Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. e2A-529-278/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-02-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-29Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
e2A-529-278/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21780-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
I. B.
Civilinė byla Nr. e2A-529-278/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21780-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1084-807/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau ir AB) „Neo Finance“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Neo Finance“ prašė teismo priteisti iš atsakovės I. B. 5 307,42 Eur negrąžintą kreditą; 349,50 Eur mokėjimo palūkanas; 15,42 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 465,82 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 18 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 841,60 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 344,19 Eur tarpininkavimo mokestį; 2 076,88 Eur administravimo mokestį, 13,08 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo termino vykdyti prievolę praleidimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017-06-02 ir 2017-06-21 šalys sudarė vartojimo kredito sutartis pagal kurias atsakovei I. B. buvo suteikti vartojimo kreditai 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, tarpininkavimo ir administravimo mokesčius. Teigė, kad atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, minėtos sutartys 2019-06-26 ir 2019-07-10 pranešimais vienašališkai buvo nutrauktos.

3. Atsakovė I. B. pripažino turimą 5 307,42 Eur įsiskolinimą, o kitus ieškovės reikalavimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, prašė atmesti, ieškovei netinkamai įvertinus jos kreditingumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-10 sprendimu ieškovės AB „Neo Finance“ ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės I. B. ieškovės naudai priteisė 5 307,42 Eur negrąžintą kreditą, 349,50 Eur mokėjimo palūkanas, 15,42 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 465,82 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-07-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 18 procentų mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 841,60 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-07-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 344,19 Eur tarpininkavimo mokestį, 13,08 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 014,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 408,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovės reikalavimus atmetė. Be to, iš atsakovės I. B. valstybės naudai priteisė 5,53 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Neo Finance“ ir atsakovė I. B. 2017-06-02 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 881,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 15,42 proc.), 141,17 Eur tarpininkavimo mokestį ir 930,67 Eur administravimo mokestį iki 2022-06-02. 2017-06-21 tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 618,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 18 proc.), 373,29 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1 470,00 Eur administravimo mokestį iki 2022-06-22. Nustatė, kad atsakovė laiku nemokėjo mėnesio įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimus, todėl AB „Neo Finance“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, 2019-06-26, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-07-10, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su I. B. sudarytas vartojimo kredito sutartis. Konstatavo, kad atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Nurodė, kad ieškovės teigimu, atsakovė yra skolinga 5 307,42 Eur (1 465,82 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 841,60 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito.

6. Atsižvelgęs į aplinkybę, jog tarp šalių nekilo ginčas dėl 5 307,42 Eur negrąžintos kredito dalies, šį ieškovės reikalavimą tenkino pilnai.

7. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė, vertindama atsakovės kreditingumą, pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo reikalavimus ar Lietuvos banko valdybos patvirtintus Atsakingojo skolinimo nuostatus ir atsakovės argumentus dėl netinkamo kreditingumo įvertinimo atmetė kaip nepagrįstus.

8. Atsižvelgęs į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 349,50 Eur mokėjimo palūkanas, 15,42 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 465,82 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 18 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 841,60 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįstas bei neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

Šalies argumentai

9. Ieškovės prašomas priteisti 2,23 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo (2019-03-03) termino vykdyti prievolę praleidimo bei 10,85 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo (2019-02-23) termino vykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso 13,08 Eur, vertino kaip kompensacines bei atsižvelgęs, kad ieškovės prašoma priteisti sutartinių palūkanų suma yra mažesnė, nei Vartojimo kredito įstatyme nurodyti maksimalūs netesybų dydžiai, o atsakovė pagal sutartį nustatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, darė išvadą esant pagrindui priteisti iš atsakovės 13,08 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y., nuo 2019-02-23 ir 2019-03-03 (pagal atitinkamas sutartis) iki kreipimosi į teismą dienos (2019-07-31).

10. Nurodė, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei AB „Neo Finance“ kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį (Vartojimo kredito bendrųjų sąlygų 1.28 ir 5.3 punktai), todėl reikalavimą priteisti iš atsakovės 344,19 Eur tarpininkavimo mokestį laikė pagrįstu ir jį tenkino. Įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas (5.4, 5.14 punktai), darė išvadą, kad administravimo mokestis šiuo atveju yra mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas, todėl vertino, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Atsižvelgęs į tai, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, konstatavo, kad AB „Neo Finance“ reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negali būti tenkinamas. Pažymėjo, jog ieškovei iš atsakovės yra priteistinos sutartinės palūkanos, kurios laikytinos netesybomis už piniginės prievolės vykdymo praleidimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Darė išvadą, kad vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 6 014,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-07-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei, proporcingai tenkintų ieškovės reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidos – 135,28 Eur žyminis mokestis ir 272,80 Eur išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-10 sprendimą, panaikinant sprendimo dalis dėl 349,50 Eur mokėjimo palūkanų, 15,42 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 465,82 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-07-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 18 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 841,60 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-07-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 344,19 Eur tarpininkavimo mokesčio, 13,08 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (6014,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.

