- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-01
- Bylos Nr.
- 2-599
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė (pran.), Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- R.Š.
- Atsakovas
- V.F., uždarajai akcinei bendrovei ,,Lakvita“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R.Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2198-38/2005 pagal ieškovo R.Š. ieškinį atsakovams V.F. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Lakvita“ dėl negrąžintos paskolos ir nesumokėtų palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R.Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų V.F. ir UAB ,,Lakvita“ solidariai ieškovui 513 548,22 Lt negrąžintos paskolos ir nesumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2001 m. spalio 30 d. iki 2005 m. birželio 30 d., taip pat pagal šalių sudarytą paskolos ir laidavimo sutartį kas mėnesį mokėtinas 2 proc. dydžio palūkanas už priteistiną negrąžintos paskolos sumą, tai yra 5 463,28 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną 243 692, 22 Lt palūkanų sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui V.F. ir jo sutuoktinei I.F. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ir viešame registre įregistruotą I.F. vardu nekilnojamąjį turtą – 0,0651 ha žemės sklypą ir 275,72 kv.m. ploto gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 15 d. nutartimi areštavo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 16 600 Lt ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 473 400 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), registruotus I.F. vardu, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar suvaržyti disponavimą minėtu turtu kitomis prievolėmis.
Šalies argumentai
Atsakovo V.F. sutuoktinė I.F. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu atsakovų pusėje. Nurodė, kad pareiškus piniginius reikalavimus jos sutuoktiniui, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali būti nukreiptas ir į bendrąją sutuoktinių nuosavybę. Jau dabar pareikšto ieškinio pagrindu yra areštuotas jai priklausantis turtas, todėl akivaizdu, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos turtiniams interesams. Taip pat I.F. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. nutarties, kuria buvo areštuotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti pareiškėjos vardu. Jame pareiškėja prašė panaikinti skundžiamą teismo nutartį, kadangi ji nėra savo sutuoktinio prievolių vykdymo garantas ar laiduotoja, o areštuotas turtas priklauso jai vienai asmeninės nuosavybės teise.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pripažino I.F. šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, priėmė I.F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. nutarties ir panaikino minėta nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą I.F. vardu registruotiems žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nors ieškinys byloje pareikštas yra atsakovui V.F., kaip fiziniam asmeniui, tačiau ieškiniu yra prašoma solidariai priteisti iš jo konkrečią piniginę sumą ir ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo atveju, minėtas dokumentas gali būti perduodamas priverstiniam vykdymui, tame tarpe ir į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos I.F., kaip atsakovo V.F. sutuoktinės, turtiniams interesams nurodytas teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką, todėl nurodė, jog pareiškėją I.F. tikslinga įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje CPK 47 straipsnio pirmosios dalies pagrindu. Taip pat teismas priėmė pareiškėjos I.F. atskirąjį skundą (CPK 338 str., 315 str. 1 d.). Nurodė, kad su atskiruoju skundu teismui buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog areštuoti žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė pareiškėjos I.F. nuosavybė, kuri nepriskirtina bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės daliai, ir, į kurią negali būti nukreiptas būsimo teismo sprendimo vykdymas. Areštuotas turtas pareiškėjos I.F. asmenine nuosavybe tapo pagal 1998 m. liepos 8 d. dovanojimo sutartį. Šioje sutartyje nėra nuorodos, kad tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas perduodamas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, todėl pagal CK 3.89 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą šis turtas priskirtinas asmeninei I.F. nuosavybei. Todėl siekiant užtikrinti teismo sprendimo susijusio su atsakovo V.F. piniginių prievolių įvykdymu, vykdymą, teismo teigimu, pareiškėjos I.F. asmeninis turtas negalėjo būti areštuotas, nes ji savo turtu už atsakovo V.F. prievoles neatsako (CK 3.114 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas R.Š. