Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) ape­liacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nu­ta­ri­mo D. N. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas D. N. surašytas už tai, kad 2016 m. vasario 28 d., 19.25 val., (duomenys neskelbtini), jis vairavo transporto priemonę „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai jos nėra įgijęs, nesiėmė visų būtinų at­sar­gu­mo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, sankryžoje suko į kairę iš juos­tos skirtos važiuoti tiesiai, t. y. iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies krašto, neįsitiko, kad tai daryti yra saugu, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir suk­damas į kairę kliudė kitą transporto priemonę, kuri taip pat suko į kairę iš juostos skirtos sukti į kairę. Įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Po eismo įvykio vairuotojas iš karto įvykio vie­to­je nesustojo, neaptarė su nukentėjusiuoju eismo įvykio aplinkybių, apie įvykį nepranešė po­li­ci­jai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat vairuotojas vairavo transporto priemonę, kuri nus­ta­ty­ta tvar­ka neįregistruota ir neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiks­mais D. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 106, 126, 219.1, 219.2, 220, 226, 1 prie­do 508 punktų reikalavimus. Jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinio tei­sės pa­žei­dimo kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 2 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimu D. N. nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. Paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė ad­mi­nis­tracinė nuobauda – 300 Eur. Administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 2 d. ir 130 str. 1 d., bylos teiseną D. N. teismas nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas D. N. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, ne­tin­­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių pati­ki­mu­mą. Apy­lin­kės teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­­lin­kybių, nepašalino by­loje iškilusių prieš­ta­ra­vi­mų, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar pa­nei­giančių įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti liu­dy­tojas E. M., kuris tiesiogiai matė įvykį, bei nukentėjusioji R. R., kas šiuo atveju tu­rėjo įtakos nevisapusiškam bylos aplinkybių įvertinimui. Pažymėtina ir tai, kad teismas nesi­aiš­ki­no, ar automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje liudytojas E. M. galimai padėjo su­stab­dy­ti D. N. vairuojamą automobilį, yra fiksuojama vaizdo kameromis. Aukštesnysis teismas spren­džia, kad šios aplinkybės turi būti išsiaiškintos, ištirtos, ir tik po to padarytos išvados bei priimtas sprendimas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojų nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo admi­nistracinio teis­mo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti ap­klausiami asmenys, kurių parodymai yra svarbūs. Lie­tu­vos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepa­kei­čia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, na­grinė­da­mas bylą, pri­va­lo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų pa­rodymus, spe­cia­listų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įro­dy­mais, apžiū­rė­ti daiktinius įro­dy­mus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­miantis byloje surinktų įro­dymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šal­ti­nių yra gau­nama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duo­menų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ad­mi­nis­­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiek­vie­nos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra never­ti­na­mi, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimą panaikinti ir D. N. admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.