13. Nurodo, kad neginčija sprendimo dalies dėl 5 307,42 Eur negrąžintos kredito dalies priteisimo, tačiau mano, jog vadovaujantis CK 6.886 straipsnio 2 dalies ir Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, palūkanos, tarpininkavimo mokestis ir procesinės palūkanos neturėjo būti priteistos.

14. Teigia, kad suteikdama kreditą ieškovė neteisingai nustatė jos gautas pajamas. Nurodo, kad atsakingai besielgianti kredito įstaiga turėjo pripažinti, kad pajamos pagal verslo liudijimą negali būti vertinamos pagrindžiant kredito gavėjo mokumą.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Neo Finance“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Nurodo, kad vertino atsakovės pajamas kredito suteikimo metu, tai yra, pajamos buvo vertinamos atsakovės pateiktais bei Sodra duomenų bazės duomenimis. Teigia, kad prieš sudarydama kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovė paskaičiavo kliento gaunamų pajamų vidurkį iš veiklos pagal verslo liudijimą pagal kliento pateiktą metinę 2016 metų pajamų deklaraciją. Įrodant pajamų, gaunamų pagal verslo liudijimą pagrįstumui iš atsakovės papildomai buvo gauta verslo liudijimo kopija, sutartys su užsakovais, banko sąskaitos išrašas su gautais pavedimais už veiklą pagal verslo liudijimą. Prieš sudarydama kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovė paskaičiavo kliento gaunamų pajamų vidurkį iš veiklos pagal verslo liudijimą, pagal kliento pateiktą metinę 2016 metų pajamų deklaraciją. Nurodo, kad atsakovė teikė metinę pajamų deklaraciją, todėl argumentai, kad mokumas buvo įvertintas netinkamai, kad pajamos buvo nepakankamos kreditavimui, yra nepagrįsti.

17. Teigia, kad šalių sudarytos Sutarties nuostatos numatė tarpininkavimo mokesčio mokėjimą, kuris yra bendros vartojimo kredito kainos sudėtinė dalis ir šis mokestis turi būti priteistas ieškovei iš apeliantės visa ieškinio reikalavime nurodyta apimtimi. Teigia, kad apeliantė nepateikia jokių argumentų, kodėl turėtų būti nepriteisiamos palūkanos. Nurodo, kad paskolos sutartys buvo sudarytos laikantis įstatymų, bendrųjų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

19. Apeliacijos objektas yra sprendimo dalies, kuria ieškovės AB „Neo Finance“ naudai priteistos mokėjimo palūkanos, tarpininkavimo mokestis, kompensuojamosios bei procesinės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčo dėl sprendimo dalies, kuria iš atsakovės I. B. ieškovės naudai priteista pagrindinė 5 307,42 Eur skola nėra, apeliantei šį skolinį įsipareigojimą pripažįsta, todėl apeliacinės instancijos dėl minėtos sprendimo dalies nepasisako.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Neo Finance“ ir atsakovė I. B. 2017-06-02 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 881,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 15,42 proc.), 141,17 Eur tarpininkavimo mokestį ir 930,67 Eur administravimo mokestį iki 2022-06-02. 2017-06-21 tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Pagal minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 618,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 18 proc.), 373,29 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1 470,00 Eur administravimo mokestį iki 2022-06-22. Ieškovė, atsakovei laiku nemokant mėnesinių įmokų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, 2019-06-26, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-07-10, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė sudarytas vartojimo kredito sutartis.

21. Vartojimo kredito įstatymo (toliau ir VKĮ, redakcija, galiojusi nuo 2016-11-18 iki 2017-07-01) 8 straipsnio 1 dalis numatė vartojimo kredito davėjo pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą. Nustatė, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Jeigu vartojimo kredito sutarties šalys po vartojimo kredito sutarties sudarymo susitaria pakeisti bendrą vartojimo kredito sumą, prieš kiekvieną svarbesnį bendros vartojimo kredito sumos padidinimą vartojimo kredito davėjas atnaujina turimą finansinę informaciją apie vartojimo kredito gavėją ir iš naujo įvertina jo kreditingumą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

22. VKĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato esminius principus, pagal kuriuos turi būti rengiamos kreditingumo vertinimo taisyklės. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti (VKĮ 8 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą ir iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius veiksnius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas (VKĮ 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu (VKĮ 8 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį (VKĮ 8 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

23. Palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamą sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nenustatyta, kad ieškovė AB „Neo Finance“, vertindama atsakovės I. B. kreditingumą, pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo reikalavimus ar Lietuvos banko valdybos patvirtintus Atsakingojo skolinimo nuostatus (CPK 178 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė, vertindama atsakovės kreditingumą, negalėjo naudoti iš individualios veiklos I. B. gautų pajamų, yra tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo ir nurodytos išvados nepaneigia.

25. Iš byloje esančių įrodymų – ieškovės AB „NEO finance“ ir atsakovės I. B. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė, siekdama įvertinti atsakovės kreditingumą bei spręsdama dėl kreditų suteikimo, iš I. B. reikalavo papildomų duomenų, t. y., dokumentų, pagrindžiančių pajamas gaunamas iš individualios veiklos, pajamas gaunamas iš veiklos pagal verslo liudijimą, veiklos tęstinumą įrodančių dokumentų, taip pat buvo vertinami SODROS duomenų bazės pateikti duomenys bei I. B. turimi įsipareigojimai. Nustatyta, kad prieš suteikdama kreditus, ieškovė paskaičiavo atsakovės gaunamų pajamų vidurkį iš veiklos pagal verslo liudijimą, pagal I. B. pateiktą metinę 2016 metų pajamų deklaraciją. Minėtoje pajamų deklaracijoje nurodoma, kad 2016 metais, t. y., per 12 mėnesių pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą, sudarė 38 455,00 Eur. Vertinant šiuos duomenis, laikytina, kad vieno mėnesio pajamų vidurkis sudarė 3 204,58 Eur (2019-11-20 ieškovės papildomų paaiškinimų duomenys). Bendras iš darbo santykių ir iš veiklos pagal verslo liudijimą gaunamų pajamų mėnesio vidurkis sudarė 3 714,34 Eur (sudarant Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 3 727,62 Eur (sudarant Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu atsakovės finansiniai įsipareigojimai pagal keturias vartojimo kredito sutartis bendrai sudarė 363,86 Eur, o mėnesinė įmoka pagal minėtą sutartį buvo 50,37 Eur, kas sudarė tik 11,15 proc. jos gaunamų pajamų. Sudarant Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės finansiniai įsipareigojimai pagal penkias vartojimo kredito sutartis bendrai sudarė 412,97 Eur, o mėnesinė įmoka buvo 133,19 Eur, t.y., 14,65 proc. jos gaunamų pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė detaliai nurodė mėnesinio finansinių įsipareigojimų dydžio apskaičiavimo metodus. Todėl konstatuotina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė AB „NEO Finance“, vertindama atsakovės I. B. kreditingumą, vadovavosi pačios atsakovės pateiktais duomenimis apie gaunamą darbo užmokestį, pajamas iš individualios veiklos bei veiklos, vykdomos pagal verslo liudijimą, jos pateiktais banko sąskaitos išrašais bei sutartimis su užsakovais, taip pat viešai prieinama informacija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei UAB „Creditinfo Lietuva“. Apeliantė nepateikė teismui neginčytinų įstatymo leistinų įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, kad jos kreditingumas, prieš sudarant vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas netinkamai (CPK 178 straipsnis).

26. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo aukščiau minėtas apeliantės gaunamas pinigines lėšas nelaikyti jos faktinėmis pajamomis. Akcentuotina, kad apeliantė, tvirtindama, jog iš individualios veiklos gautos pajamos negali būti laikomos pastoviomis pajamomis, taigi ir vertinamos, sprendžiant dėl kredito suteikimo, būtent jomis ir grindė savo paraiškas kreditams gauti, o žinodama, jog turi keletą kreditorinių įsipareigojimų, privalėjo savo finansines galimybes grąžinti kreditus vertinti atsakingai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio bylose svarbu įvertinti ne tik kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, bet ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015). Šių aplinkybių pagrindu atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė vartojimo kreditus apeliantei suteikė nepagrįstai, tinkamai neįvertinus I. B. kreditingumo.

27. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog CK 6.886 straipsnio 2 dalies ir Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pagrindu, ieškovės naudai negalėjo būti priteistos bendroje sumoje 349,50 Eur mokėjimo palūkanos, 344,19 Eur tarpininkavimo mokestis, 13,08 Eur sutartinės (kompensuojamosios) palūkanos bei procesinės palūkanos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės detaliai pagrindė kiekvienos iš pirmiau minėtų sumų priteisimą ir teismo išdėstyti motyvai šioje dalyje neprieštarauja nei materialinės teisės normoms, nei formuojamai teismų praktiką, su jais sutiktina, o apeliantei dėl šios sprendimo dalies nepateiktus jokių papildomų argumentų, plačiau nepasisakytina.

28. Skundžiamu sprendimu iš atsakovės I. B. ieškovės naudai buvo priteistos ir 15,42 procentų mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 465,82 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-07-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos (pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 18 procentų mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 841,60 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-07-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos (pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

29. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019-06-26 pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-07-10 - pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei siųstais išankstiniais raštiškais pranešimais ieškovė nutraukė su I. B. sudarytas vartojimo kredito sutartis, atitinkamai, nuo 2019-07-02 ir 2019-07-16. Todėl, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartis nebegali būti skaičiuojamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, atmetant ieškovės reikalavimus dėl 15,42 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 465,82 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-07-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos (pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 18 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 841,60 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-07-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos (pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)).

30. Pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės tenkintų reikalavimų procentinė išraiška iš esmės nekinta, todėl pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos. Taip pat nėra atlyginamos ir atsakovės I. B. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes esminiai apeliacinio skundo motyvai yra atmetami (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance (į.k. 303225546) iš atsakovės I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)), priteista 15,42 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 465,82 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-07-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 18 procentų mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 841,60 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-07-21) iki visiško kredito grąžinimo dienos panaikinti ir šioje dalyje ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance reikalavimus atmesti.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė