Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1083-805/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-02
Bylos Nr.
1-1083-805/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11913-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1083-805/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11913-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 2 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme (bausmė atlikta), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. P. m. kovo 13 d. 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (asmens blaivumo testu nustatyta 1,57 promilių) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tarpusavio konflikto metu, tyčia mažiausiai keturis kartus smogė rankos kumščiu į veido sritį E. J., dėl ko šis krito į sofos-kampo porankį ir susimušė krūtinės ląstos kairę pusę, E. J. nugriuvus, tyčia mažiausiai vieną kartą smogė rankos kumščiu į veido sritį, tuo nukentėjusiajam E. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje veido srityje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimu. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo R. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 89-90, 93), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad E. J. yra jo pusbrolis. 2018 m. kovo 13 d. apie 18.00 val. grįždamas iš darbo užėjo pas E. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su pusbroliu išgėrė 1,5 litro degtinės, jautėsi apsvaigęs, begeriant tarpusavyje nekonfliktavo. Pusbrolis buvo stipriai apsvaigęs. Pasibaigus alkoholiui tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio esmės dėl girtumo neprisimena. Žodinio konflikto metu kambaryje prie sofos, būdamas susinervinęs, tyčia smogė kumštimi dešine ranka E. J. apie penkis smūgius į veidą, į kairę jo sritį. Nuo smūgių pusbrolis nugriuvo ant sofos, šalia kurios stovėjo. E. J., krisdamas nuo suduotų smūgių, galėjo atsitrenkti kairiu šonu į sofos porankį. Pusbrolis jam smūgių nesudavė. Nugriuvusiam E. J. jis dar du kartus smogė kumštimi į kairį skruostą. Pusbrolis, gulėdamas ant sofos, nuo smūgių keletą sekundžių buvo praradęs sąmonę, jam iš lūpos bėgo kraujas. Pajudintas E. J. atsigavo. Tuomet jis iš karto išėjo į savo namus. Pusbrolis liko sėdėti ant sofos. Parėjus į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi.

Nukentėjusysis E. J. parodė (b. l. 14-15), kad R. P. jo pusbrolis. 2018 m. kovo 13 d. apie 18.00 valandą grįždamas po darbo atėjo pusbrolis R. P.. Kambaryje abu gėrė jo turėtą degtinę. Turėjo tris 0,5 litrų talpos degtinės butelius. Išgėrę du butelius labai apsvaigo, dėl girtumo nelabai prisimena kaip gėrė trečią butelį. Begeriant trečią butelį degtinės tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl kokios priežasties susiginčijo neprisimena. Gerdami sėdėjo ant sofos, alkoholis buvo ant kėdės. Žodinio konflikto metu R. P. smogė jam keletą smūgių kumštimi į veidą. Galėjo smogti keturis ar penkis smūgius. Kur tiksliai pataikė neprisimena. Nuo suduoto smūgio nugriuvo kairiu šonu ant sofos porankio. Krisdamas labai stipriai susimušė kairį šoną. Kai nugriuvo, R. P. dar smogė kumštimi vieną ar du kartus į veidą, pataikydamas į kairę veido pusę. Jis pusbroliui nieko nesakė, nesigynė. Iš nosies ir iš lūpos bėgo kraujas. Kiek prisimena, pusbrolis, pamatęs kraują, iš karto išėjo. Jam skaudėjo kairės pusės šoną, todėl iškvietė medikus, kurie nugabeno jį į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Jokio gydymo neskyrė ir po apžiūros išleido į namus. Policijos pareigūnai jam nustatė 2,07 promilių girtumą. Su nustatytu girtumu sutiko. Gydymo išlaidų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškia, su pusbroliu susitaikė, pretenzijų jam neturi. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. P. prisipažinimo, nukentėjusiojo E. J. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 7-8, 9-11), kuriuose užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name;

asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), kuriuo E. J. 2018 m. kovo 13 d. 21.49 val. nustatytas 2,07 promilės girtumas;

asmens blaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 81), kuriuo R. P. 2018 m. kovo 13 d. 23.05 val. nustatytas 1,57 promilės girtumas;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29) patvirtina, kad E. J. kliniškai nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje veido srityje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kliniškai įtartas kairės pusės II, V, VIII šonkaulių lūžimas nepatvirtintas rentgenograminio tyrimo duomenimis, todėl neimamas domėn formuluojant teismo medicininę diagnozę bei kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą. Užsitęsęs ambulatorinis gydymas neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl neimamas domėn kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius paviršius, mažai tikėtina.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2018 m. kovo 13 d. 21.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (asmens blaivumo testu nustatyta 1,57 promilių) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tarpusavio konflikto metu, tyčia mažiausiai keturis kartus smogė rankos kumščiu į veido sritį E. J., dėl ko šis krito į sofos-kampo porankį ir susimušė krūtinės ląstos kairę pusę, E. J. nugriuvus, tyčia mažiausiai vieną kartą smogė rankos kumščiu į veido sritį, tuo nukentėjusiajam E. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje veido srityje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimu. Neblaivus kaltinamasis, nesant tam dingsties, smurtaudamas suduodant smūgius, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, kaltinamojo veiksmai tyčiniai, tarp nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. P. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 127). Kaltinamasis R. P. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 123-125). Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2018 m. rugsėjo 10 d. (b. l. 122), prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu negauta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiajam E. J. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. praeityje vieną kartą teistas (b. l. 62-63, 65-68), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 69-74), dirba (b. l. 104), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 80). Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, specialisto išvadoje konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, pasireiškęs kraujosruvomis odoje ir poodyje veido srityje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimu. Byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 530,40 Eur civilinį ieškinį dėl E. J. išmokėtos ligos pašalpos (b. l. 37). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ R. P. prašymu nuspręsta išdėstyti 530,40 Eur žalos mokėjimą dalimis iki 2018 m. gruodžio 15 d. (b. l. 51).

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, R. P. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo manymu, darytų R. P. teigiamą įtaką.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. kovo 13 d. 22.30 val. iki 2018 m. kovo 14 d. 12.40 val. (b. l. 83-84, 85), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam R. P., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95-96).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką:

būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

tęsti darbą (dirbti) arba registruotis darbo biržoje;

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką:

būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

tęsti darbą (dirbti) arba registruotis darbo biržoje;

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo2018 m. kovo 13 d. 22.30 val. iki 2018 m. kovo 14 d. 12.40 val., t. y. 1 parą ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

R. P. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ją panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam R. P. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajai R. P. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti R. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė