- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- AN2-79-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01296-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pareiškėjas
- Klaipėdos keleivinis transportas
- Kategorijos
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį V. Ž., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. Ž. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vyr. specialistė I. B. 2021 m. spalio 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad patikrinimo metu 2021 m. rugpjūčio 27 d., 14 val. 13 min. Klaipėdos m., Baltijos pr. esančioje „Arenos“ galutinėje stotelėje, maršrutinio autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptarnaujančio maršrutą Nr. 14 (Klipšiai - Arena), vairuotojas atsisakė įleisti į autobusą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius autobuso salono švaros patikrinimui. Vairuotojas pasakė, kad neturi laiko ir jam pietūs. Paklausus vairuotojo, kada galėsime atlikti švaros patikrinimą minėtame autobuse, vairuotojas neatsakė. Vairuotojas kontrolieriams liepė sekti tvarkaraštį ir tikrinti jį važiuojantį. Paprašius pateikti asmens dokumentą, vairuotojas tai padaryti atsisakė, taip nevykdydamas teisėtų įgaliotų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų bei trukdydamas atlikti jiems pavestas pareigas. 2021 m. rugsėjo 17 d. KTKB „Gintarinis vairas“ administracija nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d., autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. Ž..
2. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovė A. B. 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. Ž. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 430 Eur dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutarimu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną V. Ž. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nutraukė, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutarimą ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Mano, kad teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl nutarimas yra nepagrįstas. Teismas nutartį nepagrįstai grindė bendraisiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais darbo santykius, kurie nereglamentuoja transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių vežimo veikla, kontrolės bei tikrinimo tvarkos. Teismas, nesivadovaudamas specialiaisiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu, ANK, poįstatyminiais teisės aktais, padarė teisės taikymo klaidą bei priėmė nepagrįstą nutarimą. Teismas nepagrįstai susiaurino VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių, kaip valstybės įgaliotų pareigūnų pareigas, apribojo pareigūnų teisę pasirinkti kontrolinių patikrinimų laiką ir būdą. Subjektyviai ir be jokio pagrindo teismas interpretavo autobusų patikrinimo tvarką, taip pat įsikišo į autobusų patikrinimų atlikimo procesą, nepagrįstai nurodydamas, kada ir kaip kontrolieriai turėtų atlikti autobusų kontrolinius patikrinimus. Todėl įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, būtų suformuota ydinga praktika, leidžianti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams atlikti kontrolinius patikrinimus tik pagal konkrečios įmonės nustatytą vidaus tvarką, t. y. atsižvelgiant į vairuotojų pietų pertraukas, vairuotojų ar įmonių atstovų pageidavimus ir jų nustatytu metu. Tokia praktika neužtikrintų tinkamo teisės aktų, kurie reglamentuoja transporto priemonių, kuriomis vežami keleiviai, kontrolę, įgyvendinimo.
4.2. Teismas nutarime nepagrįstai nurodė, jog „reikalavimas buvo išreikštas vairuotojo nedarbo metu, dėl ko jis turėjo objektyvią priežastį reikalavimo nevykdyti“. Pažymi, kad teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių vežimo veikla, kontrolę bei tikrinimo tvarką (Kelių transporto kodeksas, Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašas, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatai ir kt.), nenustato išimčių dėl ekipažų tikrinimo pietų pertraukos metu – ekipažai turi pareigą vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus bei nekliudyti jiems atlikti jų pareigų bet kuriuo metu. Įmonės vidaus dokumentai, reglamentuojantys įmonės vidaus tvarką, darbuotojų darbo laiką, negali būti pagrindu nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų. Teismo posėdžio metu patikrinimą vykdžiusi kontrolierė R. J. patvirtino, kad autobusų patikrinimas trunka porą minučių, todėl netgi objektyviai žiūrint į darbuotojo sugaištą laiką patikrinimo metu, akivaizdu, kad motyvas neįleisti tikrinti per pietų pertrauką yra ne tik kad neteisėtas, bet ir neproporcingai iškeliantis V. Ž., kaip samdomo darbuotojo, teises prieš turimas pareigas. Vadovaujantis tokia logika, pavyzdžiui, policijos pareigūnui, sustabdžius transporto priemonę vairuojantį asmenį, asmuo galėtų atsisakyti būti patikrintas pareigūno vien dėl to, kad jam darbovietėje patikrinimo metu yra nustatyta pietų pertrauka ir išvengti gresiančios atsakomybės už teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymą.
4.3. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais transporto priemonių, kuriomis vežami keleiviai, kontrolę bei tikrinimo tvarką, ekipažas turi pareigą netrukdyti pareigūnams vykdyti jiems pavestas pareigas bei vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, nesvarbu kuriuo metu patikrinimas vykdomas, kadangi jokių išimčių dėl patikrinimų Kelių transporto kodekso, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3-13(1.5 E) patvirtintų Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatų, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268 patvirtinto Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašo normos nenumato. Todėl teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad V. Ž. kontrolierių neįleido į autobusą dėl objektyvių priežasčių, kadangi kontrolieriai patikrinimą norėjo atlikti jo pietų pertraukos metu.
4.4. Teismas nutarime klaidingai nurodo, kad iš vaizdo įrašo matyti, V. Ž. neatsisakė leisti kontrolieriams patikrinti autobuso. Byloje esančiame vaizdo įraše, užfiksuotame kontrolieriaus L. D. asmenine vaizdo kamera, matyti, kaip kontrolieriui prisistačius bei pranešus, kad bus tikrinama autobuso švara, vairuotojas V. Ž. neleidžia kontrolieriams atlikti patikrinimo, kategoriškai pasakydamas „ne“ (įrašo 0:18 minutė, užfiksuota 14:14:04 laiku). Kontrolierė R. J., pakartotinai paklaususi vairuotojo ar neįleis kontrolierių į autobusą atlikti patikrinimo, vairuotojas atsako, kad kontrolieriai neturi teisės tikrinti ir uždaro autobuso duris (įrašo 01:47 minutė, užfiksuota 14:15:33 laiku). Kontrolieriai vairuotojo kelis kartus prašė nurodyti, kada kitą kartą kontrolieriai galės patikrinti autobusą, tačiau vairuotojas kontrolieriams tokios informacijos nenurodė, paskutinį kartą pasakydamas, kad „ta informacija neteikiama“ (įrašo 03:50 minutė, užfiksuota 14:17:36 laiku).
4.5. Teismas klaidingai vertina, kad institucija žinodama autobusų grafikus (kurie skelbiami visiems keleiviams viešai) kartu žino ir vežėjų darbuotojų pietų pertraukas. Paaiškina, kad vairuotojų darbo grafikai bei juose numatytos poilsio pertraukos apeliantei nėra žinomos, tačiau šie grafikai yra autobuso maršrutą aptarnaujančios įmonės rengiamas vidaus dokumentas, kuris yra teisiškai nereikšminga aplinkybė bei neturinti įtakos kontroliniams patikrinimams, kuriuos vykdo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas (posėdžio įrašo 16:18 minutė), taip pat kontrolierius L. D. (posėdžio įrašo 25:50 minutė) patvirtino, kad V. Ž. buvo tikrintas ir anksčiau, buvo nustatyta neatitikimų autobusų švaros reikalavimams, todėl atliktas pakartotinis patikrinimas. R. J. paliudijo, kad patikrinimas trunka trumpai, porą minučių (posėdžio įrašo 32:02 minutė), jeigu vairuotojai patikrinimo metu susitvarko, tokiu atveju kontrolieriai nefiksuoja autobusų švaros reikalavimo pažeidimo (posėdžio įrašo 31:20 minutė), siekdami užtikrinti kad vairuotojai nevengtų patikrinimų, nepasišalintų iš patikrinimo vietos, kontrolieriai patikrinimą vykdo iškart, tik atvykę į patikrinimo vietą (posėdžio įrašo 32:05), kadangi pagal susiklosčiusią praktiką, vairuotojai yra linkę pasišalinti iš patikrinimo vietos ir negrįžti. Kontrolierė taip pat paliudijo, kad V. Ž. buvo tikrinamas ne pirmą kartą ir buvo užfiksuoti autobusų švaros reikalavimų pažeidimai (posėdžio įrašo 33:23 minutė). Teismas į institucijos atstovo ir patikrinimą vykdžiusių kontrolierių paaiškinimus neatsižvelgė ir jų nenagrinėjo. Iš minėtų liudytojų parodymų yra akivaizdu, kad V. Ž., galbūt siekdamas išvengti pakartotinių pažeidimų užfiksavimo, kliudydamas kontrolieriams vykdyti jiems pavestas pareigas, neleido kontrolieriams vykdyti kontrolinio patikrinimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kontrolę vykdę pareigūnai neleido vairuotojui susitvarkyti, nors ginčo dėl šios aplinkybės nekilo ir ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, vertinant vairuotojo veiksmus.
4.6. Teismas nutarime nurodo, kad kontrolieriai nenurodė vairuotojui, kokius dokumentus vairuotojas turi pateikti. Šią teismo poziciją paneigia kontrolieriaus L. D. asmenine vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip kontrolierė R. J. paprašo vairuotojo pateikti asmens dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, tapatybės kortelę (įrašo 03:50 minutė, užfiksuota 14:17:36 laiku), o vairuotojas atsisako dokumentą pateikti. Asmens dokumentas buvo prašytas siekiant nustatyti vairuotojo tapatybę, patikrinti turimus dokumentus. Tačiau nepriklausomai nuo dokumentų pateikimo tikslo, vairuotojas privalėjo vykdyti teisėtus kontrolierių reikalavimus ir nekliudyti jiems vykdyti pavestas pareigas bei pateikti asmens dokumentą. Vairuotojas patikrinimo metu net neklausė kokiu tikslu bei kokių dokumentų prašoma pateikti, iš karto atsisakydamas pateikti prašomą dokumentą.
4.7. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268 patvirtintame Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos apraše baigtiniu sąrašu apibrėžti dokumentai, kuriuos privalo turėti ekipažas reguliariojo reiso metu. Šį aprašą privalo žinoti autobusų vairuotojai bei juo turi vadovautis vykdydami keleivių vežimo veiklą. Vykdymas veiklą, V. Ž. yra susipažinęs su šiuo aprašu bei Kelių transporto kodeksu ir žino bei turi būti pasiruošęs kontroliniams patikrinimams ir galimiems nepatogumams, vykdant keleivių vežimo veiklą. Šiuo atveju, patikrinimo metu vairuotojo V. Ž. vairuojamas autobusas stovėjo galutinėje stotelėje, kurioje pagal teisės aktų reikalavimus, autobusas turėjo būti sutvarkytas bei išvėdintas ir vairuotojas turėjo pareigą paklusti pareigūnų teisėtiems reikalavimams bei juos vykdyti. V. Ž. kaltė padarius administracinį nusižengimą įrodyta byloje surinktais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu, patikrinimo aktu, vaizdo įrašu, nuotraukomis, teismo posėdžio metu duotais liudytojų parodymais, taip pat kitais byloje surinktais įrodymais. V. Ž. dirbdamas autobuso vairuotoju, turi pareigą žinoti keleivių vežimą autobusais bei kontrolę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei nekliudyti kontrolę vykdantiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
6. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Išanalizavęs administracinio nusižengimo medžiagą, peržiūrėjęs kontrolierių patikrinimo metu daryto vaizdo ir garso įrašą, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą nutraukti V. Ž. administracinio nusižengimo teiseną ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Priešingai nei teigia apeliantė, apylinkės teismas teisingai įvertino ginčo patikrinimo situacijos faktines aplinkybes ir pagrįstai rėmėsi Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatomis, nustatančiomis ekipažo darbą ir poilsį, o būtent šio reglamento: 7 straipsniu, reglamentuojančiu, jog po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis nepradeda naudoti poilsio laikotarpio, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką. Ši pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka, kurios per laiko tarpą būtų paskirstytos taip, kad būtų laikomasi 1 pastraipos reikalavimų; 4 straipsnio d) punktu, apibrėžiančiu, jog „pertrauka“ – tai laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse, o būtent šio kodekso 10 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad kelių transporto priemonės ekipažo darbą ir poilsį nustato minėtasis Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, taip pat Vyriausybės nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte ir kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 122 straipsnio 2 dalies 1 punktu, reglamentuojančiu darbuotojo minimaliojo poilsio laiko reikalavimus, apylinkės teismas tik papildė aptartą teisinį reguliavimą.
