- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-156-190/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10268-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- V. O.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 53 MGL (1995,98 Eur) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, 2 metams, bei išieškota konfiskuotino turto (automobilio) vertė – 1000 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
V. O. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet jis 2017-03-02, apie 16.52 val., nuo ) (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz (MB) (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent - 2,21 promilės etilo alkoholio.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. O. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam iki 15 MGL dydžio baudą bei sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Taip pat prašo pripažinti jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Skunde nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą ir pripažįsta savo kaltę. Atsižvelgiant į tai, apelianto vertinimu, nesuprantama, kodėl jam buvo skirta griežtesnė už bausmės vidurkį bausmė. Pažymi, kad jo finansinė padėtis labai sunki ir vienintelis pajamų šaltinis – bedarbio pašalpa. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė neigiamų pasekmių, niekas nenukentėjo, nesugadintas kitų asmenų turtas, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas, jo manymu, yra trumpintinas iki vienerių metų.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas apeliacinio proceso metu patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šuo konkrečiu atveju nuteistasis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teigia, kad jam paskirtos per griežta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė. Neperžengdamas apeliacinio skundo ribų apygardos teismas pasisakys tik dėl apeliantui paskirtos baudos dydžio ir teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino. Esminiai nuteistojo argumentai dėl bausmės jam dydžio yra susiję su jo sunkia materialine padėtimi bei aplinkybe, jog jis gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (tai, jo vertinimu, turi būti vertinama kaip jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Apygardos teismas su šiais nuteistojo argumentais nesutinka.Apeliantas teigia, kad pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo bei nuoširdžiai gailėjosi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Sutiktina su nuteistojo gynėjo argumentu, jog asmens prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti padarytas ir nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau pabrėžtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju įvertintinos visos reikšmingos aplinkybės ir vien tik formalus savo kaltės pripažinimas ir gailėjimosi deklaravimas automatiškai nesuponuoja, jog bus nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Iš policijos pareigūno P. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuteistasis iškart po sulaikymo teigė, kad nežino, kas vairavo automobilį (t. 1, b. l. 6). Pareigūnas T. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apeliantas iš pradžių buvo nurodęs, kad automobilio nevairavo, tačiau vėliau teigė, kad automobilį vairavo prieš vieną valandą (t. 1, b. l. 7). Tas pačias aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnas P. K. (t. 1, b. l. 47, 49). Apklausiamas kaip įtariamasis 2017 m. kovo 3 d. (kitą dieną po nusikaltimo padarymo) apeliantas parodymų nedavė (t. 7, b. l. 80), 2017 m. kovo 8 d. apklausos metu, dalyvaujant gynėjai, jis pozicijos dėl savo kaltės neišreiškė ir nurodė, kad parodymus duos apklausiamas teisme (t. 1, b. l. 91). Apklausiamas apylinkės teisme V. O. savo kaltę pripažino, tačiau jo pozicija dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nebuvo nuosekli. Nuteistasis reiškė abejones dėl to, kokia alkoholio koncentracija buvo jo kraujyje, buvo nenuoseklus atpasakodamas kada, kur ir kokį kiekį alkoholio išgėrė (t. 1, b. l. 141-142). Apygardos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, jog kaltinamojo (bei įtariamojo) teisė duoti parodymus, atsisakyti duoti parodymus yra garantuota Konstitucijos bei proceso įstatymų, be to – kaltinamasis (ir įtariamasis) nėra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taigi, kitaip tariant – asmuo turi teisę pasirinkti tokią gynybos taktiką byloje, kokia jam atrodo esanti efektyviausia. Dėl asmens pasirinktos gynybos taktikos jam negali būti apsunkinama jo teisinė padėtis, griežtinama bausmė ar pan., tačiau į tai yra atsižvelgiama skiriant bausmę bei renkant duomenis, kurie apibūdina jo asmenybę. Apygardos teismo teisėjų kolegija negali vienareikšmiškai konstatuoti, jog nuteistasis buvo nuoširdus ir aktyviai gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Kaip minėta, jis nebuvo nuoseklus atpasakodamas nusikalstamos veikos aplinkybes, iš dalies bandė teisinti savo nusikalstamus veiksmus teigdamas, kad dalį alkoholio vartojo jau sustojęs ir pamatęs policijos pareigūnus, abejojo dėl to, koks alkoholio kiekis buvo jo kraujyje ir pan. Be to, V. O., viena vertus, teigė, kad alkoholį vartojo jau nuo pietų (išgėrė pietaudamas, o ne dėl neigiamai susiklosčiusių aplinkybių), kita vertus, teigė, kad girtavo dėl to, kad susipyko su mergina. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog nuteistasis formaliai nurodė, kad gailisi savo nusikalstamų veiksmų ir apylinkės teismas to pagrįstai nepripažino jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis taip pat teigia, kad paskirta bauda yra per didelė, o teisė vairuoti kelių transporto priemones atimta neproporcingai ilgam terminui. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio redakcija už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatė baudą iki 500 MGL. Taigi, bausmės vidurkis šiuo konkrečiu atveju yra 250 MGL. Apeliantui paskirta 55 MGL (galutinė – 53 MGL) dydžio bauda, taigi, kelis kartus už sankcijos vidurkį švelnesnė bausmė. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė atsižvelgdamas, be kita ko, ir į nuteistojo materialinę padėtį. Galutinė bauda V. O. nesiekia 2000 Eur. Iš byloje esančio UAB „Mogo LT“ rašto matyti, kad mokėdamas lizingo įmokas bendrovei, V. O. kas mėnesį mokėdavo po 304,91 Eur (t. 1, b. l. 165). Taigi, nuteistasis turėjo pakankamai piniginių lėšų mokėti įmokas už automobilį. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad V. O. baudą turi sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą jis sužinojo iš karto (2017 m. kovo mėn. pradžioje), naudojosi advokato paslaugomis, taigi, turėjo ir galėjo numatyti, kad jam gali tekti mokėti piniginę baudą. Paskirtą baudą V. O. turės sumokėti iki 2018 m. birželio mėn. pabaigos (per 4 mėnesius nuo apygardos teismo nutarties paskelbimo), taigi, iš viso jis turi (turėjo) daugiau nei metus surinkti reikiamą pinigų sumą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmė nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui negali būti per švelni, nes priešingu atveju būtų sumenkinama baudžiamosios atsakomybės esmė ir paneigiama jos funkcija, sukuriamas nebaudžiamumo įspūdis. Jeigu apeliantui būtų paskirta jo prašoma paskirti bausmė (iki 15 MGL, t.y. iki 564,90 Eur), toks nubaudimas nepasiektų kriminalinei bausmei siekiamų tikslų, nes nebūtų pakankamai griežta priemonė nuteistojo atžvilgiu.Apeliantas taip pat prašo sutrumpinti teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų (apylinkės teismo nuosprendžiu ši teisė atimta 2 metams). Pagrindinis argumentas dėl šio nuteistojo prašymo – iki tol buvęs jo darbo pobūdis (apeliantas dirbo ekspeditoriumi). V. O. teigia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė ypatingai apsunkina jo galimybes susirasti darbą, taigi, ir sumokėti jam paskirtą baudą. Vertinant šiuos nuteistojo teiginius svarbu tai, kad jis yra darbingas, gyvena Vilniaus mieste, taigi, turi galimybių susirasti kitą darbą, kuriame nereiktų vairuoti transporto priemonės. Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog praeityje V. O. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 97-100), už kai kuriuos pažeidimus paskirtų baudų jis iki šiol nėra sumokėjęs. Iš nurodytų duomenų galima daryti išvadą, kad V. O. elgiasi neatsakingai vairuodamas transporto priemones, yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir nors jo ankstesnės pareigos buvo susijusios su ekspedicija, tai nepašalina būtinybės jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę būtent tokiam laikotarpiui – 2 metams. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpis – nuo 1 iki 3 metų (aptariamo straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju V. O. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, taigi, nustatytas terminas atitinka BK 68 straipsnio 2 dalies vidurkį. Esant tokioms aplinkybėms apygardos teismo teisėjų kolegija vertina, kad įstatymų leidėjo valia yra įgyvendinta tinkamai, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ne per griežta, yra adekvati ir jos terminas ne per ilgas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus daro išvadą, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė V. O. paskirtos tinkamai ir nėra per griežtos. Keisti skundžiamą nuosprendį apelianto skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. O. (V. O.) apeliacinį skundą atmesti.