Utenos apylinkės teismo sprendimas

2013-03-01 · Civilinė byla Nr. 2-156-356/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-01
Bylos Nr.
2-156-356/2013
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01806-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Atsakovas
L. B.
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Civilinė byla Nr. 2-156-356/2013Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01806-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.5;113.1; 116.1
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. kovo 1d.
Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant atsakovei L. B., o ieškovo UAB „Gelvora“ atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei L. B. dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Gelvora“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 202,53 Lt palūkanų, 3.575,06 Lt delspinigių, 507,89 Lt palūkanų delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,9 proc. dydžio palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr.08-108986-GV nuo pagrindinės skolos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė ieškinyje, kad atsakovė piniginę prievolę vykdė netinkamai, pagrindinė skola buvo priteista teismo įsakymu, o dalyje dėl netesybų pareiškimą buvo atsisakyta priimti. Atsakovė nevykdė piniginės prievolės gera valia, nors jai buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą.

Atsiliepimas

Atsakovė L. B. nurodė, kad ieškinį iš dalies pripažįsta, nes dėl jai susiklosčiusių nepalankių aplinkybių nebegalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Mano, kad delspinigiai ir palūkanos neprotingai didelės, prašė sumažinti ir taikyti ieškinio senatį, nes delspinigiai paskaičiuoti ne ieškinio senaties ribose. Ji pagal galimybes priteistą skolą moka, ieško daugiau apmokamo darbo, kad galėtų greičiau atsiskaityti. Kai sudarė Vartojimo kredito sutartį, jos turtinė padėtis buvo geresnė, gaunamos pajamos buvo pakankamos piniginei prievolei vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (LR CK 6.2. str.), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str., 6.200 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.).

Utenos rajono apylinkės teismo 2012-05-21 įsakymu civilinėje byloje Nr.L2-1062-921/2012, kuris yra įsiteisėjęs ir privalomai vykdomas (38 b.l., 12, 20 b.l., c/b Nr.L2-1062-921/2012), iš atsakovės ieškovui buvo priteista 3.746,78 Lt skola, 463,49 Lt palūkanos už laikotarpį nuo 2009-11-26 iki 2012-04-25. Pareiškimu šioje byloje taip pat buvo prašoma priteisti 3.018,47 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2009-11-26 iki 2012-04-25, 363,00 Lt delspinigius nuo palūkanų, paskaičiuoti už tą patį laikotarpį. Teismo nutartimi, priimta 2012-05-21 (39 b.l.), buvo atsisakyta pareiškimą priimti dalyje dėl 3.018,47 Lt delspinigių, 363,00 Lt delspinigių, paskaičiuotų nuo palūkanų, priteisimo.

Taigi šioje byloje laikytina nustatyta, kad atsakovė tinkamai nevykdė prievolės grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas pagal tarp jos ir Swedbank, AB 2008-09-18 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr.08-108986-GV (30-31 b.l.), kuri 2009 m. buvo nutraukta (32 b.l.). Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.09-20-54, sudaryta tarp Swedbank, AB ir ieškovo 2009-05-21 (12-23 b.l.), buvo perleistos Swedbank, AB reikalavimo teisės į atsakovės 5.400,73 Lt skolą, 75,17 Lt delspinigius, 107,76 Lt palūkanas, apie tai atsakovė informuota raštu (33 b.l.).

Atsakovė ieškovo nurodytų faktų, kad tinkamai nevykdė piniginės prievolės, neginčijo, pareiškimą dalyje dėl priteistinos skolos (negrąžinto kredito) dydžio pripažino, kaip minėta, teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir vykdomas.

2008-09-18 sudaryta Vartojimo kredito sutartimi Nr.08-108986-GV (30-31 b.l.) šalys susitarė dėl mokėtinų palūkanų normos – 13,90 proc., atsakovė nurodė, kad ji sutiko su tokio dydžio palūkanomis, tačiau tada jos finansinė padėtis buvo gera, nes dirbo trijose darbovietėse ir gavo pakankamas darbines pajamas, šiuo metu dėl tokio dydžio palūkanų jai sunku vykdyti sutartį.

LR CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Esminis šio instituto reguliavimo principas įtvirtintas LR CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalyse, būtent sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t. y. esant rebus sic stantibus situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. LR CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, jai atsiradus sutarčių vykdymo suvaržymų, LR CK 6.204 straipsnio pagrindu nesikreipė į ieškovą dėl sutarties sąlygų modifikavimo, nepareiškė ieškinio dėl sutarties sąlygų pakeitimo, t.y. nesinaudojo minėtu savo teisių gynimo būdu, o LR CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, leidžiančios pakeisti sutartį, šios bylos nagrinėjimo dalykas taip pat nėra.

