- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- eA-3149-815/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04264-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Pareiškėjas
- V. T.
- Trečiasis asmuo
- J. T.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. T. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. T. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 48SD-14814-(14.48.104.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 16 d. raštas) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. spalio 30 d. raštą Nr. A33(1)-8151 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2020 m. spalio 30 d. raštas) bei įpareigoti jos prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
1.1. 2020 m. lapkričio 24 d. gavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. raštą, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą rekonstruoti pagalbinio ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ūkinis pastatas) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), kadangi Administracija 2020 m. spalio 30 d. raštu nurodė, kad nepritaria pastato rekonstrukcijai. Administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštas motyvuojamas tuo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017) VI skyriaus antro skirsnio 2 lentelėje nurodytas nesudėtingų statinių sąrašas, kuriame I grupės pagalbinio ūkio paskirties pastatas yra 50 kv. m didžiausio ploto ir 5 m aukščio, II grupės – 80 kv. m didžiausio ploto ir 8,5 m aukščio, o ūkinio pastato bendras plotas yra 106 kv. m. Taip pat minėtame rašte pažymėta, kad žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kuriai buvo nustatytos 12 m pločio gatvių raudonosios linijos, o gatvių raudonųjų linijų teritorijoje negalima nauja statinių statyba bei rekonstravimas.
1.2. Ūkinis pastatas yra nesudėtingas statinys iki 80 kv. m. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kv. m ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Ūkinio pastato bendras plotas yra 106,48 kv. m, iš jo 27,17 kv. m yra rūsys., t. y. statinio plotas atitinka nesudėtingo statinio plotą. Nekilnojamojo turto registre ūkinis pastatas yra įregistruotas kaip II grupės nesudėtingasis statinys, kadastro duomenų nustatymo data yra 2018 m. birželio 28 d. Tai reiškia, kad ūkinio pastato statybos darbai realiai atlikti iki 2018 m. birželio 28 d. Ūkinio pastato statybos pradžios metai – 1999 m., statybos pabaigos metai – 2007 m. Tai reiškia, kad Administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštas parengtas netinkamai klasifikuojant ūkinį pastatą ir pažeidžiant imperatyvias teisės normas.
1.3. Administracija 2018 m. rugpjūčio 22 d. parengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus Nr. FP-630-18, kurių 5.10 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra D3 kategorijos. Administracija 2019 m. vasario 12 d. raštu Nr. A33(1)-7847 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ suderino šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (padalinant žemės sklypą į du atskirus turtinius vienetus). Pagal Administracijos suderinto projekto informaciją žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kurios plotis tarp raudonųjų linijų yra 8 m. Ūkinis pastatas formavimo ir pertvarkymo projekte taip pat yra įbraižytas.
1.4. Kaip minėta, ūkinis pastatas buvo pastatytas 1999–2007 m. ir tais laikais atliktai pastato rekonstrukcijai neišduoti Administracijos sutikimo nebuvo teisinio pagrindo. Gatvės raudonosios linijos atsirado 2020 m. birželio 5 d. ir jų su atsiradimu 2007 m. baigtų statybos darbų kvestionavimas prieštarauja pagrindiniams teisės principams. Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo srityje galioja principas lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgal, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus šių galiojimui. Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu jo galiojimo metu, tačiau kuri dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, vyko teisminiai ginčai, po to buvo atliekamas žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, dėl to dar 2007 m. rekonstruoto ūkinio pastato įteisinimas užtruko. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. 48SD-10824-(14.48.104.) