Iš rašto „Dėl S. R. traktorininko pažymėjimo išdavimo“ nustatyta, kad 2019 m. vasario 22 d. VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokykloje buvo pakeistas 1999 m. kovo 3 d. Klaipėdos aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje išduotas ABCD kategorijų traktorininko pažymėjimas NA NR. 007831 ir išduotas TR1, TR2, SZ kategorijų traktorininko pažymėjimas Nr. 0222558. Iš 2019 m. vasario 22 d. prašymo Nr. 5024 nustatyta, kad S. R. pateikė prašymą jam išduoti (pakeisti) traktorininko pažymėjimą TR1, TR2, SZ kategorijoms, kaip priežastį pažymėdamas langelį „Pasibaigė galiojimo laikas“. Darytina išvada, kad VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokykla 2019 m. vasario 22 d. traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą S. R. išdavė nesant teisės aktuose nustatytiems pagrindams. Darytina išvada, kad S. R. 2019 m. gegužės 15 d. vairavo ratinį ekskavatorių JCB JS 145W neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

Taigi, S. R. veika tiek pagal veikos padarymo vietos valstybės, t. y. Latvijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 262 straipsnio 1 dalis), tiek pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) laikoma nusikaltimu ir pagal šiuos įstatymus yra baudžiama.

Skiriant bausmę kaltinamajam S. R. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad pagal BK 8 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 262 straipsnio 1 dalis numato galimybę skirti laisvės atėmimą iki vienerių metų; trumpalaikį laisvės atėmimą; priverstinius darbus; piniginę baudą, atimant vairuotojo pažymėjimą iki penkerių metų (b. l. 55–57). BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato galimybę skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Latvijos Respublikos Generalinė prokuratūra atsakyme į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros paklausimą nurodė, kad galiojančiais Latvijos Respublikos įstatymais, už nusikalstama veiką, kurios padarymu baudžiamajame procese įtariamas S. R., gali būti skirta nuo 1 500 Eur iki 500 000 Eur bauda (b. l. 180).

Kaltinamasis S. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamasis dirba UAB „Konsolė“, jis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, sumokėjęs ne visas paskirtas baudas (b. l. 151). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam bei kuris neviršija nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamajame įstatyme nustatyto maksimalaus dydžio, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemone sulaikys S. R. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Dėl šios priežasties, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, S. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant ir teisę tokią teisę įgyti, nustatant dvejų metų terminą.

Latvijos Respublikos baudžiamasis įstatymas nenumato transporto priemonės konfiskavimo už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 180), todėl S. R. baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, šiuo atveju neskirtina (BK 8 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 5 ir 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Šioje byloje proceso išlaidos yra 471,48 Eur už transporto priemonės nugabenimą ir saugojimą (b. l. 86–88), kurios išieškotinos iš S. R.. Bylos duomenimis Latvijos Respublikos Valstybinė policija patyrė 15,65 Eur išlaidas už patikrą atliktą nustatant alkoholio koncentraciją, narkotinių medžiagų arba kitų svaiginančių medžiagų poveikį (b. l. 105–106). Lietuvoje nėra teismų praktikos pagal kurią išlaidos už neblaivumo patikrinimą būtų pripažįstamos proceso išlaidomis, todėl išlaidos už S. R. neblaivumo patikrinimą nepripažintinos proceso išlaidomis ir neišieškotinos iš S. R..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 90 MGL (BBND) (4 500 Eur) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam bausmę – 60 MGL (BBND) (3 000 Eur) baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą nuo 2019 m. gegužės 16 d. 00:40 val. iki 2019 m. gegužės 16 d. 15:10 val. ir paskirti jam galutinę bausmę – 58 MGL (BBND) (2 900 Eur) baudą, nustatant sumokėti ją per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2021 m. vasario 22 d.).

S. R. traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus išsiųsti VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokyklai.

S. R. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.