Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2016-06-21, apie 5:05 val., Taikos pr. – Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią A. P., neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti neįgyta, nepasirinko saugaus greičio ir sankryžoje sukdamas į kairę nesuvaldė transporto priemonės, ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir apšvietimo stulpas. Taip pat, A. G. vairuojamas automobilis neapdraustas privalomuoju draudimu. Tokiu būdu, A. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

A. G. teismo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad jis automobilį buvo paėmęs be jo savininko žinios.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų padarymo faktas ir A. G. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu; pačio A. G. pasiaiškinimu, kuriuo nurodė, jog paėmė ne sau priklausantį automobilį, nes norėjo nuvažiuoti iki parduotuvės. Vairuodamas bandė iš cigarečių pakelio išsitraukti cigaretę, dėl to nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą, o dėl didelio išgąsčio iš įvykio vietos nuvažiavo. Su padarytais pažeidimais sutinka ir gailisi; Klaipėdos AVPK KPT tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio; asmens duomenų išrašu iš kurio matyti, jog A. G. teisės vairuoti nėra įgijęs; eismo įvykio vietos schema; papildomais duomenimis apie eismo įvykį; BIRT ataskaitų žiūryklės lentelės duomenimis apie užregistruotą techninį eismo įvykį; automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko, A. P., paaiškinimu, kuriuo parodė, jog eismo įvykio metu buvo išvykęs į užsienį, o A. G. paliko saugoti jam priklausantį sodą. Kadangi, sodo namelyje buvo automobilio rakteliai, todėl A. G. automobilį, esantį sodo garaže, naudojo be jo žinios. Dėl apgadinto automobilio pretenzijų A. G. neturi; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus; fotolentelėmis, kuriose užfiksuota – eismo įvykio vieta Taikos pr. – Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, apgadintas gatvės apšvietimo stulpas, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalys, priekinis valstybinis numeris, likę po eismo įvykio; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo bei kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127, 222, 226 p. reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas teisės pažeidimas pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuotas teisingai, nes A. G. 2016-06-21, apie 5:05 val., Taikos pr. – Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią A. P., neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti neįgyta, nepasirinko saugaus greičio ir sankryžoje sukdamas į kairę nesuvaldė transporto priemonės, ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, kas lėmė A. P. priklausančios transporto priemonės bei gatvės apšvietimo stulpo apgadinimą (KET 9, 14, 127 p.). Taip pat, padarytas teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., nes A. G. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas KET 222 p. reikalavimus. Kadangi, A. G. vairuojamas automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jos veikos kvalifikavimas pagal ATPK 123 str. 5 d. teisingas, taip pat (KET 226 p.).

Byloje atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog A. G. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu yra galiojančių nuobaudų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, jų kiekį ir reikšmingumą, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti A. G. paskyrus ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas – baudas, be ATPK 130 str. 1 d. numatyto transporto priemonės konfiskavimo. Paskirtinos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausiąja apimant švelnesnes (ATPK 33 str.).

Pasisakydamas dėl automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. P., konfiskavimo, teismas pažymi, jog ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik pažeidėjo nuosavybe esantis daiktas, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus, tarp kurių paminėtos bylos dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų. ATPK 26 str. 2 d. 1 p. numatyta galimybė konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantį daiktą, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą paminėta, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių; teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2003-05-30, 2004-12-13, 2005-09-29, 2014-07-11 nutarimai). Šios nuostatos atspindėtos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 ir 7 punktuose, numatančiuose, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo ir sistemiškumo principais. Sistemiškai vertinant nuo 2016-01-01 įsigaliojusius ATPK 26 str. 2 d. 1 ir 5 p. darytina išvada, kad šiuo atveju imperatyviai numatoma būtinybė nustatyti, kad asmuo žinojo apie aplinkybę, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, t. y., jeigu nustatoma, kad asmuo tik turėjo ir galėjo žinoti apie šią aplinkybę, ATPK 26 str. 2 d. 1 p. negalėtų būti taikomas.

Pažymėtina, jog ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas,– nustatyta kaip alternatyvi. Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. P.. Byloje duomenų, kad jis žinojo, jog automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ATPK 26 str. 2 d. 1 p. reikalavimai nėra išpildyti, dėl šios priežasties automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas. Minėta transporto priemonė grąžintina teisėtam jos savininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 30, 30² straipsniais, 123 straipsnio 5 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

- už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą – 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) baudą,

- už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą,

- už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, griežčiausia nuobauda apėmus švelnesnes, galutinę administracinę nuobaudą A. G. skirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Paskirtą baudą sumokėti per 24 mėnesius, kas mėnesį sumokant lygiomis dalimis.

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 16059388849, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.