Palūkanos šioje byloje buvo nustatytos sutartimi. Nustatant, ar sutartimi nustatytos palūkanos atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus, įvertinama, kad dėl palūkanų dydžio, kai jos nustatytos sutartimi, kuri neginčijama, yra išreikšta suderinta šalių valia. Sudarydamos sutartį šalys žinojo ir įvertino savo poreikius, interesus ir galimybes, prognozavo pasekmes, nes taip elgiasi protingas ir apdairus asmuo. Sutartinė šalių valia išreiškiama laisvai apsisprendus ir neverčiant ar kitaip neteisėtai jos nepaveikiant, todėl turi būti gerbiama. Palūkanų dydis konkrečiu atveju įvertinamas, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, kitas bylos aplinkybes. Atsakovė neargumentavo, kad kurios nors iš šių nuostatų sutarčių sudarymo metu būtų pažeistos, pripažino, kad sutarčių sudarymo metu sąlyga dėl palūkanų normos tenkino. Vien abstraktus nurodymas, kad 13,90 proc. metinių palūkanų yra akivaizdžiai per didelės, prieštaraujančios įstatymui, sąžiningumo ir protingumo principams, yra nepakankamas pagrindas palūkanų normai sumažinti.

Iš atsakovės ieškovui priteistina 202,53 Lt palūkanų, kurios yra paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2012-05-22 iki 2012-10-09, o taip pat 13,9 proc. dydžio palūkanos nuo skolos, kuri buvo priteista teismo įsakymu – 3.746,78 Lt už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2012-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.872 str.).

Sutartis tinkamai gali būti laikoma įvykdyta ar vykdoma tik nesant jokių trūkumų. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas – nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą ( LR CK 6.256 str. 2 d.).

Kaip jau nustatyta, atsakovės neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė sutarčių netinkamu vykdymu, nes atsakovė vienašališkai atsisakė sutartį vykdyti (LR CK 6.205 str., 6.246 str. 1d.).

LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi preziumuojama, kad ieškovas patyrė jo nurodyto dydžio (3.575,06 Lt delspinigių nuo skolos sumos ir 507,89 Lt delspinigių nuo palūkanų) nuostolių (LR CK 6.249 str.).

LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. LR CK 6.247 str. nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad atsakovo elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Laikytina nustatyta, kad atsakovei netinkamai vykdžius sutartį, t.y. vienašališkai atsisakius ją vykdyti, tarp šių jos veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių, yra priežastinis ryšys.

Nustačius visas keturias sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.) – atsakovės atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Vartojimo kredito sutartis buvo užtikrinta netesybomis – 0,1 proc. dydžio delspinigiais, mokėtinais už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną ir už kiekvieną uždelstą mokėti palūkanas dieną (sutarties 7.2 p.). Taigi dėl netesybų mokėjimo buvo susitarta rašytine tvarka (LR CK 6.72 str.).

Kadangi netesybos, kurios mokamos sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, atlieka kompensuojamąją funkciją, kuria siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Tokiu būdu kontroliuojamas netesybų dydis, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismui suteikta teisė mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas nustačius, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (LR CK 6.73 str. 2d.). Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai).

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas – tai įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses pa­reikš­da­mas ieš­ki­nį (LR CK 1.124 straips­nis). Pagal LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. ieškiniams dėl netesybų taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal LR CK 1.127 str. 5 d. nuostatas, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsakovė pažeidė sutartyje nustatytus atsiskaitymo terminus ir tokiu būdu padarė tęstinio pobūdžio pažeidimus, todėl ieškinio senaties terminas delspinigiams skaičiuojamas už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo dieną iš naujo ir ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių, priskaičiuotų už 6 mėn. terminą prieš ieškinį paduodant teismui.

Pagal LR CK 1.126 str. 2d. nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kaip matyti iš ieškovo nurodyto delspinigių paskaičiavimo (9 b.l.), ieškovas paskaičiavo delspinigius nuo skolos sumos bei nuo palūkanų skolos sumos už laikotarpį nuo 2009-11-26 iki 2012-10-09, t.y. už 1048 dienas (ieškinys paduotas 2012-10-18), atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį.

Juridinio as­mens rei­ka­la­vi­mui ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pa­gal ben­drą­ją tai­syk­lę pra­si­de­da nuo die­nos, kai jis su­ži­no­jo ar­ba tu­rė­jo su­ži­no­ti apie tei­sės pa­žei­di­mą (LR CK 1.127 straips­nio 1 da­lis). Šiuo konkrečiu atveju, kai yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, o ieškovas yra juridinis pelno siekiantis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, pripažintina, kad apie jo teisės pažeidimą sužinodavo tą kiekvieną dieną.

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pa­si­bai­gia pra­ėjus įsta­ty­me nu­sta­ty­tam ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nui, jei­gu šio ter­mi­no ei­ga ne­bu­vo su­stab­dy­ta (LR CK 1.129 straips­nis), nu­trauk­ta (LR CK 1.130 straips­nis), įsta­ty­mų ar­ba Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nių su­tar­čių nu­ma­ty­tais at­ve­jais pra­tęs­ta (LR CK 1.13 straips­nio 1 da­lis, 1.125 straips­nio 2 ir 11 da­lys, 1.127 straips­nio 1 da­lis). Šioje byloje nenustatyta buvus bent vieną pagrindą ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos su­stab­dy­mui, nutraukimui bei termino eiga pratęsta nebuvo.

Ieški­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mas iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo yra pa­grin­das ieš­ki­nį at­mes­ti. Ieškovas ieškinį pareiškė 2012-10-18, o delspinigius prašė priteisti ne už 6 mėnesius, o už 1048 dienas, t.y. ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą prašyti priteisti delspinigius už 868 dienas.

Teis­mui pri­pa­žinus, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­leis­tas dėl svar­bios prie­žas­ties, pa­žeis­to­ji tei­sė gi­na­ma, o pra­leis­tas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas at­nau­ji­na­mas (LR CK 1.131 straips­nio 1–2 da­lys). Ar kon­kre­čios ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­tys yra svar­bios ir ar yra pa­grin­das jį at­nau­jin­ti, sprendžiama va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pais, at­si­žvelg­iant į ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no truk­mę (ben­dra­sis ar­ba su­trum­pin­tas), gin­čo es­mę, ša­lių el­ge­sį, ieš­ki­nio se­na­ties tei­si­nio ins­ti­tu­to es­mę ir pa­skir­tį (LR CK 1.5 straips­nio 3–4 da­lys, LR CPK 3 straips­nio 6 da­lis) bei į ki­tas reikš­min­gas by­los ap­lin­ky­bes.

Ieškovas, nors ieškinio pareiškimo dienai buvo akivaizdu, kad yra praleistas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas delspinigiams daugiau nei už 6 mėnesius priteisti, neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, byloje ištirti įrodymai neleidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no eigos me­tu būtų egzistavę kokios nors aplinkybės, ku­rios būtų kliu­džiusios ieškovui lai­ku ir tin­ka­mai, tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vus savalaikiai gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses.

By­lo­je nu­sta­čius, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas delspinigiams už 868 dienas priteisti pra­leis­tas ir nė­ra pa­grin­do jį atnau­jin­ti, o atsakovė rei­ka­lau­ja ieš­ki­nio se­na­tį tai­ky­ti, ieš­ki­nys dalyje dėl delspinigių priteisimo už 868 dienas at­mes­tinas dėl ieš­ki­nio sena­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo iki pareiškiant ieškinį (LR CK 1.131 straips­nio 1 da­lis).

Delspinigių, dėl kurių mokėjimo šalys susitarė nustatyta tvarka, suma už 6 mėnesius iki ieškinio pareiškimo yra 796,53 Lt (3.746,78 Lt skola x 01 proc. x 180 dienų = 674,42 Lt; 678,40 Lt palūkanos x 0,1 proc. x 180 dienų = 122,11 Lt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Šiuo konkrečiu atveju delspinigių suma už 180 dienų (796,53 Lt), nors jų sulygtas sutartimi dydis yra 0,1 proc., sudaro tik 18 proc. nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų bendros sumos, todėl, atsižvelgiant dar ir į tai, kad atsakovė ilgą laiką nevykdė sutartinių prievolių, nėra pagrindo pripažinti, kad tokio dydžio delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos ir dėl to yra sąlygos ieškovui piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Iš atsakovės ieškovui priteistina 796,53 Lt dydžio delspinigiai, paskaičiuoti nuo 4.425,18 Lt negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo 2012-10-18, jų sutartam dydžiui esant 0,1 proc. (LR CK 6.71 str.), kitoje dalyje ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (LR CK 6.37 str. 2 d.). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti LR CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas. Pažymėtina, kad nurodytas palūkanų dydis taikomas tuo atveju, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatytas kitoks palūkanų dydis. Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (LR CK 6.210 str. 2 d.) nuo 999,06 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys patenkintas iš dalies (patenkintas - 23,31 proc., atmestas - 76,69 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas ieškinį apmokėjo viso 129,00 Lt dydžio (7 b.l.) žyminiu mokesčiu (SEB banko 2012-09-17 mokėjimo nurodymas), ieškovui iš atsakovės priteistina 30,07 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.), įvertinus, kad abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas.

Šalys iki bylos nagrinėjimo pabaigos (LR CPK 98 str.) nepateikė rašytinių įrodymų apie jų turėtas išlaidas už advokatų teisinę pagalbą.

Byloje susidarė 23,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsakovė privalėtų padengti 23,31 proc. (5,51 Lt) šių išlaidų, o ieškovas - 76,69 proc. (18,11 Lt).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 202,53 Lt palūkanų, 796,53 Lt delspinigių, 13,9 proc. dydžio palūkanas nuo 3.746,78 Lt skolos sumos už laikotarpį nuo 2012-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 999,06 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-10-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30,07 Lt žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, valstybei 18,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė