Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2233-870/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
1-2233-870/2015
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01931-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
J. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2233-870/2015Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01931-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2007-08-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. – 9 MGL (1170 LTL) bauda;2010-06-17 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d. – 10 MGL (1300 LTL) bauda;2015-06-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 str. 4 d. 9 mėn. laisvės apribojimu su įpareigojimais (neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2014-12-16, apie 22.00 val., bute, Sausio 13-osios g. 13-27, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.39‰ girtumo laipsnis), konflikto metu stumdė nukentėjusiąją motiną L. A., po ko nenustatytu daiktu užsimojo trenkti nukentėjusiajai L. A., užsimojęs sudaužė kabančią lempą, kurios stiklai pataikė nukentėjusiajai L. A. į galvą, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai L. A. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padaryto galvos dešinio smilkinio srities sumušimo.

Motyvuojamoji dalis

J. A. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Nukentėjusioji L. A. 2015-03-12 parodė, kad gali paaiškinti, kad 2014 m. gruodžio 16 dieną, apie 22:00 val., sūnus J. A. buvo išgėręs, iš pradžių pradėjo prie jos kabinėtis žodžiais dėl savo asmeninių problemų, kad jis išsiskyrė su žmona, kad ji jį paliko gyventi vieną, nors jis jau suaugęs vyras. Tą vakarą jis ją stumdė, o kai ji sėdėjo ant lovos, jis priėjo prie jos, net nematė ką turėdamas rankose, užsimojo, norėjo trenkti, užsimojęs sudaužė kabančią lempą, tie stiklai nuo lempos krito iškart ant jos, tai yra jos galvos. Ji išbėgo į ilgą koridorių, turėjo su savimi telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus, kadangi jai labai skaudėjo galva, policija iškvietė greitosios pagalbos automobilį, kurie ją išvežė į traumatologijos skyrių. Jos ir sūnaus konflikto metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tiksliai pasakyti, kokiu būdu jos sūnus tada ją fiziškai skriaudė, negali, nes jau nepamena, su sūnum, kai būna blaivus, beveik nesipyksta, jis tiesiog žodžiais ją įžeidinėja, bet smurto nenaudoja, tačiau kai jis išgeria, tuomet jis nesitvardo ir kyla ne tik žodiniai konfliktai. Jau anksčiau yra rašiusi pareiškimą dėl jo elgesio. Kad išvengti visų konfliktų ji išvažiavo gyventi į Visaginą, nes matė, kad viskas gali blogai baigtis. Daugiau nieko negali nurodyti (b.l. 16).

Apžiūrėjus L. A. medicininius dokumentus iš VšĮ RVUL, 2015-06-10 teismo medicinos ekspertas J. M. P. pateikė išvadą, kad L. A. nustatytas galvos dešinio smilkinio srities sumušimas, kuris padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 17-19).

Liudytojas V. G. 2015-02-10 parodė, kad 2014 m. gruodžio 17, patruliuojant kartu su patrule D. K., apie 00.15 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad bute, Sausio 13-osios g. 13-27, Vilniuje, smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į minėtą įvykio vietą, į juos kreipėsi L. A., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sūnus J. A. pradėjo kabinėtis prie jos, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, tempė už drabužių ir plaukų. Sudavė jai kelis kartus per veidą. Vėliau ji nuėjo į savo kambarį. Po kurio laiko į kambarį įbėgo agresyviai nusiteikęs jos sūnus J. A., sudaužė liustrą, sudavė kažkokiu daiktu per galvą. Tada L. A. išbėgo iš kambario ir iškvietė policiją. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba Nr. 0871, kuri nukentėjusiąją išvežė į Lazdynų ligoninę. Pas nukentėjusiąją iš dešinės pusės ant kaktos matėsi iššokęs gumbas. J. A. paaiškino, jog motinos nekenčia, ji jam nereikalinga. J. A. buvo akivaizdžiai išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Bute daugiau liudytojų nebuvo. J. A. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK. Pristatant elgėsi agresyviai, todėl buvo panaudotos spec. priemonės. Daugiau nieko pasakyti negali (b.l. 21).

Įtariamasis J. A. 2014-12-17 parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmė ir turinys aiškus, dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, neprisipažįsta. Lietuvių kalbą moka, supranta. Gyvena Sausio 13-osios g. 13-27, Vilniuje, gyvena bute vienas, kartais į butą atvažiuoja motina L. A.. Butas priklauso motinai L.. Kai mama atvažiuoja, pas juos visada kyla konfliktai, motinai L. viskas nepatinka, ji jam nuolat priekaištauja dėl visko. Jis tada neiškenčia ir pradeda jai sakyti, jog „jam neaiškintų, kaip gyventi“. Dėl to jie pradeda konfliktuoti. Vakar, tai yra 2014-12-16 d. apie 17.00 val., jis grįžo namo, namie jis vienas išgėrė 0,5 l butelį vyno ir 1 l alaus. Mama L. tuo metu buvo namie. Ji prisikabino prie jo, pradėjo jam priekaištauti, jog gėria, negali pats sau nusipirkti cigarečių ir panašiai. Pas juos dėl to kilo, kaip visada, eilinis konfliktas. Konflikto metu jie barėsi, rėkavo. Paskui mama be jokios priežasties išbėgo iš buto, į namo laiptinę. Jis jai pasakė, jog eitų namo, tačiau ji nesutiko eiti. Jis tada nuėjo į butą, užrakino duris ir sėdėjo bute. Po kažkiek laiko į butą kažkas paskambino. Jis nuėjo atidaryti duris ir pamatė, jog mama L. stovi kartu su policijos pareigūnais. Kada ji iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Ir kodėl ji juos iškvietė, jis taip pat nežino. Pas juos jokio smurto nebuvo, tik žodinis konfliktas. Prieš savo motiną nesmurtavo ir nekėlė prieš ją rankų. Jokių smūgių jis jai nesudavė. Kodėl ji parašė ant jo pareiškimą, nežino. Jis viską atsimena ir tikrai žino, jog jokio smurto prieš ją nenaudojo. Ji pati visada pirma sukelia konfliktus, kabinėjasi prie jo, o paskui kviečia policiją. Motina L. su juo kartu negyvena, ji gyvena Visagine, į Vilnių sugrįžta retai. Kai sugrįžta, pastoviai su juo konfliktuoja. Jis pats šiuo metu niekur nedirba. Yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, Parko g. 15, Vilniuje, gydėsi nuo alkoholizmo. Paskutinį kartą gulėjo maždaug prieš tris metus. Dabar jokių vaistų nevartoja. Laikinai gyventi kitur neturi kur. Pasižada nesiartinti prie mamos L. (b.l. 30).

Įtariamasis J. A. 2015-06-30 parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmė ir turinys aiškus, dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, prisipažįsta. Lietuvių kalbą moka, supranta. Gyvena Sausio 13-osios g. 13-27, Vilniuje, gyvena bute vienas. Kartais į svečius atvažiuoja motina L. A.. Kai mama atvažiuoja, pas juos nuolat kyla konfliktai, ji jam pastoviai priekaištauja, jai viskas blogai, netinka. Jie nuolat konfliktuoja dėl jo asmeninių problemų, kad jis išsiskyrė su žmona. 2014 m. gruodžio 16 d. apie 17.00 val. jis grįžo namo, namie jis gėrė, gėrė jis vienas, kiek tiksliai išgėrė, neprisimena. Mama L. tuo metu buvo namie. Apie 22.00 val. tarp jo su motina L. kilo žodinis konfliktas, kaip visada dėl jo asmeninių problemų. Žodinio konflikto metu jis pastūmė motiną. Tada, kiek atsimena, paėmė ir su kaire ranka užsimojo, norėjo trenkti motinai per veidą, tačiau užkabino su kaire ranka kabančią lempą ir ją sudaužė, ji nukrito, o lempos stiklo šukės pataikė motinai L. ant galvos. Nepamena, kad būtų ją tampęs už plaukų, bet neatmeta galimybės, kad taip galėjo pasielgti. Kai lempos stiklo šukės pataikė motinai į galvą, ji pradėjo rėkti ir išbėgo į koridorių, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jie jį sulaikė ir pristatė į 5 PK. Pas juos konfliktai vyksta, kaip ir minėjo, nuolat, kai mama atvažiuoja pas jį. Šis butas priklauso motinai L., bet jis nuolat jame gyvena, motina gyvena Visagine, atvažiuoja retai, į metus 1-2 kartus. Pirminėje apklausoje nurodė kitaip, nes norėjo išvengti atsakomybės. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu baigtas baudžiamuoju įsakymu. Daugiau neturi ką šiai dienai pasakyti (b.l. 35).

Bendrasis pagalbos centras pateikė 2 garso įrašus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad 2014-12-17 pagalbos telefonu kreipėsi L. A. nurodydama, kad neblaivus sūnus ją muša, sudaužė lempas namuose, jai labai skauda smilkinį, nes sūnus su kažkuo sudavė jai į smilkinį. Garso įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (b.l. 7-10).

Alkosteriu 2014-12-17 01.05 val. J. A. nustatytas 1.39‰ girtumo laipsnis (b.l. 22).

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis). Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, to ir siekia (nori), arba šis veikos padarinys yra neišvengiamas. (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-764-255-2014).

Išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir patikrinti įrodymai (nukentėjusiosios po įvykio duoti parodymai, paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios L. A. medicininių dokumentų apžiūra, bendrojo pagalbos centro 2 garso įrašai) iš esmės yra nuoseklūs, jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir papildo vieni kitus. Nustatyta, kad 2014-12-16, apie 22.00 val., bute, Sausio 13-osios g. 13-27, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.39‰ girtumo laipsnis), konflikto metu stumdė nukentėjusiąją motiną L. A., po ko nenustatytu daiktu užsimojo trenkti nukentėjusiajai L. A., užsimojęs sudaužė kabančią lempą, kurios stiklai pataikė nukentėjusiajai L. A. į galvą. Patirtus L. A. sužalojimus patvirtina 2015-06-10 atlikta nukentėjusiosios L. A. medicininių dokumentų apžiūra, kurioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas J. M. P. savo išvadoje nurodė, kad L. A. nustatytas galvos dešinio smilkinio srities sumušimas, kuris padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 17-19).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis J. A. mušdamas L. A., nežymiai sužalojo L. A. sveikatą.

Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas J. A. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis J. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui motinai L. A., todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

J. A. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant J. A. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.).

Teismas, skirdamas bausmę J. A., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, po kurio tapo pasunkintas J. A. ir L. A. susitaikymas. Atsižvelgtina į LR Konstitucijos 38 str. 1 d., kurioje numatyta, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Nusikaltimo padarymą lėmė kaltinamojo išsiskyrimas su žmona, motinos vertinimai dėl to, alkoholio vartojimas, po kurio jam tapo sudėtingas save valdyti. Nukentėjusiosios patirtus sveikatos sužalojimus pamatė pašaliniai asmenys, t.y. policijos pareigūnai, medikai. Greitąją pagalbą išikvietė ne kaltinamasis, o pati nukentėjusioji būdama sužalota. Kaltinamasis taip pat tempė motinai už drabužių ir plaukų. Pristatant į policijos komisariatą elgėsi agresyviai, buvo panaudotos specialiosios priemonės. Sudaužė lempas) ir jo pavojingumo laipsnį (sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai, t.y. pavojingesnė BK 140 str. 2 d. numatyta alternatyvi veika, nei fizinio skausmo sukėlimas, nusikaltimas padarytas silpnesniam, vyresniam už save asmeniui, lempos duženos pataikė, be kita ko, į gyvybiškai svarbią nukentėjusiosios kūno vietą – galvą, iš jos sruvo kraujas, kas reiškia, kad tik atsitiktinumo dėka nukentėjusiajai nebuvo padaryti didesni sveikatos sužalojimai), į kaltininko asmenybę (J. A. teistas (b.l. 44, 45, 46-49), administracine tvarka baustas (b.l. 55), psichiatrinėse įstaigose gydėsi, diagnozė: šiaotipinis sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas (b.l. 59), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, bet buvo pristatomas dėl girtumo ir kanabinoidų vartojimo (b.l. 60). J. A. paprastai smurto nenaudoja, tik įžeidinėja motiną. Kad išvengtų konfliktų, motina buvo išvažiavusi į Visaginą. J. A. policijai paaiškino, kad motinos nekenčia, ji jam nereikalinga. 2014-12-17 neprisiapžino, padaręs nusikaltimą. Pasižada nesiartinti prie mamos). Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Techninėmis priemonėmis užfiksuoti duomenys, kad J. A. nusikaltimo įvykdymo metu buvo neblaivus (1, 39 promilės (b.l. 22)), be to, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad J. A. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, kadangi jis vienas išgėrė 0,5 l butelį vyno ir 1 l alaus. Teismų praktikoje pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-518-332-2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į nukentėjusiosios parodymus, vertintina, kad J. A. neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas - J. A. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant J. A. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kartu su bausme taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius.

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir J. A. skirtina galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant J. A. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kartu su bausme taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. A. buvo laikinai sulaikytas 2014-12-17 01:00 val. (b.l. 24), iš laikino sulaikymo paleistas 2014-12-17 15:30 val. (b.l. 38) (1 para). Šis laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp.

Kaltinamajam J. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36, 37) - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu), ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. A. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per keturis mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant J. A. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per keturis mėnesius.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp., į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. A. laikinajame sulaikyme praleistą 1 parą ir konstatuoti, kad J. A. neatliktos bausmės dalis yra 5 mėnesiai 28 dienos laisvės apribojimo įpareigojant J. A. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per keturis mėnesius.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. A., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė