- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- I-7632-281/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01512-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- G. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjai G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja G. M. 2015-03-05 teismui padavė skundą, kuris priimtas dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2015-02-23 sprendimą Nr. (6.5)I-1248 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-5).
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su jai paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimu, taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. nuostatas. Remiasi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos prieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjos teigimu, tik po minėto nutarimo paskelbimo atsirado teisinis pagrindas reikalauti grąžinti pensijos nepriemoką. Pabrėžė, kad į teritorinį skyrių dėl pensijos kompensavimo kreipėsi 2014-11-25 ir tai pripažintina skundu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme.
Per teismo posėdį pareiškėja skundą prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17-21).
Paaiškino, kad pareiškėja 2014-12-16 kreipėsi į Vilniaus skyrių, kuris 2014-12-17 raštu persiuntė šį prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Fondo valdybai. Pirmoji sumažinta senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010-01-26, todėl pareiškėjos prašymas paduotas praėjus 3 metų skundo padavimo terminui. Fondo valdyba pasiūlė pareiškėjai pateikti dokumentus, pagrindžiančius termino praleidimą, kuriuos įvertinusi, nusprendė, kad termino atnaujinti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-01-13 nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A-31-822/2015, kito asmens slaugymo, kaip ir šioje byloje, nelaikė svarbiomis priežastimis, dėl kurių atnaujintinas terminas. Taip pat nepagrįstas argumentas, kad reikalauti pensijos nepriemokos išmokėjimo galima buvo tik po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo, nes administracinių teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog terminas skundui paduoti siejamas su pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga patvirtina, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškėjai paskirta senatvės pensija nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatas (b. l. 8).
Pareiškėja 2014-12-16 kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių, prašydama išmokėti susidariusį senatvės pensijos skirtumą. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2014-12-17 raštu Nr. (10.1)3-151604 persiuntė šį prašymą nagrinėti Fondo valdybai (b. l. 11).
Fondo valdyba 2015-01-22 sprendimu Nr. (6.5)I-493 konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl sumažintos senatvės pensijos mokėjimo paduoti, ir pasiūlė prašyti atnaujinti šį terminą bei pateikti prašymą pagrindžiančius duomenis (b. l. 7).
Pareiškėja 2015-02-13 pakartotinai kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama atnaujinti praleistą terminą, motyvuodama tuo, kad ilgą laiką slaugė sergančią motiną (b. l. 9).
Fondo valdyba 2015-02-23 sprendimu Nr. (6.5)I-1248 neatnaujino praleisto termino ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 10).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Fondo valdybos sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, teisėtumo.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 str. nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Fondo valdybai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. detalizuota, jog Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 str. 1 d. nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. d. nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT praktikos, nes bylų aplinkybės iš esmės analogiškos, o ginčo teisiniams santykiams taikytinos tos pačios teisės normos.
Kaip minėta, pareiškėjai pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi darytina išvada, kad apie savo galimai pažeistas teises ji sužinojo ar turėjo sužinoti nurodytu metu. Šiuo atveju pareiškėjos Fondo valdybos Vilniaus skyriui paduotas 2014 m. gruodžio 17 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme. Paduodama minėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai jai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. pagrindu sumažinta pensija.
Pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 p., jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.
Pareiškėja prašymą dėl termino atnaujinimo motyvavo tuo, kad apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojusi tik Konstituciniam Teismui 2012-02-06 priėmus nutarimą, be to, ilgą laiką slaugė sunkiai sergančią motiną. Teismas sutinka su Fondo valdybos išvada, kad pareiškėja jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios pateisintų termino praleidimą, nenurodė. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendro pobūdžio teiginiai dėl nežinojimo apie savo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo termino praleisto termino atnaujinimo požiūriu termino praleidimą pateisinančia priežastimi nepripažįstami (žr., pvz., šias LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 18 d. Nr. A143-1522/2014, 2014 m. gruodžio 19 d. Nr. A602-1401/2014, 2015 m. sausio 22 d. Nr. eA-59-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-61-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-62-143/2015, 2015 m. sausio 22 d. Nr. A-66-143/2015, 2015 m. sausio 27 d. Nr. A-167-143/2015, 2015 m. sausio 27 d. Nr. A-171-143/2015 ir kt.). Atsakovė, remdamasi Apdraustųjų ir valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, nustatė, kad pareiškėja 2010-2012 m. dirbo, taigi pareiškėjos teiginys, jog dėl sunkiai sergančio ligonio slaugymo negalėjo laiku pasirūpinti savo reikalais, yra nepagrįstas (LVAT 2015 m. sausio 13 d. sprendimas adm. byloje Nr. A-31-822-2015).
Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundžiamame Fondo valdybos 2015-02-23 sprendime atsakovė teisingai įvertino pareiškėjos nurodytas termino kreiptis į ją praleidimo priežastis ir pagrįstai nusprendė pareiškėjos skundo nenagrinėti, todėl jį panaikinti nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., įtvirtinta, jog kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010–2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, bus pradėtos išmokėti 2016 m. Kompensacijas nutarta išmokėti per trejus metus. 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams bus išmokėta 33 procentai praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. praradimų. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka bus ne didesnė kaip 100 eurų, ji bus išmokėta visa 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Kompensuojamosios sumos bus apskaičiuotos ir išmokėtos nereikalaujant gavėjų prašymų, prašymus ir asmens tapatybę liudijančius dokumentus turės pateikti tik asmenys, kuriems pensijos mokėjimas yra nutrauktas. Kompensuojamosios sumos bus paveldimos ir jos bus išmokamos 2018 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipsis iki 2018 m. spalio 31 d. Besikreipusiems iki 2018 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos kompensuojamoji suma bus išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Pagal šį įstatymą išmokama senatvės pensijos kompensuojamoji suma ir (ar) valstybinės pensijos kompensuojamoji suma neturės įtakos kitoms asmeniui pagal teisės aktus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms (valstybinėms pensijoms, valstybinėms šalpos išmokoms).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos G. M. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.