Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. P. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 25 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2021 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-732-2021 J. P. buvo pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje ir 45 straipsnio 4 dalyje, irjai paskirta galutinė 500 Eur bauda. J. P. nubausta už tai, kad ji 2021 m. sausio 9 d. apie 16.55 val. Panevėžio r., 174 kelyje, Ukmergė – Raguva – Nevėžis, 43,565 km, blaivi, vairuodama automobilį „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Toyota Corola“ vairuotoja J. P., keleivė V. N., kuriai Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 87/2021 (05) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir keleivis V. N., kuriam Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 86/2021 (05) sužalojimų nenustatyta. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis. J. P. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės lapkričio 4 d. dienos nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu nesilaikė ribojimų judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdama Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo vykti iš Panevėžio m. savivaldybės į Panevėžio r. savivaldybę, tuo sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. Į kitą savivaldybės teritoriją atvyko automobiliu.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje ištirtų įrodymų pagrindu jo veikoje nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai. Šioje byloje J. P. neneigia, kad ji skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo nurodytą automobilį, tačiau laikosi pozicijos, kad neįrodyta, jog eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų nepažeidė. Be to, J. P. teigimu, ji nepagrįstai nubausta dėl judėjimo tarp savivaldybių ribojimo pažeidimo, nes į kitą savivaldybę vyko turėdama tai pateisinančią priežastį – vežė vaistus močiutei. Taigi tikrinant skundžiamo Komisariato nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą turi būti nustatyta, ar buvo padaryti administraciniai nusižengimai, už kurių padarymą J. P. nubausta skundžiamu nutarimu.

Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį KET pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų. Nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 eurų (ANK 423 straipsnio 2 dalis).

Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 punktas).

2021 m. sausio 9 d. tyrėjo Žilvino Barausko tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. sausio 9 d. apie 16.56 val. gautas pranešimas dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo žmonės. Pirminiais duomenimis nustatyta, kad apie 16.50 val. automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. P., vairuodama automobilį apsnigtu keliu Ukmergė–Raguva–Nevėžis, 43,565 km, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, todėl nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Vairuotoja blaivi. Kartu automobiliu vyko šeimos nariai: brolis V. N. ir motina V. N.. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje J. P. apžiūros metu nustatytas galvos sumušimas, dešinės plaštakos sumušimas, plėštinė žaizda, 3 piršto plėštinė žaizda, V. N. apžiūros metu nustatytas blaivumas (0 promilės), stuburo krūtinės dalies sumušimas ir N. V. apžiūros metu nustatytas 1,76 promilės girtumas, kairės blauzdos sumušimas, galvos sumušimas. Visi trys išleisti gydytis ambulatoriškai.

Iš 2021 m. sausio 9 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kelio dangos būklė – apsnigtas asfaltbetonis, važiuojamosios kelio dalies plotis – 5,4 m. Eismo įvykio vietos plane pažymėta J. P. vairuoto automobilio judėjimo kryptis, padėtis po eismo įvykio, slydimo žymės, tačiau jokia duobė, apie kurios buvimą pasakoja J. P., nėra pažymėta. Paaiškinime V. N. apie jokią duobę taip pat nerašė, teigė, kad automobilis prarado sukibimą su keliu dėl sniego. Nors tiksliai nustatyti, kokiu greičiu įvykio metu J. P. važiavo, nėra objektyvios galimybės, tačiau teismas nesutinka su skundo argumentu, kad jos pasirinktas važiavimo greitis toje situacijoje, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo saugus. Pažymėtina, kad konkrečioje situacijoje pasirenkant saugų greitį turi būti atsižvelgta į aplinkybių visumą: vairuotojo patirtį, automobilio būklę, oro sąlygos, kelio dangą, matomumą ir kt. Šiuo atveju tiek byloje esančios nuotraukos, tiek tarnybiniai pranešimai, tiek ir automobiliu važiavusių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad kelias buvo apsnigtas, snigo ir važiuojant. Nors skunde ir teisme J. P. teigia, kad greitis galėjo būti apie 40–45 km/h, tačiau paaiškinime nurodė, kad važiavo apie 60–70 km/h, o V. N. paaiškinime yra nurodęs, kad automobilio greitis galėjo būti apie 70–80 km/h.

Įvertinęs visus įrodymus, teismas sprendžia, kad apsnigta kelio danga laikytina viena iš aplinkybių, į kurią vairuotoja turėjo atsižvelgti pasirinkdama saugų važiavimo greitį, o ne kaip jos atsakomybę dėl eismo įvykio šalinanti aplinkybė, be to, skunde nurodomos duobės kelyje buvimas nėra įrodytas. Taigi skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad šiuo atveju eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilio vairuotoja nepasirinko saugaus vairavimo greičio ir neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, t. y. būtent dėl KET 9 bei 127 punktų reikalavimų pažeidimo vairuotoja nesuvaldė automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir, pagal važiavusių asmenų paaiškinimus, 3 kartus vertėsi. Specialisto išvada Nr. G 87/2021 (05) patvirtina, kad eismo įvykio metu keleivė V. N. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes jai nustatytos muštinės žaizdos kaktoje, kairio smilkinio srityje ir odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Dėl to pagal sukeltas pasekmes J. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį.

Pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 Eur. ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1500 Eur (ANK 45 straipsnio 4 dalis).

2021 m. sausio 9 d. galiojusioje, todėl šioje byloje taikytinoje Nutarimo redakcijoje buvo nurodyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas Nutarime buvo įtvirtintas tik kaip rekomendacija, už kurios nesilaikymą neturėtų būti baudžiama. Iš Nutarimo teksto matyti, kad asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojamas buvo įtvirtintas kaip privalomas, tačiau kartu nustatytos ir išimtys, kurioms esant asmenų judėjimas tarp savivaldybių yra galimas, t. y. už jį nėra baudžiama. Byloje yra įrodymai, kad J. P. turi nekilnojamojo turto Panevėžyje, ji Panevėžyje yra ir deklaravusi savo gyvenamąją vietą, tačiau eismo įvykis įvyko Panevėžio r., t. y. kitoje savivaldybėje, į kurią, kaip paaiškino J. P. ir kartu su ja automobiliu vykę asmenys, buvo išvykta, nes reikėjo Raguvoje gyvenančiai močiutei nuvežti vaistų. Ši nurodyta vykimo į kitą savivaldybę aplinkybė pagal byloje nustatytas aplinkybes nelaikytina objektyviai pagrįsta neatidėliotina priežastimi, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Teismas daro išvadą, kad J. P. į Panevėžio r. savivaldybę vyko neturėdama tam Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo.

Visų pirma, vaistų vežimas, kaip priežastis vykti į kitą savivaldybę, nėra įrodytas jokiais objektyviais duomenimis, išskyrus pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos J. P. ir jos artimųjų, kurie vyko kartu su ja, parodymus, nes nebuvo pateikti vaistų įsigijimą patvirtinantys įrodymai, receptai ar pan. N. V. N. paaiškino, kad ji pirko vaistinėje receptinius vaistus be recepto, nes jis nebuvo išrašytas, kad už juos atsiskaitė grynaisiais pinigais ir pirkimo kvito neišsaugojo. Labai svarbios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės yra tos, kad ji pirko receptinius vaistus, kuriuos jos mama (J. P. močiutė) nuolat vartoja. Šios aplinkybės patvirtina, kad asmuo, nuolat vartojantis tam tikrus receptinius vaistus, apie tai, kada jam pagal receptą išrašyti ir nuolat vartojami vaistai baigsis ir jų vėl reikės įsigyti, žino iš anksto, taigi turimų vaistų pasibaigimas nėra tam asmeniui netikėtas ir jų įsigijimą galima iš anksto planuotis. Ši aplinkybė, vertinant ją kartu su kita nukentėjusiosios nurodyta aplinkybe, kad Raguvoje, t. y. miestelyje, kuriame gyvena V. N. mama (J. P. močiutė), kuriai, anot automobiliu vykusių asmenų paaiškinimų, vaistai ir buvo vežami, yra vaistinė (šį faktą patvirtina vieši duomenys apie Panevėžio r. esančias vaistines), reiškia, kad žinant tos vaistinės darbo laiką, buvo galimybė vaistus įsigyti Panevėžio r. Taigi J. P. vykimas 2021 m. sausio 9 d. iš Panevėžio į Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją neatitinka objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių kriterijaus, kai vykimas pripažįstamas neišvengiamu ir būtinu toje situacijoje.

Dėl pavojaus išplisti Covid-19 ligai sukėlimo akcentuotina, kad skunde nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-307-873/2020 nelaikytina precedentu šioje byloje, nes nurodytoje byloje pažeidėjui pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms sukėlimas, kaip būtinasis ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymis, nei administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame nutarime nebuvo inkriminuotas, dėl asmens padarytas administracinis nusižengimas iš ANK 45 straipsnio 4 dalies perkvalifikuotas į ANK 45 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nurodytas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms požymis J. P. buvo inkriminuotas tiek protokole, tiek ir nutarime, nurodant, kad J. P. savo veiksmais sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai.

Nors skunde ir teisme J. P. nurodė, kad nuvežusi vaistus juos paliko prie durų ir su niekuo kontaktų neturėjo, tačiau kadangi Panevėžio r. įvyko eismo įvykis, į kurį atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, tai J. P. kontaktai su kitais asmenimis buvo neišvengiami. J. P. teiginiai, kad ji neturėjo jokių Covid-19 požymių, kad jai ši liga nebuvo diagnozuota, nepaneigia jai inkriminuoto pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms sukėlimo, nes pagal teismų praktiką atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebūtinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas. Be to, pati J. P. teismo posėdyje pripažino, kad Covid-19 tyrimo nėra atlikusi, o kaip žinoma iš viešos informacijos, Covid-19 nustatoma ir jokių šios ligos simptomų nejaučiantiems asmenims.

Baudos skyrimas šiuo atveju nėra perteklinis, neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, kaip teigiama skunde. Pažymėtina, kad už visus administracinius nusižengimus J. P. skirtos minimalios nuobaudos ir jos subendrintos, paskiriant galutinę 500 Eur baudą. Išimtinių aplinkybių, kurios pateisintų švelnesnės, nei nustatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimą, nenustatyta. Kadangi nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą, skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. P. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.