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. nutartimi taikytą turto areštą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, turėjo nustatyti aiškų tokio įtraukimo į procesą materialinį pagrindą. Tačiau teismas iš esmės I.F. įtraukimo į procesą įstojimo pagrindu laikė ne materialinio pobūdžio teisinius santykius tarp atsakovo V.F. ir jo sutuoktinės I.F., o procesinio pobūdžio santykius, susijusius su būsimo išieškojimo nukreipimo į turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, ypatumais (CPK 666 str. 1 d.). Pripažinus, kad teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko atsakovų pusėje įtraukė I.F., darytina išvada, kad teismas nepagrįstai priėmė I.F. atskirąjį skundą dėl 2005 m. liepos 15 d. teismo nutarties ir pažeidė CPK 305 straipsnio, 315 straipsnio antrosios dalies 2 punkto, 338 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nustatęs, kad areštuotas nekilnojamasis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, iš kurio gali būti vykdomos sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str.), turėjo pakankamą pagrindą areštuotą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kvalifikuoti kaip šeimos turtą, konkrečiai kaip šeimos gyvenamąją patalpą (CK 3.84 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 d.), nepriklausomai nuo to, kad minėtas namas priklauso I.F. asmeninės nuosavybės teise. Tą aplinkybę, jog minėtas gyvenamasis namas yra šeimos gyvenamoji vieta, patvirtina ir I.F. atskirajame skunde dėl teismo 2005 m. liepos 15 d. nutarties nurodyta apeliantės ir jos sutuoktinio atsakovo V.F. gyvenamoji vieta (CK 2.16, 2.17 str.). Byloje nenustatyta, kad šio šeimos turto teisinis režimas būtų pasibaigęs (CK 3.86 str. 1 d.).
3. Teismo nutarties motyvai yra prieštaringi. Motyvuodamas nutarties dalį dėl I.F. įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, teismas pažymėjo, kad išieškojimo nukreipimas į skolininko atsakovo V.F. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali turėti tiesioginės įtakos I.F. turtiniams interesams. Tuo tarpu panaikindamas 2005 m. liepos 15 d. nutartimi taikytą nekilnojamojo turto areštą, teismas nurodė, kad į I.F. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą išieškojimas pagal būsimą teismo sprendimą negali būtu nukreiptas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas skiria vieną ar kelias CPK 145 straipsnyje numatytas priemones ir apriboja atsakovo teises arba sukuria jam pareigas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo R.Š. ieškinio reikalavimams užtikrinti teismas areštavo atsakovo V.F. sutuoktinės I.F. vardu registruotus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). I.F. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodama tuo, kad areštuotas turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise ir pateikė 1998 m. liepos 8 d. žemės ir gyvenamojo namo dovanojimo sutartį (b.l. 39), kurioje nurodyta, kad V.F. padovanojo savo sutuoktinei I.F. minėtą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Tai, kad teismo nutartimi areštuotas turtas 1998 m. liepos 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso I.F. patvirtina ir byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 11-12). Pagal CK 3.89 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduotas bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. Minėtoje dovanojimo sutartyje nėra duomenų, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), yra perduoti bendrojon sutuoktinių nuosavybėn, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog areštuotas nekilnojamasis turtas asmenine nuosavybės teise priklauso I.F.
Kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones gali būti areštuojamas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas ( CPK 145 str. 1 d. 1 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad I.F. nėra atsakove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, o areštuotas turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini).
Apelianto argumentas, kad teismas turėjo pakankamą pagrindą areštuotą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kvalifikuoti kaip šeimos turtą, konkrečiai kaip šeimos gyvenamąją patalpą, atmestinas, nes, kaip minėta laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovo turto atžvilgiu, o minėtas gyvenamasis namas nėra atsakovo turu.
Atskiruoju skundu apeliantas skundžia ir teismo nutarties dalį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatą, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai. Teismo atsisakymas įtraukti trečiąjį asmenį į procesą gali būti skundžiamas pateikiant atskirąjį skundą, nes jis neturi jokių kitų galimybių apginti savo teises. Tačiau teismo nutartis, kuria asmuo įtraukiamas byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Todėl ši nutartis atskirai nuo teismo sprendimo negali būti skundžiama, o motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Dėl šių aplinkybių, nutrauktinas apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria I.F. šioje civilinėje byloje įtraukta trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktu ir penktąja dalimi, 338 straipsniu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutraukti apeliacinį procesą, pardėtą pagal ieškovo R.Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalies, kuria I.F., pripažinta trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje.