- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1894-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09730-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. atstovaujamo advokato A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. atstovaujamo advokato A. T. ieškinį atsakovei A. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas M. K. 2012-07-09 su ieškiniu (b.l. 2) kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, netaikyti sutuoktinių taikinimo, palikti santuokines pavardes, priteisti bylinėjimosi išlaidas, neįteikus procesinių dokumentų atsakovei leisti juos įteikti viešo paskelbimo būdu ar per antstolius, byla nagrinėti nerašytinio proceso tvarka, išreikalauti iš atsakovės santuokos liudijimo originalą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-14 nutartimi (b.l. 16-17) ieškovui nustatė terminą iki 2012-09-01 ieškinio trūkumams pašalinti. 2012-09-07 ieškovas pateikė atskirąjį skundą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-12 nutartimi tenkino atskirąjį skundą ir nustatė naują terminą likusiems trūkumams pašalinti. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad asmens kodo nenurodymas neužkerta kelio ieškiniui priimti. Teismas taip pat nurodė, kad teismui siūloma išsireikalauti iš atsakovės santuokos liudijimo originalą, nors santuokos liudijimo originalas yra privalomas ieškinio priedas (CPK 382 str.8p.), kurį privalo pateikti ieškovas. Taip pat nurodė, kad žyminio mokesčio mokėjimo nurodymai yra pateikti nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių 7 punkto reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovui nustatė terminą trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovo M. K. atstovas advokatas A. T. 2012-09-17 pateikė atskirąjį skundą (b.l. 20) ir prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-12 nutartį, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad nesutinka su nutartimi, nes pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatinėti naujus terminus trūkumams pašalinti, kadangi bylą turėjo persiųsti arba apeliacinės instancijos teismui, arba pats panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinį priimti. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė negyvena nurodytu adresu ir nedirba. Taip pat nurodo, kad ieškovo prašymas išreikalauti iš atsakovės santuokos liudijimą yra pagrįstas ir motyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatinėti naujus terminus trūkumams pašalinti, kadangi bylą turėjo persiųsti arba apeliacinės instancijos teismui, arba pats panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinį priimti. CPK 334 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi, šiame straipsnyje yra įtvirtinama tik teismo pareiga sutikus su skundu panaikinti skundžiamą nutartį. Tačiau, pagal bendrąją taisyklę negalimos tokios situacijos, kai teismas iš karto nenustato visų ieškinio trūkumų, kurių buvimas esmingai kliudo priimti nagrinėti ieškinį ir kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, nes neatitinka proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Šios taisyklės išimtys galimos tik atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus, kai teismas nustato naują terminą naujai paaiškėjusiems to paties ieškinio trūkumams pašalinti. Tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą nutartį, nes nesant pagrindinio įrodymo, t.y. santuokos liudijimo (kurio privalomą pateikimą kartu su ieškiniu nustato proceso teisės normos - CPK 382 str. 2 d.) ir ieškovui nepateikus motyvuoto prašymo dėl įrodymo išreikalavimo (CPK 199 str.), nėra galimas civilinės bylos iškėlimas.
Apeliantas nurodo, kad jo prašymas išreikalauti iš atsakovės santuokos liudijimą yra pagrįstas ir motyvuotas, kad byloje yra duomenys, kad advokatas negali gauti iš Minsko santuokos namų minėtos informacijos. CPK 199 str. nustato raštinių įrodymų išreikalavimo tvarką, kurioje nurodoma, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Apeliantas nurodė, tik tai, kad santuokos liudijimas yra pas atsakovę, tačiau atskirajame skunde jau mini Minsko santuokos rūmus, bei tai, kad iš jo informacijos jis negali gauti. Tačiau apeliantas nenurodo, kada kreipėsi į Minsko santuokos rūmus, kokio atsakymo sulaukė, neprideda kreipimąsi pagrindžiančius įrodymus. Taip pat nenurodo, ar kreipėsi į atsakovę dėl santuokos liudijimo originalo gavimo.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo 2012-09-12 nutartyje nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas minėtoje nutartyje išvardintiems trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti terminą ieškovui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-12 nutartyje nurodytiems trūkumams ištaisyti iki 2012 m. lapkričio 20 dienos.