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ūkinį pastatą ant žemės sklypo, besiribojančio su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ribos“ informavo, kad nepritaria statyboms, kadangi yra viršijamas sklypo užstatymo tankumas. Padalijus žemės sklypą į du žemės sklypus užstatymo tankumas nėra viršijamas, tačiau per vykdymo laikotarpį pakito gatvių raudonosios linijos, ir pareiškėja dabar jau dėl šių priežasčių negali užbaigti dar 2007 m. atliktų statybos darbų įteisinimą. Nagrinėjamu atveju naujai paaiškėjusi aplinkybė, atsiradusi po statybos darbų užbaigimo, negali būti kliūtimi užbaigti pastato įteisinimo procedūrą. Reikalavimas taikyti statybos metu galiojusius teisės aktus taikytinas ir statybos įteisinimo procedūrai, priešingu atveju būtų paneigtas minėtas lex retro non agit principas. Jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2020 m. spalio 20 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, prašydama išduoti sutikimą statyti ūkinį pastatą, esantį žemės sklype. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020 m. spalio 20 d. gavęs pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą statyti statinį ir įvertinęs, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su gatve, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę prašydamas pateikti informaciją, ar valstybinės žemės sklype nebus apribota veikla (ar statinys nedarys neigiamos įtakos teritorijos prie žemės sklypo eksploatavimui, galimai jos plėtrai ar kitai planuojamai veiklai). Administracija 2020 m. spalio 30 d. raštu nepritarė, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype būtų išduotas sutikimas ūkiniam pastatui rekonstruoti, kadangi Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies (“U” žemės naudojimo funkcinės zonos (duomenys neskelbtini) teritorijose) bendrajame plane yra nustatyti teritorijos naudojimo tipai ir reglamentai, t. y. GV ir GG teritorijos naudojimo tipų sklypuose pagalbinio ūkio ar ūkiniai pastatai, asmeninio ūkio dirbtuvės turi būti projektuojami (statomi) kaip atitinkantys nesudėtingų pastatų parametrus. STR 1.01.03:2017 VI skyriaus antrojo skirsnio 2 lentelėje nurodytas nesudėtingų statinių sąrašas, kuriame II grupės pagalbinio ūkio paskirties pastatas yra 80 kv. m didžiausio ploto ir 8,5 m aukščio, o pareiškėjos ūkinio pastato bendras plotas yra 106 kv. m. Be to, žemės sklypas, kuriame yra ūkinis pastatas, šiaurinėje dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve (VL7159), kuriai nustatytas 12 m pločio gatvių raudonosios linijos, o gatvių raudonųjų linijų teritorijoje nauja statinių statyba ar rekonstrukcija negalima. Taigi NŽT Vilniaus rajono skyrius atsisakė pareiškėjai išduoti sutikimą statyti (rekonstruoti) statinį. 2020 m. lapkričio 16 d. raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
4. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti.
5. Atsakovas iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip pareiškėja ir NŽT. Papildomai pabrėžė, kad dėl to, jog pareiškėja skunde nurodo, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas 1999–2007 m., tikslinga išreikalauti iš pareiškėjos planuojamo rekonstruoti ūkinio pastato kadastro matavimo bylą ir 2018 m. liepos 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą. Pažymėjo, kad pareiškėja klaidingai nurodo, jog Administracijos sutikimo tais laikais atliktai pastato rekonstrukcijai neišduoti nebuvo teisinio pagrindo, nes tai paneigia galiojęs teisinis reglamentavimas. Be to, iš pareiškėjos skundo argumentų galima daryti išvada, kad ji sutinka, jog gatvės raudonosios linijos D3 kategorijos keliuose yra mažiausiai 5 m. Dabartinė ūkinio pastato faktinė padėtis yra 0,6 cm nuo žemės sklypo ribos, kai turi būti išlaikytas mažiausiai 3 m atstumas iki sklypo ribos. Dar iki sklypų atidalijimo, t. y. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. T3-185 nustatė (duomenys neskelbtini) (kelio Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), raudonosios linijos 12 m plotį. Be to, kaip ir nurodo pati pareiškėja, Administracijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimuose Nr. FP-630-18, 5.10 punkte, nurodyta kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra D3 kategorijos, o tai reiškia, kad dar 2018 m. gatvės raudonosios linijos plotis buvo mažiausiai 5 m. Todėl pareiškėjos argumentas, kad gatvės plotis nustatytas vėliau, nei buvo padalintas žemės sklypas, yra nepagrįstas. Ginčijamas Administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu: 1) bylą pagal pareiškėjos skundo dalį dėl Administracijos 2020 m. spalio 30 d. rašto panaikinimo nutraukė; 2) pareiškėjos skundo dalį dėl NŽT 2020 m. lapkričio 16 d. rašto panaikinimo patenkino ir panaikino NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. raštą; 3) įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. spalio 20 d. prašymą iš naujo.
7. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. rašto, kuriuo atsisakyta išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ir Administracijos 2020 m. spalio 30 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašo panaikinti Administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštą, iš kurio turinio matyti, kad jis yra adresuotas NŽT Vilniaus rajono skyriui, ne pareiškėjai. Administracija minėtu raštu nurodė, kad nepritaria, jog pareiškėjai būtų išduotas sutikimas ūkiniam pastatui rekonstruoti bei nurodė argumentus dėl statinio neatitikimo nesudėtingų statinių grupei ir dėl rekonstrukcijos negalimumo gatvių raudonosiose linijose. Taigi toks Administracijos raštas iš esmės yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriame fiksuojamos tam tikros faktinės aplinkybės, tai yra tik tarpinis dokumentas, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir kurio, kaip savarankiško individualaus administracinio teisės akto, teisėtumas ir pagrįstumas negali būti vertinamas to subjekto, kuriam jis apskritai nėra adresuotas, iniciatyva. Tai yra tarpinstitucinio susirašinėjimo informacija, kurios NŽT teritorinis skyrius visada tokiais atvejais turi paprašyti iš už teritorijų planavimą atsakingos savivaldybės administracijos, kaip numatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 patvirtintų Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 30 d.) (toliau – ir Taisyklės) 10 punkte. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei įvertinus ginčijamo Administracijos 2020 m. spalio 30 d. rašto turinį bei teisinę paskirtį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu (teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui), bylos dalis dėl minėto Administracijos rašto panaikinimo nutrauktina.
9. Teismas pabrėžė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus atsisakymas išduoti sutikimą rekonstruoti ūkinį pastatą žemės sklype grindžiamas išimtinai Administracijos nepritarimu minėto pastato rekonstrukcijai, t. y. daroma nuoroda į pareiškėjai nežinomo rašto turinį, į jame išdėstytus pareiškėjai nežinomus argumentus. Jokie kiti argumentai, motyvai, joks teisinis reguliavimas, kurio pagrindu priimtas galutinis, pareiškėjai teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, skundžiamame NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. rašte nėra nurodomi. NŽT Vilniaus rajono skyriaus argumentai vertintini kaip implicitiniai, aiškiai neišreikšti, o tokia situacija nėra galima gero administravimo aspektu, pažeidžia įstatymo viršenybės principą, 2020 m. lapkričio 16 d. raštas nėra aiškus, objektyvus ir pagrįstas teisiniais bei faktiniais argumentais, nepateiktas esminių aplinkybių vertinimas, jos liko nutylėtos ir neišnagrinėtos. Pareiškėja savo iniciatyva turėjo bandyti gauti Administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštą, kad galėtų išsiaiškinti 2020 m. lapkričio 16 d. rašto priėmimo teisinius ir faktinius pagrindus. Nors NŽT ginčijamo 2020 m. lapkričio 16 d. rašto motyvus išdėstė vėliau atsiliepime ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, tačiau tokio pobūdžio administracinio akto (sprendimo) motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas sprendimas. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
10. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 4 ir 5 punktus, 10 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad ginčijamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to naikintinas bei tenkintinas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių iš naujo išnagrinėti jos pateiktą prašymą.
III.
11. Atsakovas NŽT padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo NŽT išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo ir priimti naują sprendimą – minėtą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, dėl to skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu. Teismas neįvertino, kad NŽT pakartotinai nagrinėdama pareiškėjos skundą vadovausis Administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštu, kuris yra galiojantis, ir priims sprendimą, kurio esmė ir teisinės pasekmės pareiškėjai bus analogiškos. Administracijos 2020 m. spalio 30 d. rašto turinys buvo išsamiai išnagrinėtas teisminio proceso metu ir pareiškėjai yra žinomas, be kita ko, šis raštas pareiškėjos ginčytas, todėl pakartotinis pareiškėjos prašymo dėl sutikimo išdavimo nagrinėjimas yra netikslingas. Akivaizdu, kad pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos tą patį prašymą, jis ir vėl nebus patenkintas. Taigi priimtas formalus teismo sprendimas nesprendžia klausimo iš esmės, o tik nepagrįstai ilgina procedūrą, tuo pažeidžiant ir pačios pareiškėjos interesus. Todėl teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
13. Pareiškėja atsiliepimu prašo atsakovo NŽT apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad:
13.1. Teismas ne tik panaikino 2020 m. lapkričio 16 d. raštą, bet ir įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. spalio 20 d. prašymą iš naujo, t. y. ne „perrašyti“ ginčijamą raštą, bet iš naujo atlikti visą prašymo nagrinėjimo procedūrą nuo pat pradžių, taip pat Taisyklių 8.2 punkte nustatyta tvarka kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę, prašant pateikti informaciją, ar valstybinės žemės sklype nebus apribota veikla, ar statinys nedarys neigiamos įtakos teritorijos prie valstybinės žemės sklypo eksploatavimui, galimai jos plėtrai, ar kitai planuojamai veiklai. Gavusi tokį prašymą, Administracija privalės įvertinti esamus duomenis ir priimti teisiškai ir faktiškai pagrįstą tarpinį aktą. Administracija, įvertinusi esamus dokumentus, priims tarpinį dokumentą, atitinkantį faktinę situaciją ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, kur yra aiškiai užfiksuota, kad ūkinis pastatas yra II grupės nesudėtingas statinys, kurio statyba ar rekonstrukcija ginčo vietoje leidžiama.
13.2. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo motyvai, kad Administracijos 2020 m. spalio 30 d. rašto turinys buvo išsamiai išnagrinėtas teisminio proceso metu, kadangi jie prieštarauja skundžiamo teismo sprendimo motyvams, kurių pagrindu bylos dalis nutraukta. NŽT neįrodė (ir iš esmės net neįrodinėjo), kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, t. y., jog sprendimu panaikintas 2020 m lapkričio 16 d. raštas atitinka įstatymo viršenybės, išsamumo principus, kad jame yra nurodytas teisinis ir faktinis pagrindai, jog tokio akto priėmimas atitinka aktualią teismų praktiką dėl viešojo administravimo subjekto aktams keliamų reikalavimų. NŽT argumentas, kad teismo sprendimas įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. spalio 20 d. prašymą iš esmės nebus vykdomas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir teisingą teismo sprendimą.
14. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašo atsakovo NŽT apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
15. Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus (aplinkybes), kuriuos išdėstė atsiliepime į skundą. Pažymi, kad sutinka su NŽT pozicija, jog 2020 m. lapkričio 16 d. raštas priimtas atsižvelgiant būtent į Administracijos 2020 m. spalio 30 d. rašto turinį ir netgi iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos prašymą kitoks sprendimas negali būti priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija NŽT 2020 m. lapkričio 16 d. raštą ir Administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštą. Paminėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. liepos 30 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-33/2019, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą, kuomet byloje buvo iš esmės ginčijami tokio paties pobūdžio raštai kaip ir nagrinėjamoje byloje, konstatavo, jog toks ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
17. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybinės žemės patikėjimo teisės vienu iš subjektų (patikėtinių) yra NŽT – dėl visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja kreipėsi į NŽT su prašymu duoti sutikimą rekonstruoti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, patikėjimo teise valdomu NŽT. Atsakovas NŽT, spręsdamas dėl sutikimo statyti statinius žemės sklype, įgyvendino turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Taigi NŽT veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybės žemės patikėtinis, dalyvaujantis civiliniuose santykiuose. Todėl ginčas dėl NŽT 2020 m. lapkričio 16 d. rašto panaikinimo kyla iš civilinių teisinių santykių. Reikalavimas panaikinti Administracijos 2020 m. spalio 30 d. raštą yra išvestinis iš prieš tai nurodyto civilinio teisinio pobūdžio reikalavimo panaikinti NŽT atsisakymą duoti sutikimą statinio statybai. Todėl šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, dėl ko ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.).
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šią bylą iš esmės, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, todėl skundžiamas šio teismo sprendimas panaikinamas ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama iš naujo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., 69 str. 1 d. 2 p., 146 str. 2 d. 1 p.). Pagal atsakovo buveinės adresą ši byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 29 str.).
19. Kadangi ši byla nenagrinėjama apeliacine tvarka iš esmės, tai pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nesvarstomas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.