Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja nuo jaunystės dirbo Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje, kuris vėliau buvo sujungtas su (duomenys neskelbtini) kolūkiu. Pareiškėja toliau dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje iki jo likvidavimo. Visą laiką dirbo įvairiose fermose, darbininke. Po (duomenys neskelbtini) kolūkio likvidavimo, susikūrė Akmenos žemės ūkio įmonė, kurioje, pasak pareiškėjos, ji tęsė darbą. Likviduojantis šiai įmonei, visas turtas buvo privatizuojamas ir perduodamas dirbantiesiems už jų turimus pajus (investicinius čekius ar vienkartines išmokas) arba už tuos pačius pajus parduodamas aukcionuose. Kadangi pareiškėja jau buvo pradėjusi ūkininkauti, todėl ji norėjo dalyvauti aukcione ir įgyti veršides-kiaulidės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog ji turėjo daug kolūkio pajų (baltų), tačiau įgyti veršidės-kiaulidės pastatą pareiškėjai jų nepakako. Todėl susitarė su savo šeimos nariais, kurie taip pat turėjo kolūkio pajų (baltų), kad jai jie padovanos savo turimus pajus arba jų dalį. Pareiškėjai siekiant iš privatizuojamos Akmenos žemės ūkio įmonės įsigyti veršidės-kiaulidės pastatą, savo pajus (visus ar dalį) davė pareiškėjos šeimos nariai: tėvai P. ir O. A. L., močiutė J. D., teta ir krikšto mama O. P. ir jos sutuoktinis A. P., pareiškėjos sutuoktinio artimas giminaitis J. K. ir pareiškėjos žento tėvas M. G.. Pareiškėja pažymi, jog iš karto po to, kai aukcione įsigijo fermos veršidės-kiaulidės pastatą, jį pradėjo naudoti ūkio reikaluose. Pareiškėja nurodo, jog kreipėsi į Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialą, iš kurio gavo rašytinius Akmenos žemės ūkio įmonei priklausiusios veršidės-kiaulidės pardavimo aukcione dokumentus. Pareiškime nurodoma, jog iš gautų dokumentų matyti, kad 1992 m. balandžio 9 d. Šilalės apylinkės agrarinės reformos tarnybos patalpose vyko aukcionas, kuriame buvo parduodama veršidė-kiaulidė, esanti (duomenys neskelbtini). Šis veršidės-kiaulidės pastatas buvo parduodamas už 155 437 investicinių čekių, kurių pradinį įnašą 7779 rublių pareiškėja buvo sumokėjusi iki aukciono grynais, o likusią sumą investiciniais čekiais turėjo sumokėti per 10 dienų po aukciono. Iš pažymos matyti, kad pareiškėja atsiskaitė savalaikiai. Pareiškime taip pat nurodoma, jog iš 1992 m. balandžio 10 d. privatizuojamo žemės ūkio turto aukciono protokolo Nr. 341 matyti, kad aukcione parduodamą veršidę-kiaulidę įgijo pareiškėja. Iš Pažymos atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos, matyti, kad pareiškėja aukcione įgijo veršidę-kiaulidę ir galutinai atsiskaitė. Pareiškime, be kita ko, nurodoma, jog 1992 m. balandžio 20 d. pareiškėja gavo laikiną nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Aukcione įsigijus veršidės-kiaulidės pastatą ir gavus laikiną nuosavybės teisės liudijimą, pareiškėja kreipėsi į Valstybinį inventorizavimo biurą, kad įregistruoti nuosavybę į pastatą minėto laikino liudijimo pagrindu. Pareiškėja nurodo, jog nuėjusi į šį inventorizacijos biurą, ji sužinojusi, kad reikia rašytinio kitų savininkų sutikimo perleisti savo pastato dalis. Pareiškėja pažymi, jog jai aukcione nusipirkus fermos pastatą kiaulidę-veršidę, visi giminaičiai 1992 m. birželio 16 d. pasirašė susitarimą, kad ferma naudosis ji, t. y. pareiškėja, nes ji jau buvo pradėjusi ūkininkauti, giminaičiai jokio atlygio už panaudotus pajus iš jos neprašė, už pajus nupirktą fermos dalį jai padovanojo. Minėtą susitarimą pareiškėja pateikė inventorizacijos biurui. Tačiau pareiškėjai buvo paaiškinta, jog toks dokumentas netinka, kad reikia viską pasitvirtinti notarine tvarka. Be to, pirmiausia reikalinga veršidės-kiaulidės inventorizacija. Tuomet, pareiškėjos teigimu, ji nieko nebedariusi, nes nebebuvę laiko važinėti tvarkyti dokumentus, kadangi turėjo ūkininkauti. Todėl iki šiol dokumentų nesusitvarkė, nors ūkininkauja ir veršidės-kiaulidės pastatą naudoja ūkininkavimui, prižiūri, tvarko pagal išgales iki šiol. Pareiškėja pažymi, jog pastaruoju metu veršidės-kiaulidės pastatą reikia iš esmės remontuoti, tačiau nieko negali daryti, kol pastatas nėra įregistruotas viešajame registre jos vardu. Be to, veršidė-kiaulidė yra pastatyta valstybinėje žemėje ir žemės sklypo po pastatais negali išsipirkti, kol pastatas nėra įregistruotas viešajame registre. Pareiškėja, be kita ko, nurodo, jog kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės administraciją. Gavo pažymą dėl statinio nuosavybės, kurioje nurodoma, kad statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos balanse nėra. Pareiškėja taip pat nurodo, jog nuo to momento, kai 1992 m. balandžio 10 d. pareiškėjai buvo perduotas veršidės-kiaulidės pastatas, ji juo naudojosi viena, veršidės-kiaulidės pastatą visą tą laiką tvarkė, valė, remontuoja stogą, sienas ir visą laiką jį naudoja pagal paskirtį, tai yra, jame laiko gyvulius, pašarus ir žemės ūkio techniką. Nuo 1992 m. balandžio 10 d. daugiau niekas kitas veršidės-kiaulidės pastatu niekuomet nesinaudojo ir jokių teisių į šį pastatą neturėjo ir neturi. Pareiškėjos teigimu, realiai veršidės-kiaulidės pastatą ji naudoja nuo 1992 m. balandžio 10 d. sąžiningai, nepertraukiamai ir netrukdomai iki šiol. Pareiškėja taip pat nurodo, jog 2023 m. rugsėjo 19 d. MB „Tauragės matininkas“ atliko veršidės-kiaulidės pastato kadastrinius matavimus. Kaip matyti iš kadastrinių matavimų bylos, veršidės-kiaulidės pastatui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), pastatas baigtas statyti 1978 metais, bendras pastato plotas 734,89 kv. m. Šis pastatas yra sublokuotas su kitu pastatu veršide-kiaulide, į kurį nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį yra nustatyta A. G. ir įregistruota viešajame registre. Pareiškėja taip pat nurodo, jog kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės administraciją, kad šiam pastatui būtų suteiktas adresas. Gavo Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. spalio 9 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šiam pastatui suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškime nurodoma, kad pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, iš kur gavo atsakymą, kad veršidės-kiaulidės pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjos šeimos nariai: tėvai O. A. ir P. L., močiutė J. D., teta ir krikšto mama O. P. ir jos sutuoktinis A. P., pareiškėjos sutuoktinio artimas giminaitis J. K. ir pareiškėjos žento tėvas M. G. yra mirę bei pateikia jų mirties liudijimus. Taip pat pateikia jų 1992 m. birželio 16 d. pasirašytą susitarimą, kad savo nuosavybės dalis pastate jie padovanojo jai, t. y. pareiškėjai.

3. Pareiškime, be kita ko, pažymima, jog pareiškėja veršidės-kiaulidės pastatą nuo 1992 m. balandžio 10 d. valdo, prižiūri ir naudoja nepertraukiamai iki šiol. Niekada ir niekas jokių pretenzijų į jį neturėjo ir šiuo metu neturi. Todėl jokių apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, numatytų Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, nėra. Šiuo atveju taikytinas įgyjamosios senaties institutas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji, t. y. pareiškėja nuosavybės teisę į veršidės-kiaulidės pastatą įgijo pagal įgyjamąją senatį.