Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

nedalyvaujant administracine nuobauda paskyrusios ir administracinio teises pažeidimo protokola surašiusios institucijos atstovui,

viešame teismo posedyje išnagrinejo R. Š. skunda del Raseiniu rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiuros poskyrio specialisto vyresniojo inspektoriaus nutarimu paskirtos administracines nuobaudos panaikinimo ir administracines bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. Š. 2006m. gruodžio 22 d. Raseiniu rajono PK VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiuros poskyrio specialisto vyr. inspektoriaus nutarimu yra nubaustas pagal Administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau tekste-ATPK) 127 str.2d., 150litu administracine bauda už tai, kad jis 2006m. lapkricio 23 d. apie 10⁵⁵ val. Raseiniu rajone kelio Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis 59km. vairuodamas automobili, nepasirinko saugaus važiavimo greicio, nesuvalde automobilio, užvažiavo ant kelkrašcio ir kliude priekyje važiavusi automobili, del ko ivažiaves i kelio važiuojamaja dali apsisuko ir nuvažiaves nuo kelio vertesi bei šiais veiksmais pažeide Keliu eismo taisykliu (toliau tekste-K.E.T.) 172.p. numatytus reikalavimus.

Pateiktame teismui skunde ir savo paaiškinimuose teisme administracinen atsakomyben patrauktas asmuo bei jo atstovas nurode, kad R. Š. del padaryto teises pažeidimo savo kaltes nepripažista, todel prašo jam paskirta administracine nuobauda panaikinti ir administracine byla jo atžvilgiu nutraukti, nes jis veike butinosios ginties salygomis, taip pat del kilusios autoavarijos yra kaltas ne jis, o kita automobili vairaves nukentejes asmuo A. V. . Ivykio diena išvažiuodamas iš Nemakšciu, jis pastebejo ji sekanti itartina automobili, veliau šis automobilis ji aplenke ir jis mate jame daug vyru, kurie i ji žiurejo. Jis važiavo letai, taip pat letai priekyje važiavo ir ji aplenkes automobilis. Jis išsigando kadangi prieš tai 2006-11-23 bei anksciau rudenejam buvo grasines L. K. , todel jis pagalvojo, jog tai yra jo draugai. Kiek pavažiavus jis dar pamate ir antra automobili. Abu automobiliai buvo be jokiu skiriamuju ženklu ar švytureliu ir kai jie pradejo prie jo arteti, jis pajuto realu pavoju, todel padidino greiti. Vienas iš automobiliu padidino greiti ir ji lenkdamas pradejo rikiuotis i dešine puse taip ji blokuodamas, tada jis stengdamasis išvengti smugio pasuko i kelkrašti ir kliude ši automobili.

Skundas atmestinas ir paskirta administracine nuobauda paliktina nepakeista, nes administracines bylos nagrinejimo metu buvo pilnai ir visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybes, padaryta veika tinkamai ivertinta, parinkta administracine nuobauda atitinkanti straipsnio sankcija.

Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo, kreipdamasis i teisma, kaip jo neteiseto nubaudimo priežastis nurode, kad jis veike butinosios ginties ar butinojo reikalingumo busenoje, nes anksciau del jo atliekamo darbo jis buvo konfliktaves su pažeidejais, jam buvo grasinta, todel pastebejes du automobilius tamsintais langais, kuriuos, kaip jis mate sedejo daug vyru, pagalvojo, jog tai žmones kurie nori su juo susidoroti. Nors jis buvo uniformuotas, važiavo policijos tarnybiniu automobiliu pažymetu skiriamaisiais ženklais, taciau bijojo sustoti, todel padidino greiti. O susidurimas ivyko, todel, kad ji aplenkes automobilis, blokavo jam kelia ir jis mano, jog del autoavarijos yra kaltas butent kelia blokavusio automobilio vairuotojas.

ATPK 18str. apibudinantis butinaja ginti numato, kad „Administraciniu teises pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose del administraciniu teises pažeidimu, bet padarytas butinosios ginties bukleje, tai yra ginant valstybine ar viešaja tvarka, nuosavybe, pilieciu teises ir laisves, nustatyta valdymo tvarka nuo priešingo teisei kesinimosi tokiu budu, kad padaroma pasikesintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos butinosios ginties ribos“. Analizuojant ši apibrežima, teismo nuomone, butina iškirti ar administracinen atsakomyben patraukto asmens veiksmuose yra aukšciau nurodytame apibrežime esancios aplinkybes, taciau akivaizdu, jog R. Š. veiksmai analizuojamu atveju nebuvo nukreipti i valstybines ar viešosios tvarkos, nuosavybes, pilieciu teisiu ir laisviu, nustatytos valdymo tvarkos nuo priešingo teisei kesinimosi gynimui, priešingai, atsižvelgiant i teismo posedžio metu apklausto nukentejusiojo liudytoju parodymus galima teigti, jog R. Š. veiksmus- nustatyto greicio viršijima, autoavarijos sukelima, suponavo butent anksciau jo atlikti neteiseti veiksmai. Teismo nuomone, iš išreikalautu administracinen atsakomyben traukiamo asmens prašymu tyrimo medžiagu (b.l.15-26, 38) nematyti, jog R. Š. del anksciau atliktu tyrimu ir darbines veiklos galejo manyti, jog jam realiai fiziniu susidorojimu grasina asmenys, su kuriais jis anksciau turejo tarnybiniu santykiu. Atsižvelgiant i šiu aplinkybiu analize, teismas konstatuoja, jog R. Š. veiksmus negalima vertinti kaip atliktus butinojo reikalingumo bukleje. Analogiškai teismas vertina ir administracinen atsakomyben patraukto asmens pasisakymus, jog jo veiksmai turetu buti vertintini kaip atlikti butinojo reikalingumo busenoje, nes net ir menamas pavojus, teismo nuomone, galejo buti pašalintas kitais budais- pranešant telefonu (pats R. Š. nurode, kad automobilyje buvo mobilusis telefonas) apie kilusi pavoju, vykimas i artimiausia gyvenamaja vietove.

Savo pasisakymuose R. Š. akcentavo, jog del autoavarijos yra kaltas nukentejusysis A. V. , kuris aplenkes, tarnybiniu automobiliu blokavo jo vairuota automobili del ko jis atsitrenke i ji ir nuvažiaves nuo kelio apsiverte. Teismo nuomone, toks R. Š. aiškinimas neatitinka nei byloje apklaustu liudytoju parodymu, nei objektyviu autoavarijos vietoje esanciu žymiu fiksavimo. Teismo posedžio metu buvo apklausti liudytojai N. P. (b.l.64-65), V. P. (b.l.65), T. V. (b.l.65) R. Š. (b.l.65-66), kurie nurode, jog susidurimas su A. V. automobiliu ivyko tada, kai jis aplenke R. Š. vairuota automobili, o šis megino lenkti STT tarnybini automobili iš dešines puses, paslydo ir atsitrenke i šio automobilio dešiniji šona. Visi nurodyti liudytojai buvo STT tarnybiniame automobilyje, todel, teismo nuomone, turejo pakankamai gera galimybe stebeti susidurimo mechanizma. Liudytoju parodymai yra patvirtinami ir administracinio teises pažeidimo byloje (b.l.9) esanciu automobilio VW PASSAT valst. Nr.(duomenys neskelbtini) t.y. STT priklausancio automobilio, patirtu sugadinimu aprašymu, kur yra nurodyta, jog jam apgadinta priekinis bamperis, radiatoriaus groteles, priekinis dešines puses sparnas. Taigi pagal šiuo sugadinimus bei liudytoju parodymus galima konstatuoti, jog lenkdamas priekyje tiesiai važiuojanti automobili pro dešine puse, kas yra draudžiama, R. Š. , kliude šio automobilio priekini dešiniji sparna po ko nuvažiavo nuo kelio ir vertesi. Atsižvelgiant i tai teismas mano, jog pagristai yra konstatuota, jog R. Š. nepasirinko saugaus važiavimo greicio, nesuvalde automobilio, užvažiavo ant kelkrašcio ir kliude priekyje važiavusi automobili, nuo ko ivažiaves i kelio važiuojamaja dali apsisuko ir nuvažiaves nuo kelio vertesi.

ATPK 20str. nurodo, kad administracine nuobauda yra atsakomybes priemone, kuri skiriama administracini teises pažeidima padariusiems asmenims nubausti bei siekiant aukleti, kad jie laikytusi istatymu, gerbtu bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidejas, tiek ir kiti asmenys nepadarytu nauju teises pažeidimu. Iš istatymo formuluotes sektu, kad nuobauda skirta, siekiant prevenciniu tikslu, sukurti pažeidejui suvaržymus del kuriu jis butu auklejamas ir atgrasomas nuo analogišku nusižengimu padarymo ateityje. Administracines nuobaudos yra represinio, prievartinio pobudžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teises pažeidimu prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinemis nuobaudomis siekiama teises pažeideja nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikru negatyviu, nemaloniu padariniu. Jis netenka tam tikru teisiu, laisviu ar materialiniu vertybiu, arba patiria kitokiu teisiu ar laisviu suvaržymu bei apribojimu. Tokie nemalonus, nepalankus nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra butina salyga. Nuobaudos taptu beprasmiškos, jeigu nedarytu tam tikro poveikio, negrasintu pažeidejams negatyviais padariniais. Be to nuobaudos negaletu ispejamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidejo, bet ir kitu asmenu, linkusiu daryti teises pažeidimus. Teismo nuomone, atsižvelgiant i istatymo formuluote, taip pat siekiant prevenciniu tikslu, paskirta administracine nuobauda paliktina nepakeista.

Administracines nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, parenkant nuobaudos dydi teisingai taikytas ATPK 30²str., keisti pagal skundo argumentus jam paskirta administracine nuobauda pagrindo nera.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdestytu ir vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 18str.1d.7p., 124str.1d.1p.,

nutare:

Skundo nepatenkinti ir R. Š. 2006m. gruodžio 22 d. Raseiniu rajono PK VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiuros poskyrio specialisto vyr. inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 127 str.2d. paskirta administracine nuobauda- 150litu administracine - palikti nepakeista.

Nutartis per 10d. nuo jos paskelbimo gali buti skundžiama apeliacine tvarka paduodant skunda tiesiog Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per ši teisma.