9. Apeliantė neginčija ir apylinkės teismo patikimais įrodymais nustatyta, jog autobuso vairuotojui V. Ž. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nuo 14.13 val. iki 14.53 val. tikrai buvo pietų pertrauka, o aktualų patikrinimą kontrolieriai ketino atlikti būtent 14.13 val., t. y. vos V. Ž. grįžo į galutinę stotelę ir ruošėsi išeiti iš autobuso į parduotuvę pirktis maisto pietums. Vaizdo įraše užfiksuotas kontrolierių ir vairuotojo V. Ž. bendravimo epizodas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, leidžia kaip teisingą vertinti apylinkės teismo motyvą, jog V. Ž. prašė kontrolierių ateiti tikrinti pasibaigus jo pietų pertraukai ar tai daryti darbo laiku, tikrai neatsisakė leisti jų patikrinti autobuso ir net keletą kartų tai jiems kartojo. Iš karto po to, kai kontrolieriai negavo leidimo patekti į autobusą, sekė jų kitas reikalavimas V. Ž. – pateikti asmens dokumentą. Todėl toks reikalavimas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog kontrolieriai V. Ž. tikrino ir anksčiau, pagrįstai sukėlė apylinkės teismui abejones dėl jo teisėtumo. Toks reikalavimas išreikštas vairuotojo V. Ž. nedarbo metu – per jo pietų pertrauką bei jam jau palikus vairuotojo vietą ir bandant kontrolieriams paaiškinti, kad neketina neleisti jų atlikti patikrinimo, o tai prašo daryti po jo pietų pertraukos ar važiuojantį maršrutu. Todėl apylinkės teismas teisingai motyvavo, jog V. Ž. turėjo objektyvią priežastį ir tokio kontrolieriaus reikalavimo nevykdyti.
10. Aptartoje patikrinimo situacijoje dalyvavusių dviejų kontrolierių ir vairuotojo V. Ž. veiksmai, leidžia kaip nepagrįstą vertinti apeliantės poziciją, jog V. Ž. kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti pavestas pareigas ir nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų bei nurodymų. Ignoruodama aptartos pietų pertraukos instituto reikšmę, apeliantė nepagrįstai suabsoliutina tokio įprasto patikrinimo atlikimo tikslą ir jį atliekančių kontrolierių teises ir pareigas. Apygardos teismas pažymi, jog autobuso vairuotojo poilsiui ir pietų pertraukai skirtas konkretus laikas ir todėl jis yra itin svarbus atgauti jam jėgas, kurios būtinos saugiai tęsti darbą vežant žmones padidinto pavojingumo šaltiniu. Todėl, pasirinkdami patikrinimui vietą, kontrolieriai kartu turi žinoti ir vairuotojo pietų pertraukos laiką arba ekipažo pareikalauti darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentų, kuriuos ekipažas turi turėti. Šiuo atveju kontrolieriai tokio dokumento iš V. Ž. pateikti nereikalavo ir į pastarojo argumentus, jog jam yra pietų pertraukos laikas nereagavo, o toliau tęsė reikalavimus ir galiausiai pareikalavo pateikti asmens dokumentą. Iš teisės aktais suteikiamų teisių ir pareigų kildinami kontrolierių reikalavimai turi derėti net tik su teisėtumo, bet ir protingumo principu. Tik taip galima užtikrinti gero viešojo administravimo principo realizavimą.
11. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai savo reikalavimus ir nurodymus leisti patikrinti maršrutinio autobuso švarą ir pateikti dokumentus vairuotojui V. Ž. pareiškė jo nedarbo, t. y. pietų pertraukos, metu. Todėl pastarasis ne tik neprivalėjo, bet aptartu teisiniu reguliavimu, jam apskritai buvo draudžiama atlikti darbines funkcijas. Taigi byloje nenustatyta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog V. Ž. tyčia nevykdė kontrolierių reikalavimų, atliko neteisėtus, pavojingus veiksmus ANK 505 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme. Todėl, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, apylinkės teismas pagrįstai nutraukė teiseną V. Ž..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 7 d. nutarimą nepakeistą ir institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.